Plastiko degradacija ir restauravimas

Kažkada ekologai bambėjo, kad plastikas yra amžinas ir kad gamtoje jis nesusinaikina. Deja jie melavo. Jei paklaustumėt kokio nors Londono technikos muziejaus kuratoriaus, kokios didžiausios bėdos, jis iškarto pasakytu- plastiko degradacija. Ypač tai liečia celiulioidą ir kitus senuosius plastikus. Gal nelabai bėdos su ebonitu, bet jis darosi trapus.
Polietilenas teoriškai amžinas, bet praktiškai nuo gamtos darosi trapus. Polistirolas irgi byra. Epoksidinės/fenolinės dervos išleidžia savo blogį ir trukinėja. Netgi “medicininis” dvikomponentis siliconas (platinum cured) irgi sysina savo plastifikatorius. Senas “porolonas” arba pavirsta dulkėmis, kas yra pusė bėdos arba lipniu snargliu- kas nelabai faina. Kai kurios gumos pavirsta kietais miltukais, kitos- batų vakso/tepalo lipnumo ir spalvos tyre.

O va su ne tokiu nors senu ABS (ir ypač ABS+FR) irgi bėdos ir jos matomos. Teoriškai ABS išleidžia savo plastifikatorius ir ugnies atstumikus. O ten sako, kad yra bromo. Išoriškai- plastikas geltonuoja.

yellowing plastic retr0bright pageltonaves plastikas
Ypač tam padeda saulės šviesa. Skirtingas “geltonumas” tikriausiai dėl skirtingo plastiko sudėties, dar kiek padėjo saulės šviesa. Patys kairiniai mygtukai restauruoti.

Kita bėda, kad tos išskirtos medžiagos yra nuodingos ir visokios piktai korozinės. O jei gaminyje skirtingi plastikai, tai vienas plastikas ėda kitą plastiką. Netgi nauji plastikai nedraugauja. Kažkada, dar praeitam šimtmetyje, kai aš ėjau į mokyklą, dariau tokią bzbidką- iš tėvo gavau kažkokio minkšto termplastiko, kuris gana gerai dirbo trintuko darbą. Tačiau siaubingai greitai suėsdavo polistirolą ir jo giminaičius. Todėl keli bendraklasiai buvo apdovanoti to minkšto plastiko gabalėliais. O beveik visi tada naudojo plastikinius penalus. 🙂

yellowing plastic retr0bright pageltonaves plastikas
Priklausomai nuo pagaminimo, sąlygų, skirtingi plastikai skirtingai reaguoja. Aš nežinau kaip reaguoja ypač seni Atari, bet pas juos tamsios klavietūros- nelabai matosi. Tačiau man atrodo, kad 1970…1980 plastikas buvo “stripresnis”, poto nauji Atari ėjo su šviesiais korpusais, ir ten buvo visaip. Turiu kelis Commodore, jie irgi skirtingai pageltonavo.

Dabar apie remontą ir restauraciją. Jei plastikas pageltonavo, dar galima jį atstatyti. Šį metodą sugalvojo senų kompiuterių kolekcionieriai ir padarė jį “open source”. Vadinasi- retr0bright (retrobright).
yellowing plastic retr0bright pageltonaves plastikas
Tai tikrai tie patys mygtukai. Kaip matosi iš žalio fono, viršuje deja telefonas kiek paryškino geltonumą, tačiau patikėkit- jie tikrai buvo geltoni. Apačioje maždaug po paros- dviejų mirkymo.
Receptas paprastas- tikras vandenilio peroksidas (aš naudojau gal poros metų senumo, 35% stiprumo, industrinį H2O2) praskiestas per pusę. Spėju, kad jo stiprumas tarp 10 ir 15%. Daugiau stiprumo nereikia- dariau eksperimentus su grynu, tai ėdė plastiką. Svarbu daryti lėtai. Ir dar reikia ultravioletinės šviesos. Tinka ir saulės šviesa. Tačiau gyvenam Lietuvoje, tai salės nėra daug. Todėl panaudoja UV LEDus nuo “nagų džiovinimo” mašinėles. Bandžiau eksperimentą su baktericidine lempa, tai efekto nebuvo. O va tas violetiškai-mėlynai-ultravioletinis tikrai veikia. Apie pora vatų elektros į du LED ir kiaura diena švitinimo su pamaišimu. Naudojau uždarą plastiko indelį, nes apšviestas peroksidas ir jame plaukiojantis plastikas pradeda kiek burbuliuoti ir smirdėti. Kas ten apart “atominio deguonies” išsiskiria aš nežinau, bet geriau neuostyti.

Man biški neramu dėl šiuolaikinio “ekologiško” plastiko- kiek veikia ir ką išskyria šiuolaikiniai plastikai. Koks nors “dermeo” čiužinys irig pagamintas iš kažkokio “porolono” sluoksnio- kaip jis degraduoja ir ką jis “iškvepuoja” tiesiai žmogui į nosį? O kaip tai “melanino” puodeliai? O kaip plastikiniai elektriniai virduliai? Nafig. Reikia išbandytus kimšalus- vilną, arklio ašutus, jūros žoles ir paprastą medvilnę kišti į čiužinius (pūkai ir plunksnos deja mane alergizuoja), o arbatinuką sukonstruoti iš sidabro- sidabras tik švelniai toksiškas 🙂 Arba iš titano, tantalo ar niobio (tiesa dėl paskutinio tai nežinau).

6 replies on “Plastiko degradacija ir restauravimas”

  1. Turiu nemažąi telefonų nuo maždaug 1930 (jau plastiko era) tai irgi pastebiu įvairius plastikų negalavimus. Geltonavimas aišku hitas. Buvo ragelio šakutė (laikiklis) iš berods celiuliozės acetato tai per 80 metų kokiu trečdaliu susitraukusi, likęs korpusas ir ragelis bakelitinis jų matmenys nepakitę, atrodė kaip su nudžiūvusia galūne. O bakelitas (ebonitas dėl sieros nėra atsparus) laikosi neblogai jei nėra saulės šviesoje, kitaip darosi matinis, ruduoja, būna iki to kad nebeįmanoma atgaivinti poliruojant. PVC (laidų izoliacija) kartais labai nedraugauja su polistirolu ar ABS – kartais kontakto vietoje su korpusu gali tiesiog įsilydyti. Dėl šito ir statant remontuojant reikia atkreipti dėmesį ir nekloti laidų su PVC izoliacija kur gali liestis su polistirolu. Dar gan įdomu kaip/kokius plastikus skirtingų šalių gamintojai naudojo – vokiškas 70ųjų fetap611 iš abs gali būti puikus, o koks nors bulgariškas aparatas net vėlesnis dažnai tragiškai apokaliptiškai nurudęs.
    Tai visa tai matant namų aplinkai irgi esu labiau linkęs rinktis medį, metalą, spyruokles, keramiką ar senu daiktus, kurie jau išsisivėdėję savo formaldehidus, plastifikatorius ir pan… Čiužiniam dar prie materialų ir kokoso plaušas yra, lateksuotas aišku…

  2. Kažkada jūtūbėje mačiau video, kai su “VANISH” valikliu plovė klaviatūrą, ale visai neblogai atšvito.

  3. Mindaugui – visokie Vanish ir kiti skalbikliai dažniausiai būna pagaminti vandenilio peroksido pagrindu. Nebent valiklis smirdi chloru – tada ten nėra H2O2

  4. O, graži mygtukų patina nuotraukoj, dera su medžiu, mūru (su rėmeliais ir tinkamai pageltusiais užrašais būtų tobula). Kažin kiek moderinių plastikų atlaikytų tiek laiko buvimo lauke ir UV… Bet sugalvojus tokius gražinti į pradinę būklę čia jau būtų visiškai žiaurus atvejis. Būna kai atrodo dar gana juodas, nuplauni muilu – pasimato geltonos/rudos putos reiškia yra bėda – bus matinis, jei nupoliruosi vis tiek jau liks rusvas, gal net pasimatys užpildo taškeliai (nes juodas gražus paviršius tik išorėje).

  5. Tie skambučio mygtukai ir pas mane ant namo identiški. Ir absoliučiai ta pati problema, kad apvado plastikas buto kortelei išbyrėjęs, tik kad pas mane dar likę varžtukai ale prisukimui. Reikės gal kada su 3 spausdintuvu naujus atspausdinti. Bet šiaip įdomus to laikmečio dizainas kai tvirtindavo prie medinės lentelės tuos mygtukus, arba dar įdomiau, kad seniau prieš karą naudojo laidų izoliacijai ten kažkokį popierių įmirkytą dervoje, tuomet ant viršaus turbūt medvilninį kembriką. Tiesa nepaisant prastos ir jau yrančios izoliacijos, patys variniai laidai yra alavuoti 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *