<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><!-- generator="wordpress/1.5.2" -->
<rss version="2.0" 
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/">
<channel>
	<title>Comments on: ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį</title>
	<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/</link>
	<description>(originalios biokronikos, nė lašo copy-paste)</description>
	<pubDate>Sat, 11 Feb 2012 12:38:51 +0000</pubDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=1.5.2</generator>

	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2896</link>
		<pubDate>Wed, 14 Apr 2010 08:22:50 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2896</guid>
					<description>Sprendimas paprastas:

1. Naudoti ekranuotą laidą.
2. Padidinti srovę per įtampos daliklį. Jei dabar viso įtampos daliklio schemos varžą ~10K, tai ji proporcingai sumažinti iki 4K ir trugdžių jautrumas sumažės 2 kartus. Galima įdėti mikrobinį kondiką kuris suvalgys aukšto dažnio triukšmus.</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Sprendimas paprastas:</p>
	<p>1. Naudoti ekranuotą laidą.<br />
2. Padidinti srovę per įtampos daliklį. Jei dabar viso įtampos daliklio schemos varžą ~10K, tai ji proporcingai sumažinti iki 4K ir trugdžių jautrumas sumažės 2 kartus. Galima įdėti mikrobinį kondiką kuris suvalgys aukšto dažnio triukšmus.
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Mindaugas</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2895</link>
		<pubDate>Tue, 13 Apr 2010 21:30:30 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2895</guid>
					<description>Laba,

kompiuterio maitinimo bloko perdarymu i reguliuojama uzsiimu jau koks 1.5 menesio. Nors tiksliau reiktu sakyti, kad kokie 5 vakarai, nes po kiekvieno vakaro kiek dingsta entuziazmas ir numetu iki kito entuziazmo ir laisvo laika atsiradimo...

Tai senas (net ne ATX) maitinimo blokas. Naudoja TL494 analoga ir schema panasi i keliu internete rastu misini. Nuardziau PowerGood schema ir virsitampio kontrole. Pakeiciau kondensatorius didesnes itampas atlaikancius (viena ankstesniu susprogdinau :) ). Yra tikslas padaryti is 5V saltinio, reguliujama, pvz. 2.5-15V ar pan. Valdymo schema maitinasi is +12V isejimo rites per savo dioda (nors po jo testeris rodo net 22V, o ne 12V) ir neturi jokio pagalbinio saltinio. Keista kaip ji pasileidzia, kol nera tu 22V...
Bet grizkim prie pagrindines problemos iki kurios esu priejes siuo metu. Griztamasis rysys kabo tik ant +5V grandines per dalikli ir yra lyginamas su VREF = 2.5V, kuri gamiona pati TL494. Jei tik tame daliklyje vietoj pastovios varzos ilituoju potenciometra ant 7cm ilgio laidukuku, schema cypia, blogai stabilizuoja (sokineja itampa, ir labai nemegsta pajungtos apkrovos, pvz. 12V 55W masinos lemputes). Ilgai galvojau kas per beda, kol padariau eksperimenta - ant to dvieju 7cm ilgio laiduku pakabinau lygiai ta pacia 4.7k varza is daliklio. Schema irgi cypia. Ilituoji varza tiesiai i plokste viskas ok, palieki ant laido pakabinta - vel cypia. Taigi beda, kad net i maza laido gabaliuka indukuojasi itampos ir tas visiskai isderina schema. Paskutiniame variante ilitavau potemciometra i plokstes krasta, kur bereikia vieno 4cm ilgio laido iki mikroschemos kojos. Scema dirba stabiliau bet vistiek biski cypia. Prie to trumpo laiduko izoliacijos prisilieciu vienu pirstu nieko kito neliesdmas - cypia garsiau. Zodziu viskas ten zadinasi. Jauciuosi lyg su kokias dideliais dazniais dirbciau, nors dazni uzduoda R=12k, C=1.5nF, tai f turetu buti apie 56kHz... 

Gal kam teko su tokiais dalykais susidurti? Kaip to isvengti? Kai vel atsiras entuziazmo kariauti su susizadinimu, bandysiu imti ekranuota ta 4cm ilgio laiduka ir pati potenciometra deti i koki ekrana. Nzn ar pades...</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Laba,</p>
	<p>kompiuterio maitinimo bloko perdarymu i reguliuojama uzsiimu jau koks 1.5 menesio. Nors tiksliau reiktu sakyti, kad kokie 5 vakarai, nes po kiekvieno vakaro kiek dingsta entuziazmas ir numetu iki kito entuziazmo ir laisvo laika atsiradimo&#8230;</p>
	<p>Tai senas (net ne ATX) maitinimo blokas. Naudoja TL494 analoga ir schema panasi i keliu internete rastu misini. Nuardziau PowerGood schema ir virsitampio kontrole. Pakeiciau kondensatorius didesnes itampas atlaikancius (viena ankstesniu susprogdinau <img src='http://www.vabolis.lt/wp-images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' />  ). Yra tikslas padaryti is 5V saltinio, reguliujama, pvz. 2.5-15V ar pan. Valdymo schema maitinasi is +12V isejimo rites per savo dioda (nors po jo testeris rodo net 22V, o ne 12V) ir neturi jokio pagalbinio saltinio. Keista kaip ji pasileidzia, kol nera tu 22V&#8230;<br />
Bet grizkim prie pagrindines problemos iki kurios esu priejes siuo metu. Griztamasis rysys kabo tik ant +5V grandines per dalikli ir yra lyginamas su VREF = 2.5V, kuri gamiona pati TL494. Jei tik tame daliklyje vietoj pastovios varzos ilituoju potenciometra ant 7cm ilgio laidukuku, schema cypia, blogai stabilizuoja (sokineja itampa, ir labai nemegsta pajungtos apkrovos, pvz. 12V 55W masinos lemputes). Ilgai galvojau kas per beda, kol padariau eksperimenta - ant to dvieju 7cm ilgio laiduku pakabinau lygiai ta pacia 4.7k varza is daliklio. Schema irgi cypia. Ilituoji varza tiesiai i plokste viskas ok, palieki ant laido pakabinta - vel cypia. Taigi beda, kad net i maza laido gabaliuka indukuojasi itampos ir tas visiskai isderina schema. Paskutiniame variante ilitavau potemciometra i plokstes krasta, kur bereikia vieno 4cm ilgio laido iki mikroschemos kojos. Scema dirba stabiliau bet vistiek biski cypia. Prie to trumpo laiduko izoliacijos prisilieciu vienu pirstu nieko kito neliesdmas - cypia garsiau. Zodziu viskas ten zadinasi. Jauciuosi lyg su kokias dideliais dazniais dirbciau, nors dazni uzduoda R=12k, C=1.5nF, tai f turetu buti apie 56kHz&#8230; </p>
	<p>Gal kam teko su tokiais dalykais susidurti? Kaip to isvengti? Kai vel atsiras entuziazmo kariauti su susizadinimu, bandysiu imti ekranuota ta 4cm ilgio laiduka ir pati potenciometra deti i koki ekrana. Nzn ar pades&#8230;
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2717</link>
		<pubDate>Sun, 07 Feb 2010 20:58:23 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2717</guid>
					<description>pizda eksploreris užlūžo ir mano komentaras dingo.
R58 tai viršįtampio apsauga. Jį, ir detales į viršų šalinti.
R48 ir C tai laiko grandinė. Kogero vėlina reagavimą į įtampos pokyčius (arba švelnina). 
</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>pizda eksploreris užlūžo ir mano komentaras dingo.<br />
R58 tai viršįtampio apsauga. Jį, ir detales į viršų šalinti.<br />
R48 ir C tai laiko grandinė. Kogero vėlina reagavimą į įtampos pokyčius (arba švelnina).
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: seniz</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2716</link>
		<pubDate>Sun, 07 Feb 2010 18:52:52 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2716</guid>
					<description>Aciu uz atsakyma. 
Tarkim ismetu va sitaip http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/2%20variantas.jpg  tai jau butu gerai? Padidines r58 padidinciau apsaugos suveikimo srove? Del r87, tai viska suprantu, o kas su R48? Gal neiziurejai, ir sumaisei su R43, kuri ejo nuo +5? O jei turejai omeny R48, tai ka su ja daryt reiktu?</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Aciu uz atsakyma.<br />
Tarkim ismetu va sitaip <a href='http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/2%20variantas.jpg' rel='nofollow'>http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/2%20variantas.jpg</a>  tai jau butu gerai? Padidines r58 padidinciau apsaugos suveikimo srove? Del r87, tai viska suprantu, o kas su R48? Gal neiziurejai, ir sumaisei su R43, kuri ejo nuo +5? O jei turejai omeny R48, tai ka su ja daryt reiktu?
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2715</link>
		<pubDate>Sun, 07 Feb 2010 18:34:04 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2715</guid>
					<description>Vidmai: giliau nagrinėtis maitblokio veikimą be oscilografo labai sunku. Ant maitinimo maža įtampa gali būti dėl kondikų problemų. Beja, kai kurios PWM mikroschemos yra mažavoltės.
Dėl mode (režimo) kojos esi teisus- todėl niekur nekalbama apie jos perjungimą.
Uref būna visokie. Pas senas TL494 - 5V, pas naujoviškas- apie 1.5V. Tai nesudaro jokių problemų.
Jei maitblokis pats pasileidžia, tai paleidimo grandinėje ir yra problema. :)
Dėl varžų pakeitimo kad pakeisti įtampą... reikia suprasti kaip veikia mikroschema. Principas toks- mikroschema lygina dvi įtampas. Dažniausiai Vref su išėjimu. Jei Vref =1.6V tai rezistorinis įtampos daliklis dalina 12V iki 1.6V.
Antro komentaro nesupratau.

Seniz: Taip galima išmesti, tik reikia pasirūpinti nauju įtampos dalikliu. Arba išmesti kiek mažiau rezistorių... R55-R58 ir R62. Dar reikia pagalvoti apie R48 ir R87 darbą.</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Vidmai: giliau nagrinėtis maitblokio veikimą be oscilografo labai sunku. Ant maitinimo maža įtampa gali būti dėl kondikų problemų. Beja, kai kurios PWM mikroschemos yra mažavoltės.<br />
Dėl mode (režimo) kojos esi teisus- todėl niekur nekalbama apie jos perjungimą.<br />
Uref būna visokie. Pas senas TL494 - 5V, pas naujoviškas- apie 1.5V. Tai nesudaro jokių problemų.<br />
Jei maitblokis pats pasileidžia, tai paleidimo grandinėje ir yra problema. <img src='http://www.vabolis.lt/wp-images/smilies/icon_smile.gif' alt=':)' class='wp-smiley' /><br />
Dėl varžų pakeitimo kad pakeisti įtampą&#8230; reikia suprasti kaip veikia mikroschema. Principas toks- mikroschema lygina dvi įtampas. Dažniausiai Vref su išėjimu. Jei Vref =1.6V tai rezistorinis įtampos daliklis dalina 12V iki 1.6V.<br />
Antro komentaro nesupratau.</p>
	<p>Seniz: Taip galima išmesti, tik reikia pasirūpinti nauju įtampos dalikliu. Arba išmesti kiek mažiau rezistorių&#8230; R55-R58 ir R62. Dar reikia pagalvoti apie R48 ir R87 darbą.
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: seniz</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2714</link>
		<pubDate>Sun, 07 Feb 2010 18:14:38 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2714</guid>
					<description>Pasiemiau maitbloki ir ir radau jame apsaugaiideta mikre lm339. Kaip man ja pjaut? Schema praktiskai tokia http://electro-tech.narod.ru/schematics/power/comp/jnc_200-atx.gif . Galvoju permest 12V trafo isvadus ant 5V ir viska irnkt ant 5V takeliu kaip parodyta http://www.qrp4u.de/docs/en/powersupply bet ka daryt su ta lm339? neradau jokio pavyzdzio su ja. Tarkim paduodu jai priimtina itampa ant D32, bet ka tada duot i +5V ir - 5V R44, D28, R81 galuose?
Gal isvis ismest sita gabala http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/jnc_200-atx.jpg  ir palikt be jokiu apsaugu? Jei sudegs nebus labai gaila, bet ka tada dar reiktu perdaryt? Uztektu 4 koja tl494 i minusa paduot?</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Pasiemiau maitbloki ir ir radau jame apsaugaiideta mikre lm339. Kaip man ja pjaut? Schema praktiskai tokia <a href='http://electro-tech.narod.ru/schematics/power/comp/jnc_200-atx.gif' rel='nofollow'>http://electro-tech.narod.ru/schematics/power/comp/jnc_200-atx.gif</a> . Galvoju permest 12V trafo isvadus ant 5V ir viska irnkt ant 5V takeliu kaip parodyta <a href='http://www.qrp4u.de/docs/en/powersupply' rel='nofollow'>http://www.qrp4u.de/docs/en/powersupply</a> bet ka daryt su ta lm339? neradau jokio pavyzdzio su ja. Tarkim paduodu jai priimtina itampa ant D32, bet ka tada duot i +5V ir - 5V R44, D28, R81 galuose?<br />
Gal isvis ismest sita gabala <a href='http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/jnc_200-atx.jpg' rel='nofollow'>http://www.talpykla.com/files/2449/My%20Documents/jnc_200-atx.jpg</a>  ir palikt be jokiu apsaugu? Jei sudegs nebus labai gaila, bet ka tada dar reiktu perdaryt? Uztektu 4 koja tl494 i minusa paduot?
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Vidma</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2575</link>
		<pubDate>Thu, 31 Dec 2009 16:40:02 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2575</guid>
					<description>dar gana keistas momentas ka7500b 10koja 11kioja 12koja sujungti i kruva 12koja maitinimas mikruskes paduodamas o 11 ir 10 mikruskes isejimo tranzas o jo kojos kolek ir emiterio i kruva sujungtos tai tas tranzas isvis jokios itakos jo valdymas nebedaro nes ar taip ar taip uztrumpinta ir dar paduoda 12kojos maitinimas 4,9V nors mikruske raso kad turetu uzsimaityt  nuo 7 iki 40 V tosiose ribose 
kaip tuomet valdoma jegos grandine jei tik vienas tranzas naudojamas mikruskes ? o kitas uztrumpintas</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>dar gana keistas momentas ka7500b 10koja 11kioja 12koja sujungti i kruva 12koja maitinimas mikruskes paduodamas o 11 ir 10 mikruskes isejimo tranzas o jo kojos kolek ir emiterio i kruva sujungtos tai tas tranzas isvis jokios itakos jo valdymas nebedaro nes ar taip ar taip uztrumpinta ir dar paduoda 12kojos maitinimas 4,9V nors mikruske raso kad turetu uzsimaityt  nuo 7 iki 40 V tosiose ribose<br />
kaip tuomet valdoma jegos grandine jei tik vienas tranzas naudojamas mikruskes ? o kitas uztrumpintas
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Vidma</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2574</link>
		<pubDate>Thu, 31 Dec 2009 13:58:11 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2574</guid>
					<description>voliojasi keletas neveikianciu maitblokiu pradejau juos krapstyt iskilo ivairiu klausimu:
1. pajungi patrumpini zalia su zeme matuoji su testeriu tarp com ir +5V stand by jei ten rodo +5V reiskias su budincia grandim viskas ok?
Ant mikruskes KA7500B koju Vcc 12kojos su 7koja ground 4.9V tiek ant veikencio tiek ant neveikiancio maitblokio paleidus veikianti apkrovus 12v 50w lempute 12 grandine lempa sviecia o ant 12kojos su 7koja matuojant 4.9v ???
nors datesheet raso reik min 7 iki max 40V tame tarpe tai cia truputi nepagaunu gal kas paaiskins???

Cia su veikianciu paleistu maitblokiu testai
2. Mikruskes KA7500B kojos
7koja +1koja =2.485V
7koja +2koja =2.507V
7koja +3koja =1.703V
7koja +4koja =0.081V
7koja +5koja =1.587V
7koja +6koja =3.618V
7koja +7koja =0V
7koja +8koja =1.615V
7koja +9koja =1.003V
7koja +10koja =5.08V
7koja +11koja =5.04V
7koja +12koja =4.97V
7koja + 13koja =12.64V jei sia koja atjungtum butu 0v abu tranzai mikruskes veiktu kartu lygiagreciai tai suveikdintu abu jegos tranzus ir isvestu isrikiuote jegos grandines????

7koja ground + 14koja = 1.6v ??? Uref 14koja turetu but +5V o matuojant tik 1.6v ant veikiancio matiblokio paleisto dirbancio ????

7koja + 15koja 0V reiskias kad nenaudojama si apsauga????
7koja + 16koja 0V reiskias kad nenaudojama si apsauga??? nuo sroves?

3. Kitas maitblokis tik padavus ~220V pasileidzia iskart nereik trumpint zalio su juodu tarp zalio juodo 3.8V kur problema?


3. tarp katru kontaktu reikia įkišti kintama poteciometra, kad valdytusi išejimo ytampos atx matblokio tarp 3 ir 4 ?

kad padidint itampa vietoj 12V padaryt 14V tai reik dvi varzas kurios ant KA7500 1 kojos ateina gryztamo rysio 12V ir 5V keitaliot? tai yra viena kazkuria ar abi iskart didint ar mazint ?</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>voliojasi keletas neveikianciu maitblokiu pradejau juos krapstyt iskilo ivairiu klausimu:<br />
1. pajungi patrumpini zalia su zeme matuoji su testeriu tarp com ir +5V stand by jei ten rodo +5V reiskias su budincia grandim viskas ok?<br />
Ant mikruskes KA7500B koju Vcc 12kojos su 7koja ground 4.9V tiek ant veikencio tiek ant neveikiancio maitblokio paleidus veikianti apkrovus 12v 50w lempute 12 grandine lempa sviecia o ant 12kojos su 7koja matuojant 4.9v ???<br />
nors datesheet raso reik min 7 iki max 40V tame tarpe tai cia truputi nepagaunu gal kas paaiskins???</p>
	<p>Cia su veikianciu paleistu maitblokiu testai<br />
2. Mikruskes KA7500B kojos<br />
7koja +1koja =2.485V<br />
7koja +2koja =2.507V<br />
7koja +3koja =1.703V<br />
7koja +4koja =0.081V<br />
7koja +5koja =1.587V<br />
7koja +6koja =3.618V<br />
7koja +7koja =0V<br />
7koja +8koja =1.615V<br />
7koja +9koja =1.003V<br />
7koja +10koja =5.08V<br />
7koja +11koja =5.04V<br />
7koja +12koja =4.97V<br />
7koja + 13koja =12.64V jei sia koja atjungtum butu 0v abu tranzai mikruskes veiktu kartu lygiagreciai tai suveikdintu abu jegos tranzus ir isvestu isrikiuote jegos grandines????</p>
	<p>7koja ground + 14koja = 1.6v ??? Uref 14koja turetu but +5V o matuojant tik 1.6v ant veikiancio matiblokio paleisto dirbancio ????</p>
	<p>7koja + 15koja 0V reiskias kad nenaudojama si apsauga????<br />
7koja + 16koja 0V reiskias kad nenaudojama si apsauga??? nuo sroves?</p>
	<p>3. Kitas maitblokis tik padavus ~220V pasileidzia iskart nereik trumpint zalio su juodu tarp zalio juodo 3.8V kur problema?</p>
	<p>3. tarp katru kontaktu reikia įkišti kintama poteciometra, kad valdytusi išejimo ytampos atx matblokio tarp 3 ir 4 ?</p>
	<p>kad padidint itampa vietoj 12V padaryt 14V tai reik dvi varzas kurios ant KA7500 1 kojos ateina gryztamo rysio 12V ir 5V keitaliot? tai yra viena kazkuria ar abi iskart didint ar mazint ?
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Administrator</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2537</link>
		<pubDate>Thu, 17 Dec 2009 19:58:51 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2537</guid>
					<description>Kokie pasitaikė gedimai? Dažniausiai- kondikai. Kol useris laiku pastebėdavo, viskas gerai, jei užlaikydavo ilgiau- fataliniai sproginėjimai.
Ypač budinčiuose- pareina budintis, dažnai pareina ir motininė.
Poto VST/RST šėlionės- per didelė įtampa rozetėje. Srogsta diodai (tiltelis), tranzai, kartais net elektrolitai. Miršta budintis- tranzas, perdega trafas (jo vielutė žymiai plonesnė nei saugiklio). Antroje pusėje be kondikų kelis kartus mačiau pramuštus diodus- užsitrumpina ir viskas.
Dar būna tokių gedimų, kur neaišku kur kas nusimušė. Pvz. ant darbastalio guli vienas- nepasileidžia budintis, palieti pirštu (izoliuota!)- pasileidžia. Kažkur kažkos parametras parėjo. Bet giliau nagrinėtis tingiu- laiko gaila.</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Kokie pasitaikė gedimai? Dažniausiai- kondikai. Kol useris laiku pastebėdavo, viskas gerai, jei užlaikydavo ilgiau- fataliniai sproginėjimai.<br />
Ypač budinčiuose- pareina budintis, dažnai pareina ir motininė.<br />
Poto VST/RST šėlionės- per didelė įtampa rozetėje. Srogsta diodai (tiltelis), tranzai, kartais net elektrolitai. Miršta budintis- tranzas, perdega trafas (jo vielutė žymiai plonesnė nei saugiklio). Antroje pusėje be kondikų kelis kartus mačiau pramuštus diodus- užsitrumpina ir viskas.<br />
Dar būna tokių gedimų, kur neaišku kur kas nusimušė. Pvz. ant darbastalio guli vienas- nepasileidžia budintis, palieti pirštu (izoliuota!)- pasileidžia. Kažkur kažkos parametras parėjo. Bet giliau nagrinėtis tingiu- laiko gaila.
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
	<item>
 		<title>Comment on ATX maitblokio perdarymas į reguliuojamą laboratorinį šaltinį by: Gedas</title>
		<link>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2533</link>
		<pubDate>Thu, 17 Dec 2009 00:52:42 +0000</pubDate>
		<guid>http://www.vabolis.lt/2009/12/01/atx-maitblokio-perdarymas-i-reguliuojamn-laboratorini-saltini/#comment-2533</guid>
					<description>Administrator raso 
Jei kažkur įvyko nelaimė, reikia pagalvoti, kad įvyko gedimo metu- pvz. jei prasimušė koks diodas, kad gavosi, kai beveik neribota srovė nutekėjo grandine- kas pakeliui žuvo.

Tai papasakok daugiau kokie tau buvo pasitaike gedimai .. apmastymu kodel taip nutiko ir kas sudege... ar nuo dulkiu ar nuo to kad ventiliatorius uztrigo pradejo kaisti ventiliatoriaus valdymo schema bet ar nuo to sudega pargrindinis valdymas? vent bloko?</description>
		<content:encoded><![CDATA[	<p>Administrator raso<br />
Jei kažkur įvyko nelaimė, reikia pagalvoti, kad įvyko gedimo metu- pvz. jei prasimušė koks diodas, kad gavosi, kai beveik neribota srovė nutekėjo grandine- kas pakeliui žuvo.</p>
	<p>Tai papasakok daugiau kokie tau buvo pasitaike gedimai .. apmastymu kodel taip nutiko ir kas sudege&#8230; ar nuo dulkiu ar nuo to kad ventiliatorius uztrigo pradejo kaisti ventiliatoriaus valdymo schema bet ar nuo to sudega pargrindinis valdymas? vent bloko?
</p>
]]></content:encoded>
				</item>
</channel>
</rss>

