Taip jau gavosi, kad visą savaitę pavaduoju bendradarbę ir visiškai neliko “laisvos fantazijos” ką nors daryti. Kaip sakoma- darbas užmuša talentą. 🙂
Todėl biški pabambėsiu, kad atskleisti savo mizantropišką intravertiškumą.
Off-topic: kažkada buvau susigalvojęs sau ir sudėtingesnę diagnozę. Tačiau tą pačią dieną pamečiau lapuką kur užsirašiau, tai liko tik šitas…
Ėjau į paštą ir pastebėjau, kad vyksta kažkokia mugė. Tai kai tik išsilakstė visokie svečiai iš namų, nuvažiavau pažiūrėti kas ten ir kaip. Šaip, iškarto važiavau nusistatęs, kad viskas bus blogai… todėl ir įspūdžiai liko nykoki. Nepagerino ir tai, kad atvykau aš tik sekmadienį, jau po 4 valandos ir kioskeliai jau užsidarinėjo.
Man nepatinka mugės vien tik dėl to, kad jose būna kiniškas šlamštas ir kad tas šlamštas užstoja tikruosius amatininkus. Dar, paskutiniu metu atsirado tokių “didesnių amatininkų” kurie net ir su vietinės gamybos produkcija kiek gožia smulkiuosius.
Dar man nepatinka fantazijos stoka- jei kažkas gamina “kreivus samčius”, tai už poros kioskelių tikrai pamatysiu tokius pat ar panašius samčius.
Lietuviai niaurūs žmonės, tačiau kiek nustebino džiaugsmingas mergaitės pasiūlymas paragauti kažkokios arbatos. Nu tikrai, galvoju, mugės pabaiga, vistiek užsimaišė daug arbatos… Tačiau paėjus keletą kioskelių, vėl buvau pakviestas arbatos lygiai tokiais pat žodžiais kaip anksčiau. Pakėlus akis supratau, kad mergina kita, tačiau įmonė ta pati. Ir paprasčiausiai, merginos kaip papūgos kartoja išmokinta tekstą. Kodėl jas pavadinau papūgom? Ogi todėl, kad paklausus apie parduodamo gaminio specifika staiga žodžiai baigėsi.
Taigi slenka mizantropas pro prekybos eiles. O gal tai rusiškas posakis “торговые яры”? Stebi kinišką šlamštą pamaišyta su vietine produkcija. Žiūro į gana negražius “lietuviškus” papuošalus ir vėl iškilo mintis- kodėl šalia stovintys Lenkai parduoda papuošaliukus iš sidabro, O Lietuvis iš itartinai padažyto žalvario? Kuo mūsų meistrai blogesni už Lenkus? Ar dar vis liko mūsų Prabavimo Rūmų priespauda?
Ir galutinai nuotaiką sugadino piktas žmogelis kuris pardavinėjo “siuvenyrus ir lempų abažiūrus” pjaustytus lazeriu. Man, kaip smalsiam žmogui, kilo klausimas… Toliau beveik nepokoreguotas mano (L) ir pardavėjo (P) dialogas:
L: -Laba diena, gal galite pasakyti kiek vatų galingumo lazerį naudojat pjaustymui?
P: – … nu naudojam lazerį.
L: -Man paprasčiausiai įdomu, aš pats turiu lazerį, tačiau mano pjaustymo krašteliai gaunasi labiau apsvilę.
P: -Tai tavo blogas lazeris. Tu man pasakyk už kiek pirkai lazerį ir aš iškarto pasakysiu ar jis geras…
L: -Koks skirtumas už kiek jį nusipirkai…
P: -… nes jei sumokėjai mažiau šimto tūkstančių, tai lazeris blogas. O jei sumokėjai daugiau…
L: -… tai tave apipiso. Ačiū už informacija.
Nemandagu? Tačiau mane visada nervino tokio tipo žmonės. Ot gamybos paslaptis- lazeris. Va kiti pardavinėjo akmenėlius su “baltiškais raštais”. Aš kaip 卐 megėjas, kiek užtrūkau ir iš pokalbio bei pėdsakų nustačiau technologiją: papaišom ant akmenėlių su dažais/vinilo plėvele/staliaus klijais ir kišam į smėliapūte. Va jums ir “ranka graviruotas akmuo”.
O labiausiai man gaila bobučių, kurios prisišlieja prie tokios mugės ir bando parduoti savo mezginius ar kraupiai baisius primityvistinius piešinius. Šiaip, aš blogas “gražus-negražus” vertintojas. Tai labai asmeniška, o be to, man, kas baisiausia, visiškai nieko nereikia.
Gerai, kad nuotaika kiek pagerino Lietuviško Midaus pardavėjas- jis matyt kiek prisiragavo savo produkcijos ir jam buvo sunku kiek skaičiuoti pinigus. Tai iš jo paėmiau trys buteliukus midaus. Reikės paragauti.
Va stovi ant stalo, prie kito savadarbio alkoholio.
Reikės vakare, prieš miega išlenkti. Beja, blick efektas pasiektas ne fotošopu, o paprasčiausiai nešvariu objektyvu.
Rugsėjo pradžioje buvusioj mugėj sudalyvavau iš pat ryto, kai visi tik korvėsi prekes ant stalų. Kas man pasirodė idomu ir kėlė šypsena tai prieš mus važiuojantis mikriukas ir prekybininkam kraunantis riešutus. Nuo teismo iki fontano mikriukas sustojo 5 kartus 😀 Riešutų prekeivių kur jis nestojo nebuvo tai taip gaunasi, kad kaip minimum 5 filialus turi verslininkas 🙂 Mikromonopolis gaunasi ar kaip čia? Pasirinkimas atrodo kaip ir yra, bet kad nelabai 😀
Va mizantropiškumo ir aš išmokt norėčiau, bo panašu, kad gyvenime praverčia…
O šiaip tai išskyrus snarglėtas bobutes mugėse parduodamų daiktų kažkokiu autentiškumu ar liaudiškumu tai niekada netikėjau. Pastaruosius penkiolika metų — ypač.
Regis, apie kiniškus pypsinčius šuniukus iš viso neverta kalbėti, ar ne?
Beje, tamstai prie diagnozės reikėtų prisidėti dar epitetą „humanistas“, nes šis tinklaraštis akivaizdžiai skirtas dalintis informacija iš gerų paskatų, nepaisant poreikio patenkinti grafomanijos hidraulinį spaudimą.
Jei nori kad graziai pjautu reik butinai air assist 🙂 tada ir greiciau pjauti galesi ir grazesnis krastas bus, na gal dar ir fokusavimas ne vietoj. O ko tu tikejaisi gal imsi gaminti ir konkuruoti 😀 ar konkurentam gamini 🙂 o siaip tai dauguma ten prekiu net ne ju gamybos o made in china, cia grynas verslas…. O taip labai nemegstu kai uzsispaude zmones nesidalina informacijos. Teko ideti i youtube video kur dekoruojamas porcelenas, paklausus apie detales butinai atrasai kaip kas. Nebent tai jau labai daug investiciju reikalavo kazkoks sprendimas ir nenori, kad kiti suzinotu.
Siaip va dar buvo ideja mamos dekoruota porcelena pardavineti mugese, tai ka vieta dviem dienom tarkim 3×3 metro 440lt. Tai kiek turi uzsideti antkaini kad per dvi dienas atsipirktu kelione, darbas, preke, mokesciai ir dar tie 440lt? Na aisku yra ir pigesniu variantu ir po pora simtu pasispaudus gal ir gausis. Siulyciau valdziai rinkti ne pinigus, bet geriau amatininkus. Kurie tikrai nori issaugoti paprocius, amata ir kazkiek uzsidirbti pinigeliu, kad pragyventi galetu.
Ateis nanobotų era ir eisim į mugę pasižvalgyti i prototipus, o pirksim licenzijas į brėžinius, kad gryžus namo patikusius virtualius amatininkų/menininkų dirbinius mikrobangėje paverstume realiais.
is esmes taip ir yra 🙂 tik kad ne mugese darai o browser`yje. Uzsuki i shapeways susimoki ir atsiprintini namie 🙂 arba i thingaverse ir siunti nemokamai tereik tik printeriuko, o ju kainos jau ikandamos
Kiek žiūrėjau, “įkandamų” printerių kokybė pokraupė.
na kalbos sklinda kad arduino isleis iki 1000$ printeriuka (800$ uz kit`a, 1000$ uz surinkta), pagal
Printing technology: Fused Filament Fabrication
Printing area: 140x100x100mm +/- 5mm
X and Y resolution: 0.06mm
Z resolution: 0.0025mm
Filament diameter: 1.75mm
Optimal temperatures with PLA: 200-230°
Tested and supported filaments: PLA
Unsupported but tested filaments: Cristal Flex, PLA Thermosense, Thermoplastic Polyuretane (TPU), PET, PLA Sand, PLA Flex
External dimensions: 310x330x350mm
Weight: 10kg
Power usage: 65 watts
Electronics board: Official Arduino Mega 2560 with Open Source Marlin Firmware
20×4 LCD display with encoder menu
Preloaded with PLA printing presets
Extruder block with filament pressure regulation
Aisku ko nematau specifikacijose sluoksnio storio, z asis turi 2.5 mikrono tiksluma, bet manau kokie vistiek bus 200 mikronu.
“Z resolution: 0.0025mm” tai tikriausai kokiais nors kiniškais milimetrais 🙂
Nes 2,5 mikrono, tai “stanina” turi būti lietos geležies, kad nesilankstytu.
Buvau ir aš šitoje mugėje šeštadienį. Ir kaip tik praeidamas pro lazeriu pjaustytus dirbinius pamąsčiau taip sau: “Kaži ką čia galėtų pasakyti Levas?”
Na ką – tai dabar ir perskaičiau, ir atsitik tu man taip, kad nuo pagalvojimo ima viskas ir suveikia 🙂
Galiu už pigiau pasiūlyti lengvesnį, tikslesnį, su didesniu darbiniu plotu ir t.t..
Nesu spameris, tiesiog daug dirbu su 3D spausdinimu ir kaip tik turiu printerį pardavimui…
nerijus [baranka] 3dvirtuve.lt
Turiu ir aš prastokų keistų įspūdžių iš turgelio Kauno. Kaip naujokas pardavėjas, iš kolegų. Ūkininkauju, turiu ir ekologiškų (sertifikuoti) juodųjų serbentų. Pamėginom atvežt į ūkininkų turgelį, kur prie pilies būna, truputį parduot, pažiūrėt ar žmonės mažmeninėj rinkoj išvis juos perka. Tai vaikštau, ieškau kas dar serbentų turi, radau tik vieną, užkalbinau, o jis ne iš kur serbentai paklaustas sako o tik kad giria. Pasakiau kad aš pats atvežiau parduot ekologiškus, tai man rėžė “pats suvalgyt ir vešiesi namo”. Nu tuo pokalbis ir baigėsi. WTF. Paskui dar jis litu pigiau pardavinėjo savo įtartinus serbentus bet daugiau už mane tai nepardavė, tikriausiai charakterį problema 🙂