Medžiagų medžioklė

Savadarbėm konstrukcijom ar darbam labai dažnai prisireikia medžiagų. Kartais keistų medžiagų, kartais jos naudojamos visai ne į temą. Šis postas ne šiaip apie kažkokių daiktų paiešką, bet rinkinys pačių keisčiausių medžiagų/daiktų įsigijimą ir naudojimą ne pagal paskirtį. Tikiuosiu komentaruose atskleisit savo keistus nutikimus susijusius su šia tema.

Taigi, pradeda sąrašą:

1 vieta. Kogero pats egzotiškiausias ir juokingiausias reikalas. Prireikė minkštos termoplastiškos gumos. Tai tokia guma kuri labai minkšta, elastinga, tačiau minkštėja nuo šilumos. Teoriškai pakaitinus, ji pasidaro skysta. Su tokia guma, pvz, galima nuimti formas nuo daiktų, hermetizuoti ir t.t. Mano tėvas kažkada tokią gumą tarybiniais laikais iš kažkur brangiai gaudavo. Tačiau turimas likutis parodė, kad guma nėra labai kokybiška.
Paieškos internetuose nieko gero nedavė- arba neradau, arba reikia pirkti bačką.

Sprendimas: pats pigiausias guminis bybis iš kinijos. 🙂 Padarytas iš pigaus smirdančio termoplastiko. Aišku pjaustyti jį griežinėliais buvo labai siurrealistiška… 😛

2 vieta pagal iškrypimą. Čia pusiau sprendimas, nes iki galo ir neprireikė visko daryti. Daugelis žino (ypač visokie aliektrykai), kad kartais laidus prakišti per kokias žarnas (vamzdelius) labai sunku. Laidai kimba ir panašiai. Tada naudojamas skystas muilas, fairy ir panašiai. Tačiau vieną dieną nepadėjo nei muilas… prisiminus porą nelabai padorių posakių buvo vaistinėje nupirktas vandens pagrindo lubrikantas. Nu čia kur putkom tepti ar šiaip smaukyti. Tik jis rupužė labai brangus, ar tik ne 30Lt traukia buteliukas. Tačiau ši medžiaga padėjo. O ji dar gera tuo, kad visiškai inertiška, vandens pagrindo ir kai sudžiūva, tai lieka kažkokie vos matomi miltukai. Kurie beja vėl atsistato į slydumą jei gauna vandens. (Šiaip tai ten kažkas panašaus į polietilenoksidą, dar vadinama polietilenglikoliu, PEG. Medžiaga naudojama visur. Nuo laisvinamųjų vaistų, dantų pastos, HP rašalo iki saldainių minkštiklio).
Kažkada šitą istorija papasakojau vienam pažįstamam veterinoriui. Jis tik šypetelėjo ir pasakė: -Jus geriau nusipirkit veterinorinio lubrikanto miltukų. Už tą pačią sumą galėsite užsimaišyti kibirą lubrikanto! Ir tą, 15 litrų kibirą. Ir visiškai jokio kvapo, nes ten grynas PEG ir kažkokie dar surišėjai. Tiesa, kelis kartus buvau užsukęs į veterinarinę vaistinę ir tokios medžiagos nemačiau, tačiau jaučiu, reikia ieškoti tokioje vaistinėje, kur karvytėm vaistus parduoda, o ne miestietiškose, kur chamiakams ir kačiukams.

3 vieta, jau visiškai be jokių iškrypimų. Prireikė tikros tvirtos odos diržo (arba jo dalies). Senų diržų spinta pasakė, kad arba diržai dar geri, arba jie fuflo. Trumpa apžiūra visokiose laisvės alėjose parodė, kad net ir “tikri odos” diržai kurie pigūs, yra tiktai gera imitacija. Kažkada net man padovanojo tokį ala odinį diržą, tai po pirmos savaitės, paaiškėjo, kad tai kažkos kartonas, škurlys, ir plonytis sluoksnis to, kas panašu į odą. Toks popieriaus storumo ir tvirtumo. Tuo tarpu normalus odinis diržas virš 100Lt kainuoja.
Sprendimas- Lytagra. Vaikščiodamas po parduotuvę, išpardavimo skyrelyje radau kažkokį BDSM rinkinuką. Ten daug diržų, sagčių, visokių šniūrų, sujungimų ir metalinių detalių. Teoriškai skirtas arkliui, bet kiek bevarčiau tai nesupratau kur čia tas arklys kišamas ir kur ištraukiamas. Bet reikia įsivaizduoti, kad odinių diržų kiekis stebėtinai didelis- nes galima apvynioti gyvulį. O ir tvirtumas analogiškai arkliškas. Ir kainavo tik 25Lt. Sprendžiant iš matomų lipdukų, Lietuvių ūkininkai BDSM neužsiima, nes nukainuota kokius 4 kartus per pusę.

Gal vėliau dadėsiu daugiau. Kol kas šitie trys buvo patys juokingiausi.

6 replies on “Medžiagų medžioklė”

  1. Va čia dėl Lytagros nebloga mintis. Irgi nerandu normalios odos poliravimui…
    Dar iš egzotiškų. Buvau užsidegęs pagaminti jonizuotą vandenį, bet taip ir neradau titano elektrodų dengtų MMO (retų metalų oksidai(rodis ir dar kažkas). Jeigu kokią toną pirkti – tai prašau. Nors ir turiu nuo senų laikų titano skardos gabalų, bet jie netinka – ne tas švarumas. Ebay radau – apsidžiaugiau, bet kai gavau pasirodo visai ne tas švarumas. Nes tai dar yra naudojama elektrolizei( kalio perchloratui gaminti, ir dar kai kam (tipo netirpsta). Tai va ir užmečiau aš tą reikalą.

  2. Dėl titano elektrodu… buvo toks reikalas. Tiesa specifinis ir vienkartinis. Kai daroma operacija žmogui ar lendama į skylę iš kurios turi iškristi žmogutis, naudojami tokie skėstuvai. Tai kai kurie buvo antot užrašų ir mūsų XRF pagaminti iš 100% titano. Deja tas titanas elektrolizės metu puikiausiai tirpo… Tiesa, mano elektrolizė buvo kiek labiau specifinė- aš tirpinau Ag lydinį ir teoriškai Ag pirmas turėjo tirpti- tačiau tirpo tiek Ag, tiek Ti elektrodas. O ant kito Ti elektrodo turėjo nusėsti.

  3. Mano žmona iš visokių radijo detalių papuošalus – dovanėles darė. Turėjau daug naujų К147УН7, jos apkarstytos šviesos diodais, mygtukais, varžom ir mažom gėlytėm visai neblogai atrodo.

  4. ot tas taupiu zmoniu isradingumas 😀 gumini bybi formom 😀 niesdrysciau 🙂 nors kazkada ieskojau RTV silikono formom tai Kaune beda su juom buvo. Dar kaune nebuvo topplasto tai isieskojau ir neradau, o bybis butu padejes 😀

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *