Dar gyvas aš. Paprasčiausiai dirbu lėtai prie vieno kiek mechaniškai sudėtingesnio projekto. O kad ką nors parodyti, keletas mažyčiukų paveikslėlių.
Tai mažyčiukai kiniški voltmetrukai kurie matuoja savo maitinimo įtampą. T.y. nereikia atskiro maitblokio. Min įtampą kuri rodoma- 2,6V. Maksimali nežinoma, 22V tikrai rodė. Kaina su atsiuntimu kažkur 0.7$ už vienetą.
Čia kiek pasvilęs bevielis mobilaus kroviklis. Kinai sutaupė ant tranzų. Tai jie nors veikia, bet stipresnio krovimo jau nelabai- lydosi plastikinis korpusas prie jų. Yra vieta normalesnio korpuso tranzams. Kiek suprantu vienas p, kitas n kanalo viename sot-8 korpuse. Reikia iš kokio notebuko išplėšti ir perlituoti. Gal nekais ir normaliau kraus.
O čia tas nedabaigtas projektas kuri neskubėdamas konstruoju. Dabar kiek pavedė kinai su savo tiekimu (reikia srovės detektorių) ir dar reikia sugalvoti kaip pamatuoti izoliuotai kito kanalo įtampą. Čia šiaip paprasčiausias maitblokis su OPA operaciniu (buvo jau toks aprašytas). Tik jis dvigubas ir prabangus displėjus informacijai rodyti. Sukasi ant ARMo, nes reikia greičio ir noriu “dizaino”. 🙂
Dar kiek neramina tie kiniški transformatoriai- jie kaista net ir be apkrovos.
Sveikas o kaip veikia bevielis telefono krovimas? kokiu principu?
indukcijos principu. per vieną ritę leidžiama kintama įtampa, o telefone įmontuota ritė, joje indukuojasi srovė ir per specialias mikroschemas telefonas pasidaro reikiamą įtampą krovimui.
tris tokius turiu, ir visi veikia skirtingai. vienam ilgas kabelis nepatiko – krauna prastai, lėtai, ir labai sunku pataikyti padėti telefoną, kad pradėtų krauti. turbūt mažas įtampos kritimas sukvailina kroviklį. kitas kroviklis veikia ir ilgu laidu ir trumpu, ir iš nešiojamo kompo, ir iš 2A kroviklio, ir iš nešiojamos baterijos.. trečias kažkaip per vidurį, lyg ir gerai krauna, bet pokolkas ant lentynos padėtas.
Irgi galvoju kur Levas pradingo? o dabar ir temos pavadinimas gavosi. Man irgi turbūt reiks tokiu voltmetriuku, kai sukursiu savo šedevrą, kiekvienos celės įtampai atvaizduoti ir sekti, be jokiu fancy BMS. jei naudosiu 3-4 didelės talpos ličio celes.. na žinai apie ką aš..
To Aurelijus, indukcijos principu. Panasiai kaip transformatoriuje, energija yra perduodama per magnetini lauka. Siekiant didesnio efektyvumo paprastai yra naudojamos tarpusavio rezonansa turintys konturai. Isivaizduok du rezonansinius konturus suderintus tam paciam dazniui ir turintcius magnetini risi tarp riciu (induktoriu).
Foto su dėžute galėtu išsididinti, norisi pasigrožėti vidiniu montažo dizainu:)
o negaletų kokia atmega matuoti įtampos ir poto optiniu būdu perduoti ARMsui. Čia, kaip suprantu turėtu gautis dvigubas laboratorinis maitinimo šaltinis su atskirais GND. O kaip perduodama valdymo įtampa į atskirtajį šaltinį?
Kol kas vyksta viskas kuryboje t.y. ne viskas sugalvota ir ne viskas veikia. Kuriam “dviratį”.
Dėl įtamps nuskaitymo buvo apmastyti keli variantai (vienas iš jų butent papildomas MCU).
Kol kas laukiam holinių srovės jutiklių ir kiek žaidžiam su programa.
Įtampa kol kas nustatoma analoginiais- mechaniniais metodais. Kai pradės viskas veikti, gal bus naudojami analog devices skaitmeniniai potenciometrai- juos gal per optika tikriausiai pavyks pavaldyti. Nes turiu kažkur samplus.
Kai bus straipsnis, bus ir foto. Foto jau daug prisikaupė.
O kur Levas rado tokius pigius voltmetriukus, man irgi tokiu reikia, bet nerandu pigiau, nei po 2.3$
Aliexpress, akcijinė kaina.
Ir buvo free shippingas.