Monthly Archives: November 2010

ESR matuoklis 2

Tai paprasčiausio analoginio aukštadažnio ESR matuoklio schema. Ir ne tik schema, o keletas paaiškinimų ir eksperimentų. Schema beveik atkartoją senesnės žinutės schemą, tačiau čia panaudota keistoka mikroschema TC4426.
ESR2
(schema spausdinimui ir analizei)

Kai kurios detalės specialiai sudubliuotos- tai padaryta tam, kad į PCB tiktu skirtingų korpusų detalės.
Truputis paaiškinimų: maitinimas eina iš išorinio įtampos šaltinio, per standartinį 7805 stabilizatorių stabilizuojama iki 5V. Dalis 5V per feritinį filtriuką L1 einą į kvarcinį generatorių padaryta su Q4. Beja tai Colpitto generatorius. Tai “generic” npn tranzas nuluptas nuo kompiuterių motininės plokštės (MMBT3904). C1, C2, R5, R1 parenkami tokie, kad generatorius stabiliai generuotu kvarco dažniu ir kad signalas būtų daug maž 50/50. (Man nepavyko, nors įdėjau 100kHz kvarcą, generatorius piktybiškai dirbo tikriausiai ant trečios harmonikos. Poto kažkai pavyko nusimušti iki 150kHz… 🙁 , ai nesvarbu). Generatoriaus signalas eina į lauko tranzą Q3 (2N7002- tai taip pat šrotas iš kompų motininių). Sustiprintas signalas patenka į vieną (arba du jei reikia) TC4426 draiverį. Tai lauko tranzų “totem pole” galintis išduoti rodos iki 1A srovės. Tiek mums nereikia, bet čipukas geras.
Toliau signalas eina į transformatoriaus pirminę apviją, iš jos į “kokybę gadinantį” reguliuojamą rezistorių R9/R10. Kas per š..? Visas matavimo principas remiasi į transformatoriaus užtrumpinimą, tačiau jei trafo apvija bus labai kokybiška, trafas sunkiai trumpinsis ir bus sunku matuoti trafo būklę. Taigi, šis rezistorius didiną pirminės apvijos varžą. Šis rezistorius naudojamas reguliuoti jautrumui.
Antra trafo apvija naudojama nežinomo, matuojamo kondiko pajungimui. Ši apvija turi mažiau vijų ir suvyniota storesniu laidu. Trečia trafo apvija naudojama matavimui, ji suvyniota plonyčiu laideliu ir turi žymiai daugiau vijų.

Viskas sumontuota ant nedidelės folguoto tekstolito plokštelės. Tai vienpusė plokštė ir schema turi vieną jumperį.
ESR2
(Detalių išdėstymas ir 1200 dpi PCB eskizas)

Keletas žmonių bandė atkartotį schemą ir jiems nelabai gavosi. Greičiausiai dėl to, kad aprašyme aš labai miglotai aprašiau transformatoriaus konstrukciją. Dabar ištaisysiu klaidą. Trafas suvyniotas ant mažytės išardomos feritinės šerdies iš kažkokio ISDN o gal DSL modemo. Trafo šerdis turi tarpelį (tačiau nesu tikras ar jis reikalingas. Kitas modelis lygtai tarpelio neturėjo).

ESR2
Tai pirminė trafo apvija. Vidutiniškai storas laidelis, vienas sluoksnis- vija prie vijos. Tai apvija jungiama prie draiverio.

ESR2
Tai antra apvija. Ji suvyniota iš kiek storesnio laido ir pilnai uždengią pirminę apviją. Taip pat suvyniota vija prie vijos. (Fotkėje dar nesuvyniota, kažkai susipainiojau ir nepadariau nuotraukos. Čia tik storesnio laido droselis šalia pavaizduotas- jis yra laidelio donoras).

ESR2
O čia jau suvyniota matavimo, trečioji apvija. Tai laidelis plonesnis už plauką, privyniota kažkiek vijų. Taip iš akies. Beja, nuotraukoje matosi antros apvijos laidelio storis- kur prilituota prie kojos.

Diodai D2-D4 tai vienas detektorinis diodas, aš panaudojau mikrobą nuo motininės, rodos BAT54. R4/R7 trimeris naudojamas reguliavimui- kalibravimui. Diodai D5-D7 tai vienas diodas naudojamas kiek apsaugoti matavimo galvutę. Aš čia panaudojau 1N4148 diodą. (nelabai jis padeda, rodyklė per daug pasisuką į dešinę pusę)

Polimeriniai kondikai (solid)

Vis daugiau pasitaiko technikos su naujesniais, polimeriniais (Conductive polymer type, solid) kondensatoriais. Tokie kondikai, bent jau teoriškai turi veikti kiek ilgiau nei paprasti ir jų darbinė temperatūra didesnė. Bent jau didesnė temperatūra turi negadinti taip greitai jų parametrų. Čia aprašomi kondikai išlupti iš kompų motininių plokščių ir tikriausiai yra Japoniški. Bent jau firmos gamintojos kilusios iš Japonijos. Tiesa, jau kažką rašiau apie tuos kondikus, bet šis straipsniukas tai labiau techninė informacija apie juos, o ne paprasta beletristika apie išsipūtusius elektrolitinius kondensatorius.

solid capacitor
Kairėje turėtu būti “Chemi-Con”, dešinėje- “Sanyo OS-CON”. Kondensatorių talpa 560µF.

solid capacitor
Kairėje “Fujitsu” (su F raide, raudoni) ir dešinėje- “Nichicon” (fotkė skolinta). Fujitsų kondikų žymėjimas atitinką beveik standartinį talpos žymėjimą:471, 561, 821 tai 470µF, 560µF ir 820µF.

solid capacitor
Paskerstas Chemicon ir Sanyo. Kol neišvyniotas, atrodo vienodai. Tiesa, buvo kažkiek elektrolito drėgmės, bet kol padariau fotkes, drėgmės pėdsakai išnyko.

solid capacitor
Išvyniojus Sanyo vienas elektrodas trapus, kitas skardinis. O pas Chemicon abu elektrodai skardiniai.

Truputis parametrų: Continue reading →

Laikroduko koncepcija

Testuojam laikrodžio efektų idėjas. Mintis tokia, kad imituojam besisukančių skaičių laikrodį. Tai senesnės įdėjos pritaikymas prie tikro laikrodžio.

Normaliam režime rodo valandas ir minutes, paspaudus mygtuką- minutes ir sekundes. Kai reikia persukti daug skaičiukų visą procedūra užtrunka kelias sekundes. Kaip jums toks dizainas? Beja, kiek pakeičiau kai kurių skaitmenų šrifto dizainą. 🙂 Atsižvelgiau į kritiką.

Raudonų šviesos diodų matrica 2

Padariau nedidelę plokštelę su ATMEGA16, LM75 ir intersilo RTC čipais. Ši plokštė per jungtį jungiasi prie jau aprašytos raudonų šviesos diodų matricos. Teko vėl prisiminti C kalbą ir kiek paprogramuoti.
Plokštelė padaryta ant vienpusio folguoto tekstolito ir jungiasi prie didžiosios plokštės IDE jungtim (40 pin) iš kompiuterio motininės plokštės.

Raudonu ledu matrica

Kitoje pusėje matosi keturi mygtukai…

Raudonu ledu matrica

.. ir lizdas batareikai. Labai jau nemėgstu, kad išjungus elektra nusimuša laikrodžiai. O filmukas apie pirmus programinius bandymus:

Šriftą nupaišiau su kažkokia programa labai skubėdamas, todėl skaičiai gavosi tokie “stilingi” 🙂
Jei neužmigsiu ant lauru, gal pavyks padaryti tokį šviečiantį laikrodį…

Tiglinė krosnis

Partinė užduotis- suremontuoti ir paleisti tiglinę lydymo krosnį. Krosnis gaminta tikriausiai Vokietijoje, tačiau jokių pavadinimų ar parametrų neradau. Vieninteliai užrašai “Reset”, “Gas” ir “Sauerstoff”, kažkoks reguliatorius nuo 600W iki 1200W… Viduje radom visokių vamzdelių, klapanų, dulkių siurblį ir “krom schroder” kontrolerį IFS258. Tai buvo startas. Tačiau pajungus elektra niekas neveikė. Teko ardyti… Ir radom vieną inžinierinį stebūklą- tas “Reset” mygtukas sumontuotas labai aukštai ir labai arti karštosios dalies. Ko pasekoje tiek mygtukas kiek apsilydė ir laidų izoliacija sutrupėjo. Pakeitus laidą ir mygtuką kažkas pradėjo veikti (ToDo: vistiek reikia perkelti tą mygtuką į saugesnę vietą). Bandymų ir klaidų metodu šiaip netaip pavyko paleisti šią krosnį. Kadangi trofėjinis deguonies balionas leido dujas per čiaupą, teko eksperimentuoti be deguonies. Todėl eksperimento temperatūra kiek žemoka. Gavosi va toks filmukas, tik toje patalpoje buvo kiek tamsoka, todėl nėra kokybės.

Krosnis uždegama su dujinio degiklio liepsna, nes šis modelis neturi elektrinio uždegimo. Yra nelabai aiškus nustatymas kiek dujų ir oro reikia paleisti- dujos dabar beveik maksimumas, o oras vos ne minimumas. Padavus kiek daugiau oro, liepsna pakyla ir pabėga iš ultravioletinio liepsnos daviklio veikimo zonos. Iškarto suveikia automatika ir išjungia dujas. Tuščias tiglis užkaista iki raudonumo per kelias minutes, tačiau greitai ir kokybiškai išlydyti žalvari mums nesigavo. Pirmiausia, neturėjom fliuso, o antriausia kurenom be deguonies. Jei viskas susiklostis sėkmingai, pirmadienį kursim su deguonim ir bandysim ką nors padoriau išlydyti. Tiesa, neturim tiglio iškėlimo žnyplių. Ir dar viena blogybė- tik vienas tiglis.

FireExplosiveHot

Raudonų šviesos diodų matrica

Čia straipsniukas tikriausiai ne apie kažkokią šviesos diodų matricą, bet labiau apie vieną iš technologijų kurią naudoju kai reikia padaryti “reverse engineering”.
Labai dažnai kokie nors senesni prietaisai ar šiuolaikinė Kiniška elektronika neturi jokios dokumentacijos. Matyt arba duomenys labai seni arba Kinai per savo bjaurų charakterį neviešina informacijos. Tačiau kartais norisi pasinaudoti esamais blokais, elementais ar prietaisais. Tačiau kaip? Informacijos nulis!
Pirmiausia apžiūrim ir nustatom kur yra žemė ir kur maitinimas. Pagal žinomas detales pabandom atspėti kiek voltų įtampos reikia paduoti. Visada naudojam kiek galima mažiau ir ribojam srovę. Vėliau bandom atspėti kur yra įėjimai, o kur išėjimai. O toliau prasideda mistika ir “метод научного тыка”.

Gyvas pavyzdys. “Berniukai” iš sandėlio parūpino kažkokią raudonų šviesos diodų matricų bloką. Jis atrodo taip, tiesa jis dar nešvietė. Tai 64 x 16 LED matrica iš Taito Corporation kažkokio žaidimų automato. Beja, ši firma sukūrė klasikinius Space Invaders. 🙂

Red LED matrix

Kiek pasinagrinėjus buvo nustatyta, kad visa matrica naudoja 5V matinimą. Tai buvo nustatyta pastebėjus, kad prie pagrindinių Vcc it GND laidų pajungta mikroschemos MC74HC04AN, AM26LS32, TD62C962 ir t.t. Jų maitinimų artimiausias standartinis bendras vardiklis- 5V.
Valdymas pajungtas prie jungties prie kurios prilituotos dvi 26LS32. Tai RS485 lygio keitikliai. Pagal PCB matosi, kad naudojami 8 laidininkai ir visi eina į matricą. Iš matricos signalų nerasta.
Bandant ieškoti Toshibos TD62C962LF mikroschemos aprašo nieko gero nerasta. Tik nustatyta, kad panašios mikroschemos naudojamos printerių termo galvom, keliems LED draiveriams. Bet nieko konkretaus.
Takelių treisinimas privedė, kad pora valdymo signalų eina tik į MC74HC161 (4-bit binary counter) ir MC74HC4514 (4-to-16 line decoder/demultiplexer) čipus. Tai kažkas panašaus į matricos eilučių skaitliuką ir dekoderį. Taip atsirado pradinė informacija. Tačiau likę 6 laidai sulindo į Tošibos krakajobą…

Toshiba TD62C962LF

O štai čia išlenda “reverse engineeringas” pagal “метод научного тыка”. Rusiškai nesuprantantiems ar tiems kurie nežino šio išsireiškimo: spaudžiojimas bet kur ir laukiant kažkokio rezultato.
Šiam reikalui galima pasinaudoti paprasčiausius perjungiklius (bent jau pradžiai). Tačiau žymiai įdomiau (ir paskutiniuose etapuose patogiau) pasinaudoti ką nors protingesnio. Tam tinka personalinis kompiuteris, mikrokontroleris arba CPLD/FPGA. Visi metodai turi savo pliusų ir minusų. Šiam konkrečiam projektui pasirinkau FPGA dev boardą, nes pirmiausia čia viskas sumontuota ir yra mygtukai, o antriausia- esamas softas labai galingas ir lankstus. Ypač padeda simuliacijos ir diagramų paišymas. Dar vienas FPGA pliusas, kad signalų greitis nėra ribojamas kompo ar MCU našumu. Čia dešimtys megahercų yra visiškas niekutis. Continue reading →