Antikvarinis ROM pragramatorius

Už maždaug 50€ gavau antikvarinį (~1980) ROM, EPROM ir visokių PAL programatorių. Lygtai veikia, bet visos instrukcijos vokiečių kalba. Vadinasi “PROM-Programmiereinschub uni-prom 3250”, o gal “Promicron 4000”. Gamintojas- Celectronic GmbH Berlin.
Promicron 4000
Dar yra dėžutė adapterių, nes čia vos ne kiekviena didesnė grupė čipų turi savo adapterį. Kitas navarotas- turi TTY jungtį. Rimtai, ne tik RS232, bet tikrą TTY su srovės kilpą ir 50 bodų perdavimo greičiu. Netgi su galvaniniu atrišimu. Teoriškai galėčiau pajungti savo teletaipą!

Kam man jo reikia? Nereikia man jo, bet pasirodė įdomus. O dabar vienintelis panaudojimas- jei kam nors gyvenime prireiks atstatinėti kokį ypač senovinį aparatą ir staiga reikės nuskaityti ar net užprogramuoti visišką egzotiką, tai žinot kam reikia rašyti.

keisti cipai
Čia kelis lapai iš dokumentacijos. Tikrai negirdėti ir keisti čipai. Nors pagal logiką, jei yra 2764, 2732 ir 2716, tai kodėl neturi būti kokie nors 2708 ar 2704? Ar net 27S15 ar 27S20!

Pats aparatas tai Z80 pagrindu padarytas multi PCB kompiuteris. Kaip atminties buferį naudoja SRAM čipus, tai tikriausiai buvo labai labai brangus prietaisas.

4 replies on “Antikvarinis ROM pragramatorius”

  1. Kažkada tai buvo lobis, kai reikėjo spręsti “vištos ir kiaušinio” uždavinį – įrašyti ROM’us lituojamam MGTF laideliu ant maketinės plokštės pirmam kompiuteriui. Čia gerai tinka posakis “miklios rankos ir jokios žulikystės”. Rankoms darbo buvo, o nuo žulikystės saugojo kontrolinės sumos.
    Teko pačiupinėti kompaktiškesnį, sumontuotą “diplomate”. Telegrafo Lietuvoje eros pabaigoje trumpai buvo papuolęs kitas, skirtas DDR telegrafo aparatų aptarnavimui skirtas programatorius. Juo buvo įrašomi abonentų šaukiniai ir numeriai.

  2. Vištos ir kiaušinio problema aš irgi sprendžiau. Dariau kompiuterį ORION128 ir jo BIOSas, rodos 2K, buvo žurnale. Kompo kito, tuo labiau programatoriaus neturėjau. Pasidariau “mechanizmą” (deja neišliko) su daug perjungiklių adresui ir duomenim- egege! HEX klavietūrą ir LCD ekranu iš kažkur išlupto. Buvo dar relė ir daugokai LED. Esmė tokia, kad surenki adresą, duomenis su perjungikliais, spaudi “write” ir rėlė programina ROM. O ekranas rodo, kas isirašė. Iš pirmo write impulso ne visi bitai susirašydavo. LCD ekranas rodė netgi ne skaičius, o kažkokias nesamones. Bet žmogaus protas po pirmo tūkstančio baitų jau puikiausiai suprato tuos simbolius. Surašiau BIOSą, padariau gal tris klaidas. Bet kompas pasileido. Sekantis žingsnis buvo ROM programatorius ir jo softas. Tada vėl surinkau BIOSo duomenys, jau su kontrolinėm sumom, įrašiau į kitą ROM ir vėl sudėjau į kompą.
    Man tik stebina, kaip ta rusiška RF mikroschema išlaikė tokį iškreiptą programavimą.

    O rankinis programatorius neišliko tik todėl, kad aš jo neapkenčiau. Nors jei gerai pakuisčiau nemie, vienam stalčiuje dar liko jo dalis mygtukų.

  3. Prisiminimui: laidas- cross, pilnas. Nors pagal logiką ir atrodo, kad paprastas kaip į modemą. Jungimasis 9600, 7O1, hanshake kogero hardware. Taip, 7 bitai, odd parity, 1 stop bitas.

    Perjungimas į terminalinį valdyma:
    Įjungia, “NETZAUSFALL”, spaudžiam “+/JA”, poto eina testas ir t.t.

    “R”, “F”, “0”->”NORMAL-BETRIEB”, “-/NEIN”, “COMPUTER BETRIEB”, “-“, “TERMINAL BETRIEB”, “+/JA”.

    “COMPUTER E/A” ->”5″, “FEHLER E/A”->”5″ čia kiek suprantu valdymas iš kompiuterio (terminalo) klaidos pranešimai irgi į kompą.
    “FEHLER LIMIT 00”,? “+/JA”, “BASIC 0”, “+/JA”… “PTESTAUSGABE” (nežinau kas tai) “AUS”, “TONGEBER” (garsinis signalas) “EIN” arba “AUS” su “-” ar “+” mygtukais.
    “INIT E/A” tai terminalo nustatymai? “5”, “DATENFORMAT 80” (kogero terminalo plotis), “WORTE/ZEILE 00” (žodžiai eilutėje?), “ZEILE/SEITE 00” kiek eilučių lape. Kogero svarbu, kai naudojamas teletaipas arba printeris,
    “BAUDRATE 9600” čia max, “PARITAET: UNGERAD” (odd) (GERADE-even?, NULL ir AUS. Bet vistiek lieka 7 bitai).
    “EIN STOPBIT”, “PARAMETER 4100” – va kas tai net instrukcijoje nerašo. Ir vėl nuo pradžių – “INIT E/A”. Čia spaudžiam “R” ir valdosi iš teminalo. Klaidos anuliuojasi tik su prietaiso klavietūra, iš terminalo ne.

    Trumpas žodynas:
    AUSGEBEN – OUTPUT (PRINT)
    VERTAUSCHEN – SWAP
    VERSCHIEBEN – MOVE
    VERGLEICHEN – COMPARE
    AUSLASSEN -DELETE
    EINFUEGEN – INSERT
    PRUEFEN – CHECK
    PROM EINSETZEN – INSERT ROM
    ZEICHENSFEHLER – BAD CHAR

    Kaip matom, vokiečių kalba nelabai tinkama kompiuteriams 🙂

  4. Sinclair laikais teko programuot kažkurias iš 155РЕ3, 556РТ4 lietuviškam variantui Kiek pamenu buvo krūva jungtukų, šviesos diodų ir vienas taimeris iš 155ЛА3. Vėliau žurnaluose susiradau kaip pasidaryt šešioliktainį dešifratorių LED indikatoriams su tom pačiom РЕ3. Bet kažkaip didelio poreikio nebebuvo Net pačiam keista, labai ilgai neturėjau jokio rimtesnio programatoriaus

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *