<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><!-- generator="wordpress/1.5.2" -->
<rss version="2.0" 
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/">
<channel>
	<title>Comments on: Optinis galvaninis atrišimas</title>
	<link>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/</link>
	<description>(originalios biokronikos, nė lašo copy-paste)</description>
	<pubDate>Sat, 11 Feb 2012 11:33:09 +0000</pubDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=1.5.2</generator>

	<item>
 		<title>Comment on Optinis galvaninis atrišimas by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2401</link>
		<pubDate>Thu, 26 Nov 2009 18:37:19 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2401</guid>
					<description>Savo stalčiukyje radau Mitsubishi čipukus: M63991FP ir M63996FP. 63991 čipas tai draiveris su apsauga prieš abiejų raktų atidarymą, O 63996 tai pilnas IR2113 analogas, tik jos maitinimo įtampa tik nuo 13.5V- žemiau šios įtapos suveikia &quot;brown out&quot; apsauga ir čipas išsijungia. Pas IR2113 rodos to nėra arba minimumas žymiai didesnis... ko pasekoje vienas komplektas mosfetų išlėkė dūmais...

Gaila kad pas 991 čipą išėjimo srovė tik pusė ampero, pas 996 išėjimas iki 2A, tas pats kas ir pas international rectifiers.
Labai gerai, kad čipų pinoutas vienodas (įdomu kurie nuo kurių kopijavo).

&lt;img src='/stuff/20091126.jpg' alt='mitsubishi draiveris' /&gt; 
</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Savo stalčiukyje radau Mitsubishi čipukus: M63991FP ir M63996FP. 63991 čipas tai draiveris su apsauga prieš abiejų raktų atidarymą, O 63996 tai pilnas IR2113 analogas, tik jos maitinimo įtampa tik nuo 13.5V- žemiau šios įtapos suveikia &#8220;brown out" apsauga ir čipas išsijungia. Pas IR2113 rodos to nėra arba minimumas žymiai didesnis&#8230; ko pasekoje vienas komplektas mosfetų išlėkė dūmais&#8230;</p>
	<p>Gaila kad pas 991 čipą išėjimo srovė tik pusė ampero, pas 996 išėjimas iki 2A, tas pats kas ir pas international rectifiers.<br />
Labai gerai, kad čipų pinoutas vienodas (įdomu kurie nuo kurių kopijavo).</p>
	<p><img src='/stuff/20091126.jpg' alt='mitsubishi draiveris' />
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on Optinis galvaninis atrišimas by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2400</link>
		<pubDate>Thu, 26 Nov 2009 11:36:20 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2400</guid>
					<description>Nuva... Šūdas tas draiverys :)
Pakeitus MOSFETus aukštesnės įtampos tranzais, įdėjus apsauginius free wheeling diodus rodos viskas veikė. Po keliolikos eksperimentų buvo patikrinta kaip veikia prietaisas pereinamojo proceso metu.
Ant viso aparato yra du mygtukai- vienas išjungia 230V tinklo įtampą prieš lygintuvą ir didelius kondikus, o kitas atjungia tik raktus ir 3uF galios kondiką. Junginėjant tik galinį kaskadą viskas veikė. Tačiau atjungus ir įjungus &quot;įvadinį&quot; jungiklį dingo signalas- skrodimas parodė, kad būtent draiverys ir mirė. Mirė jis dėl kažkokio pereinamojo proceso- jo loginė pusė buvo maitinama nuo nepriklausamo maitinimo šaltinio. Dar nežinau ar liko sveiki patys raktai (900V, 6A NEC firmos tranzai, 4 vnt). Tačiau mirė tikrai ne dėl lėto įtampos kilimo- aš visą prietaisą maitinau pamažinta įtampa. O jei įtampa kėliau su LATRu, tai jokių problemų. Šiaip draiverys mirė kai pagrindinė įtampa buvo apie 100V, o logika maitinama su 12V stabilizuota.
Taip pat pastebėti šie efektai, kad maitinant logiką su kiek pareguliuojama įtampa plaukioja sinchronizacija. Ir dar, padirbėjus kurį laiką ikaista apsauginis feritinis žiedas ant maitinimo (prasimuša aukštas dažnis) ir KYLA logikos (12V) maitinimo srovė. Visiška mistika.
Išvada- tebelaukiam IGBT tranzų ir reikia PILNAI perdaryti galios bloką (labai jau daug pakeitimų atradau).</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Nuva&#8230; Šūdas tas draiverys <img src='http://www.vabolis.lt/wp-images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /><br />
Pakeitus MOSFETus aukštesnės įtampos tranzais, įdėjus apsauginius free wheeling diodus rodos viskas veikė. Po keliolikos eksperimentų buvo patikrinta kaip veikia prietaisas pereinamojo proceso metu.<br />
Ant viso aparato yra du mygtukai- vienas išjungia 230V tinklo įtampą prieš lygintuvą ir didelius kondikus, o kitas atjungia tik raktus ir 3uF galios kondiką. Junginėjant tik galinį kaskadą viskas veikė. Tačiau atjungus ir įjungus &#8220;įvadinį" jungiklį dingo signalas- skrodimas parodė, kad būtent draiverys ir mirė. Mirė jis dėl kažkokio pereinamojo proceso- jo loginė pusė buvo maitinama nuo nepriklausamo maitinimo šaltinio. Dar nežinau ar liko sveiki patys raktai (900V, 6A NEC firmos tranzai, 4 vnt). Tačiau mirė tikrai ne dėl lėto įtampos kilimo- aš visą prietaisą maitinau pamažinta įtampa. O jei įtampa kėliau su LATRu, tai jokių problemų. Šiaip draiverys mirė kai pagrindinė įtampa buvo apie 100V, o logika maitinama su 12V stabilizuota.<br />
Taip pat pastebėti šie efektai, kad maitinant logiką su kiek pareguliuojama įtampa plaukioja sinchronizacija. Ir dar, padirbėjus kurį laiką ikaista apsauginis feritinis žiedas ant maitinimo (prasimuša aukštas dažnis) ir KYLA logikos (12V) maitinimo srovė. Visiška mistika.<br />
Išvada- tebelaukiam IGBT tranzų ir reikia PILNAI perdaryti galios bloką (labai jau daug pakeitimų atradau).
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on Optinis galvaninis atrišimas by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2348</link>
		<pubDate>Sun, 08 Nov 2009 22:19:20 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2348</guid>
					<description>Beja vis užmirštu parašyti. Visus PCB takelius, kur šalimai didelis potencialų skirtumas aš užlakuoju permatomu nagų laku :) Čia karti patirtis išmokė- vienas savadarbis prietaisas puikiausiai dirbo. Poto pastovėjo drėgnoje vietoje ir įjungant padarė ČIRKŠT. Skrodimas parodė, kad kažkoks nematomas nešvarumas sudrėko ir pasidarė laidus, tas laidumas perdavė neteisingą informaciją į feedback grandinę ir pasekoje trumpas jungimas. Šioje schemoje pvz, užlakuota: 2.54 jungtyje centrinis prie nieko neprijungtas kontaktas (ten -300V) o šalia praeina apatinio rakto valdymas; optoporos įėjimas, boot-strap maitinimas (F6 diodas, kondikai) - per didelis potencialų skirtumas, nors ir tikrojoje PCB padidintas tarpelis.</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Beja vis užmirštu parašyti. Visus PCB takelius, kur šalimai didelis potencialų skirtumas aš užlakuoju permatomu nagų laku <img src='http://www.vabolis.lt/wp-images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  Čia karti patirtis išmokė- vienas savadarbis prietaisas puikiausiai dirbo. Poto pastovėjo drėgnoje vietoje ir įjungant padarė ČIRKŠT. Skrodimas parodė, kad kažkoks nematomas nešvarumas sudrėko ir pasidarė laidus, tas laidumas perdavė neteisingą informaciją į feedback grandinę ir pasekoje trumpas jungimas. Šioje schemoje pvz, užlakuota: 2.54 jungtyje centrinis prie nieko neprijungtas kontaktas (ten -300V) o šalia praeina apatinio rakto valdymas; optoporos įėjimas, boot-strap maitinimas (F6 diodas, kondikai) - per didelis potencialų skirtumas, nors ir tikrojoje PCB padidintas tarpelis.
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on Optinis galvaninis atrišimas by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2325</link>
		<pubDate>Mon, 02 Nov 2009 20:14:07 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/11/02/optinis-galvaninis-atrisimas/#comment-2325</guid>
					<description>Nežinau kodėl, bet viena optinė dalis vėluoja kitos atžvilgiu. Į šviesos diodus signalai ateina beveik idealiai, tačiau išėjimas gana stipriai skiriasi. Ar tai kokie gliukai, ar optinė detalė kažkokia išsibalansavusi...
Tačiau panaudojus &lt;a href=&quot;http://www.vabolis.lt/2009/11/01/kova-su-mosfeto-kiauru-pralaidumu/&quot;&gt;skaitmeninį vėlinimą&lt;/a&gt; šią problemą galima apeiti. Tikriausiai mėlyno dumelio nebus.</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Nežinau kodėl, bet viena optinė dalis vėluoja kitos atžvilgiu. Į šviesos diodus signalai ateina beveik idealiai, tačiau išėjimas gana stipriai skiriasi. Ar tai kokie gliukai, ar optinė detalė kažkokia išsibalansavusi&#8230;<br />
Tačiau panaudojus <a href="http://www.vabolis.lt/2009/11/01/kova-su-mosfeto-kiauru-pralaidumu/">skaitmeninį vėlinimą</a> šią problemą galima apeiti. Tikriausiai mėlyno dumelio nebus.
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
</channel>
</rss>

