Stiprintuvo iškraipymai

Čia tokie kliedesiai apie stiprintuvų kokybę, visokius iškraipymus ir panašiai. Toks straipsnis apie bet ką, bet gal suteikiantis įdomios informacijos… Taigi, nušlaviau stalą nuo praeitų metų eksperimentų ir nežinojau ką parašyti. Todėl kiek pažaidęs su detalėm pamačiau, kad gavosi kažkas lygtai ir įdomesnio. Taigi, tai vienos vienintelės detalės įtaką stiprintuvo darbui. Ta detalė, tai polipropileninis kondensatorius 3900pF. Stiprintuvas… košerinis 🙂 … ant radio lempos. Kodėl? Nugi šiaip sau, audiofilinis toks straipsnis gausis, nors eksperimento dažniai visai ne audiofiliniai.
Schema paprasta- triodas, A klasės stiprintuvas, stabilizuota srovė per lempą (pagal lempos datašytą), tinklelio potencialas maždaug toje vietoje kur reikia. Signalas iš mano signalų generatoriaus, neslopintas, stiprus ir abiejais atvejais stovi toje pačioje DC vietoje. Lempa stiprina gal 10 kartų, išėjimo signalas nuimamas nuo rezistoriaus.

Va oscilograma kaip 2MHz signalas stiprinamas ir kaip jis praeina per kondiką. Mėlynas signalas įėjimas, geltonas- išėjimas. (skirtingi signalų stiprinimai ant oscilografo, bet eksperimento metu stiprinimo rankenėlės nereguliuotos).
stiprintuvo teorija
(2MHz, su kondiku)
Atrodo viskas gražu. Nu stiprina ta lempa, signalas kiek vėluoja. Taip vos vos.

Toliau daugiau fotkių, spauskit ant nuorodos, kad skaityti toliau:

stiprintuvo teorija
(18kHz, su kondiku)
Jo. Prie žemesnio dažnio ryškiai matosi, kad kondiko varža daro įtaka ir matyt į lempą ateina mažiau įtampos. Dar matosi, kad signalo fazės jau ryškiai nesutampa. Rodos tai vadinasi “faziniai” iškraipymai?

Metam lauk tą kondiką, signalą iš generatoriaus paduodam tiesiogiai.

stiprintuvo teorija
(2MHz, tiesiogiai)
Matom, kad prie 2MHz stiprinimas kogero toks pats. Viskas čiki.

stiprintuvo teorija
(13kHz, tiesiogiai)
O čia jau skirtumas. Nėra signalo susilpnėjimo, o ir fazė tokia pati.

O dabar prisimenam, kad garsas tai daug signalų sudėta į vieną vietą. Panašiai kaip ir stačiakampiam signale. Perjungiam režimą į meandrą, dažnį pastatom kiek kitą.

stiprintuvo teorija
(150kHz stačiakampis, tiesiogiai)
Nu viskas labai gražiai atrodo.

stiprintuvo teorija
(150kHz trikampis, tiesiogiai)
Perjungus į trikampius (kitos harmonikos, beja apie tai jau rašiau ir sukūriau softą). Vėl viskas čiki.

Grąžinam kondiką į signal0 grandinę…

stiprintuvo teorija
(150kHz trikampis, per kondiką)
Oj, užlinko išėjimo signalo pjukliūko dantys.

stiprintuvo teorija
(150kHz stačiakampis, per kondiką)
O čia jau visiškas bardakas… 🙂 Tačiau tikriausiai “gilus lempinis garsas”… tyliu tyliu, nes lempofilai primuš…
Dar galim palyginti eksperimento rezultatus su tekstu nugvelbtu iš radio žurnalo ir jau prieš n laiko parašytu mano interneto puslapiuose.

O dabar protingi žmonės galit komentaruose rašyti protingus žodžius ir aiškinti kaip čia viskas vadinasi ir gaunasi.

4 replies on “Stiprintuvo iškraipymai”

  1. Tai kad ne labai yra ką rašyti komentaruose, viskas normalu. Kondencatoriaus įtaka natūrali :). O šiaip dar būtų įdomu pažiūrėtį stiprintuvo sprektro diagrama (su kondencatoriumi ir be).

  2. Na, įtaka tikrai natūrali. CR filtras (integruojantis) įėjimo kondikas su įėjimo varža, filtravimo dažnis priklauso nuo įėjimo varžos, taip pat, kaip ir fazės posūkis. Kompleksiniai signalai diferencijuoti. Garso dažniams 3900 pF kaip ir per mažai (aišku, priklausys nuo įėjimo varžos dar). Va paimtum kokį 1-4 uF, gal būtų arčiau tiesos, bet aišku, įtaka visada t.t. bus (filtravimas+fazės posūkis), todėl jei esam užtikrinti kad prieš stiprintuvą esantis įrenginys neduos nuolatinės dedamosios, jo geriau nedėti.

  3. Na nėra galimybės, tai nėra, ir taip matosi (pagal stačiakampius impulsus), jog žemus turėtų stiprinti geriau nei aukštus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *