Jau kuris laikas naudoju SSD diską kaip sisteminį. Tačiau diskas tik 60Gb ir jau buvo ant ribos užpildytas. Netgi, kai kurie folderiai ir failai sukompresuoti. Po įvairių manipuliacijų į rankas papuolė senas Kingston 128Gb SSD diskas ir nauja 128Gb Toshiba. Žemiau pateikiu keletą sintetinių bechmarku. Visi testai padaryti su ta pačia programėle- “ATTO Disk Benchmark” v2.46.
Pradžiai- mechaninis 1Tb Samsung kietas diskas:
Kingston SSD Now 100, su naujausia firmware. Ant 3Gbit SATA šynos:
Nauja Toshiba SSD, ant paprastos 3Gbit šynos:
Senasis OCZ Vertex3 kai dar buvo sisteminis diskas, ant 6Gbit SATA šynos:
Ta pati Toshiba SSD, jau kaip sisteminis diskas, ant 6Gbit SATA šynos:
Kaip naują sisteminį diską pasirinkau Toshiba, nes senas Kingstonas nepalaiko 6Gbit SATA šynos.
Tiesa, dar Kingstonui būtinai reikėjo perrašyti firmwarę. Dėl blogos firmwarės būtent jį ir gavau dovanu. O Toshiba visiškai nauja, iš parduotuvės.
Primenu, kad tai sintetinis rašymo ir skaitymo greitis. Jis neatspindi vieno baisaus parametro – seek time. Šioje vietoje SSD diskas “deda į vietą” mechaniką labai stipriai.
Dabartinis sisteminis diskas (SSD) su gana stipria fragmentacija turi vidutinį “random” failų skaitymo greiti kažkur 80Mb/s. Mechaninis Samsungas su tik 5% fragmentacija turi tik 1.25Mb/s skaitymo greitį. Toks pats mechaninis 1Tb Samsung diskas, tik su 0% fragmentacija jau turi 53Mb/s greitį.
Kuo tai pasireiškia praktiškai? Ogi tuo, kad įjungus kompą, Windows 7 sistema užsikuria per nepilną minutę iš visiškai nulinės buklės, įskaitant visus BIOS užlaikymus. O darbas užkurtoje sistemoje tikrai malonus. Mažo disko problema sprendžiama naudojant kelis diskus- sistema, aktyvus failai (kaip ir pašto programos failai) laikomi SSD diske, visi dideli dokumentai, nuotraukos, filmai, kitokia pornografija– mechaniniuose.
Dėl virtualios atminties failų nesu tikras, pas mane tas failas sumažintas iki 800Mb ir sėdi SSD diske. Jis ir nelabai naudojamas, nes RAM šiuo metu yra 16Gb (64 bitų sistema).
Dar vienas svarbus momentas spartinant sistemos darbą- savalaikis laikinų failų ištrinimas. Seniau tai darydavau rankutėmis, dabar per task shedullerį, pasinaudodamas boot ir shutdown įvykiais.
Kitas reikalas- kontroliuokite savo “system restore” (/System Volume Information) direktoriją.
Dar durnas reikalas- log failai. Jų sistema prikaupia daugybę, kartu su visais fixais ir updeitais. Laikas nuo laiko ten reikia prasisukti ir šalinti viską lauk.
Neužmirškite daryti failų rezervines kopijas.
Labai nesiplečiant pasakysiu, kad programuotojams, kurie daro kažką kompiliuojamo, SSD diskai yra ypač geras dalykas. Kompiliavimas — viena iš baisesnių hardo naudojimo metodikų. Aišku, čia pirminiam reikalui. Paskui visokie incremental kompiliavimai jau ne tokie baisūs.
Yra tekę daryti porą „hakų“ programuotojams ir dizaineriams: jungti RAM diskus (čia ne tas daiktas, kur RAM’e diskai sukuriami, o įrenginai prigrūsti RAM mikroschemų). Jie žiauriai brangūs: juose yra RAMas ir batareika palaikymui, jei dingsta elektra. Greitis kompiliavimui arba dizaineriams swapinti — puikus.
Dar RAM diskai naudojami kai kur serveriuose, kai 128 GB RAM per mažai. Tada RAMo pakaitalui naudojamasi RAM diskais ir ten swapinama.
sedziu su ssd jau gerus metus, aisku 64gb mazoka, bet windowsam ir kitom programom uztenka, problemu turejau su biosais, reikejo kazkur nustatyti “achi mode”.
Tada kada pirkau jie dar kainavo pakankamai nemazai, bet del tokio kompiuterio darbo greicio pokycio tikrai buvo verta. Tad dabar visiems rekomenduociau isidet i stacionara ar laptopa ir “nesiparint” belaukiant kol atidarys kokia programa ar paprasciausia narsykle
Sauliau, tai dabar jau galima RAMo atsisiusti – http://downloadmoreram.com
Siūlyčiau visai išjungti virtualios atminties failą, jei jau jį padarei fiksuoto 800MB dydžio. Pritrūkus atminties jis nepagelbės, nes atmintis negali plėstis daugiau kaip 800MB.
Kai kurios programos neveikia be virtualios atminties. 🙂 Keista, bet tiesa. Išbandyta praktiškai.
Dar patys windowsai kai kuriais atvejais (ypač crash) reikalauja virtualios atminties.
O galit pakomentuot testų rezultatų lenteles. Jug 6Gbs nuo 3Gbs greitis skiriasi 2 kartus, bet pagal testų rezultatus, duomenų rašymo/skaitymo skiriasi daugiau nei 3 kartus su tuo pačiu SSD.
Ar tai reiškia, kad 6Gbs šynoje tobulesniu algoritmu perduodami duomenys, t.y. mažiau paildomų bitų, kad persiūsti viena baitą? Čia grubiai paskaičiavus: 6Gbs šynoje vienam Baitui perduoti suvarotjama 12bitų o 3Gbs šynoje suvartojama apie 25bitus.
P.S. Wikipedijos neskaiciau dar..
Dėl skirtumų su 6 ir 3 gigabitų… nelabai ir nagrinėjausi, bet paprasčiausiai spėju, kad 6gbit yra atskiras kontroleris, o štai 3 gbit bendras visiems diskams, tame tarpe ir optiniams. Gal 3gbit “dedicated” kontroleris parodytu geresnius rezultatus.