Monthly Archives: February 2006

Dažnimatis

Elektronika.lt ir autoriniuose sprut.de puslapiuose yra paprastučio dažnimačio (o gal dažnomačio) schema. Tai tik Mikročip PIC 16F84 kontroleris ir LCD tekstinis moduliukas. Autorius tvirtina, kad jo dažnimatis gali skaičiuoti dažnius nuo 400Hz iki 50MHz. Aš panaudojau greitesnį kontroleriuką, 16F84A-20I/P, ir jis sugebėjo nuskaityti ir 80MHz osciliatoriaus išėjimą.

Frequency counter on PIC MCU

Schema surinkta ant bandymų plokštės. Schema beveik niekuo nesiskiria nuo originalios. Aš nenaudojau pradinio dažnio daliklio ir kalibravimui prismaigsčiau metalinių osciliatorių. Prgramuojant PICą reikia nustatyti, kad osciliatorius yra “HS” ir kad “watchdog timer” bei “powerup timer” išjungti.

frequency counter schematics
Schema spausdinimui.

Tie maži osciliatoriai gamina gana stabilų signalą, išėjimas TTL lygio. Kad pareguliuoti dažnimatį galima keisti kondensatorius prie 10MHz kvarco. Žemiau pateikiami nekalibruoto įrenginio nuskaitymų lentelė.

Quartz Freq readings
12.000000 MHz 12000112 Hz
25.175000 MHz 25175456 Hz
28.322000 MHz 28322656 Hz
80.000 MHz 79999616 Hz

Kažkur pas mane mėtėsi 10MHz metalinis osciliatorius. Būtų įdomu paleisti PICą su išorinių generatorium ir pažiūrėti, gal parodymai būtų tikslesni? Nes dabar užtenka su pirštu pašildyti kvarcą ir dažnis pasikeičia. O gal kas nors perrašytu softą, kad tiktu 5MHz kvarcas? Nes rusiškuose matavimo prietaisuose naudoja super kalibruoti 5MHz kvarcai, kurie prie 20ºC temperatūros išduoda dažni ±1Hz. Ir kaip gražiai jie atrodo.

Programinė įranga (ASM ir HEX).

Ruteris paleistas iš PCMCIA

Darbe mes turime tokį seną ir ganėtinai prastą dauginimo aparatą- Minolta Dialta. Neperseniausiai, nusipirkom printerio modulį jam. Aišku pirkom naudotą, nes ką nors pirkti iš minoltos tiesiogai yra didelė nesamonė- kainos kosmonautiškos. Taigi nutariau tą minoltą padaryti tinkliniu printeriu.

Aišku galima nusipirkti mažiuką hardwarinį print serverį… bet man patinka sunkesnis kelias. Pas mus mėtėsi senas IBM thinkpad notebukas. Toks palaužytas, be hdd ir fd.

Router-print-server

Bet šitas notebukas moka užsikurti iš PCMCIA kortelų. Tai buvo labai įdomu. Ypač žinant, kad aš prie daugybę metų eBay nusipirkau Casio PCMCIA flash kortelių. Tai tokios mažo dydžio, tik 1.8Mb, ATA flash kortelės. Kortelės suformatuotos kaip maži kieti diskai. Įkišau kortelę ir IBM neužsikūrė- tik parodė mįslingą POST kodą. Aš ji dekodavau kaip “nėra boot įrenginio boot bloko” ar panašiai. Kaip įrašyti boot kodą į kortelę? Gerai, kad turėjau IDE-PCMCIA kortelių adapterį. Suformatavau kortelę ir įkėliau Win98 sisteminius failus… ir nieko.

Router-print-server

P daugybės eksperimentų, supratau, kad kortelės “diskas” nepažymėtas kaip aktyvus. WindowsXP nutarė, kad tokie įrenginiai iš viso neverti būti aktyviais. O štai windoze 98 dar labiau įžeidė- fdisk programa pareiškė, kad aktyviu ji tegali pažymėti tik pirmąjį diską. Kad tas programeris, kuris rašė fdisk kodą, apsitriestu. Gerai, kad yra internetas ir ten radau programėlę kuri vadinasi mbrwizard, kuri leido “aktyvuoti” kortelę. Dabar reikia perkelti freesco installą į kortelę. Galima kelti kaip į kietą diską, bet tada programinė įranga netelpa į diską… Pasikonsultavęs su unix guru iš naujienų grupės, aš nusikroviau naujausią dd (rawwrite) versiją kuri WindowsXP terpėje moka dirbti su fiziniais įrenginiais. Aišku buvo labai sunku sukonstruoti tokį užkeikimą:

dd if=image of=\.\Volume{da77677e-928b-11da-99eb-806d6172696f}

🙂

Ir štai, freesco branduolis užsikūrė…

Router-print-server

Viena iš paskutinių problemų buvo root failų sistema. Bet branduolio pranešimuose pastebėjau, kad kortelė matosi kaip /dev/hdc

Taigi failų sistemos problema buvo išspresta:
Router-print-server

Dabar teliko tik sukonfiguruoti print serverį ir tinklą. Ir dabar viskas dirba.

Galis

Vieną dieną užėjo nedidelis “šopingo” priepuolis ir eBay aukcione nusipirkau biški “žvaigždžių” metalo. Tiksliau ne žvaigždžių metalo, nes jis rodos yra Iridis, o kito egzotiško metalo- galio.

Galis, arba moksliškai Gallium, tai metalas, kurio periodinis numeris 31. Galis paprastai naudojamas junginiuose, kaip galio arsenidas. Šis junginys dedamas į šviesos diodus.

Iš visų jo įpatybių, įdomiausia ta, kad jis lydosi prie 30°C. Tiksliau prie 29.7646 °C, o verda prie 2204°C. Tai metalas, turintis plačiausia skystos būklės diapazoną. Bet man domina tas, kad jis lydosi paėmus į ranką. Ir jis rodos nėra toksiškas.

Gallium pellet

Berašant šią žinutę, mano galis ištirpo ir išterliojo maišiuką.

Dabar reikia sugalvoti jam kokį panaudojimą.