Dar karta galios matuoklis

Praėjo dešimt metų ir vėl prireikė elektros galios matuoklio… Va tai laikas bėga. Senąjį modelį aš vieną padovanojau, kitą pardaviau ir sau nepalikau. Buvo dar kelios PCB, keli dar skaitliukai. Bet va firmwarė man nepatiko. Norėjosi universalesnės, rimtesnės ir dar norėjosi kitokių funkcijų. Teko kiek pakrapštyti galvą ir gavosi nauja firmvarė, bet prietaiso konfiguravimas dar labiau užsikomplikavo. Teko parašyti ir konfiguravimo utilitą.

Va softo ekrano vaizdeliai:
ADE7758
Čia nešiojamas kompas pajungtas. Matosi kad galima rašyti į bet kurį ADE7758 registrą ar į EEPROMą. EEPROM laikomos visos registrų reikšmės ir dar kelios konstantos, kaip srovės trafo koeficientai ir įtampos daliklio parametrai.

Atsirado ir oscilografas. Gaila, bet AVR greičio ir atminties biški neužtenka visiems osciloskopiniams režimams.
ADE7758
Va, įtampa visdėlto kintama rozetėje.

ADE7758
O va srovę kompiuterio maitblokis siurbia ne pagal “fengšui”, tai ir generuojasi harmonikos.

ADE7758
Dėl harmonikų, aktyvinės galios naudojimas irgi trikampinis.

ADE7758
Reaktyvinė energija tokia keistoka. Tikriausiai užtiko kondensatorius maitinimo bloke. Šiaip tai prietaisas nesukonfiguruotas iki galo, todėl gal biški nesąmones rodo. Mano fazendoje įtampa žiauriai vaikšto, tai net ją sunku sukonfiguruoti.

Galios matuoklio firmwarė ir source kodas ATMEGA16/32 MCU, procesoriuko greitis turi būti tinkamas RS232 standartams. Pas mane ten 11.059200MHz ir šio greičio oscilografiniam režimui jau kiek per mažai. Jei nereikia oscilogramų, taktinis dažnis gali būti ir mažesnis.
Galios matuoklio su ADE7758 – power meter firmware source code .

Konfiguracinė programa parašyta VB.NET, MS Visual Studio 2022 (free edition)
VB.NET exe failas – be installo. Kompe turi būti VB.NET runtaimas ir .NET.

15 replies on “Dar karta galios matuoklis”

  1. Sveikas. Jei nesutrugdysiu padiskutuokim. Siaip gyvenu Norvegijoje bet elektros kainos vercia sukti galva ir cia nes per menesi vatojam taip 1500-3000kwh. Seniau stovejo paprasti mechaniniai indukciniai skaitikliai ir elektros skaiciukai buvo mazesni. Kuomet pastate madingus skaiciukai keletu simtu kwh padidejo. Turiu tokia teorija ir noreciau tavo minties apie tai. Kuomet stovejo indukcinis mechaninis skaitliukas tai namines rekatyvios apkrovos (siai diena tokiu dafiga o ir kiek matavau devaisu visi rodo cos φ 0.6 na is jegos 0.8 kas nera gerai net tokiu devaisu desetkas kitas) ji stabdydavo ir skaiciukai buvo mazesni o mandro skaitliuko jau tai neveikia. Kaip manai ar tame yra tiesos. O jei yra tai ar yra prasme kovoti su rektyviaja gale, namu tinke, tam kad sumazinti sktiliuko prapdymus. Dekui ir atsiprasau uz kazkiek ne i tema komentara.

  2. Wow, tikrai daug kWh. Mechaniniai skaitliukai visi nereaguodavo į tam tikrą minimumą ir jei trifaziai, tai kad patys nesisuktu jie buvo pristabdomi. Todėl visur, kur pakeitė skaitliukus į elektroninius, padidėjo elektros sunaudojimas. (ADE7758 net turi specialų registrą kur įsirašo minimali galia)
    Dėl reaktyvinės srovės tai kažkaip negirdėjau, kad parodymai keistusi. O va dėl harmonikų tai taip. Labai labai senai, dar tarybiniais laikais ėjo tokia teorija, kad imti iš tinklo tik impulsą srovės ir ką nors šildyti (net kažkokios schemos su tiristoriais vaikščiojo)- dėl skaitliuko inercijos ir dėl ričių induktyvumo ir panašiai, teoriškai skaitliukas nesisuka. Harmonikos tai labai artima impulsui. Kažkas dar kliedėjo apie diodą- imti tik pusę įtampos, tipo skaitliuko “motoras” nuo DC nupušdavo.
    Harmonikos nuo keistų prietaisų (ir power factor reguliatorių nebuvimo) tikrai galėjo įtakoti mechaninio skaitliuko darbą…
    Dėl cos φ blogumo… blogumas tame, kad per laidus vaikšto didelės srovės ir bereikalo šildo. Dėl to krenta įtampa laido galuose. Darbe nupirko seną smulkintuvą, tai 100A ant fazės, nors varikliai sukasi “laisvai”- ryškiai nedapirko kondikų bloko ar nusprendė, kad nereikia. O žemesnė įtampa biški blogai.

    Jei tai ne namas, o kažkas su motorais, tai kondensatorių baterijas (su automatika) statyti verta. O jei pas jus cos φ nuo kondensatorių (ar PFC), tai nemanau, kad namie bus statomi reaktoriai (Shunt Reactor).

  3. Sunkiai programuojasi dėl to, kad programuojant per SPI, kartais vietoje ATMEGA atsiliepia ADE mikroschema, kuri kabo ant to pačio SPI. Kartais užtenka tik ištraukti ir vėl ikišti USB laidą į programatorių. Teoriškai, prie 3v, ADE turi išsijungti ir tada programuojasi be problemų.

  4. Kvarcą lituoti gal per daug. Užtenka maitinti iš programatoriaus ir duoti tik 3V. Bent jau pas mane tai puikiai veikia, kai maitini iš programatoriaus ir net nustatyta 5V. Jei daryčiau naują PCB, reikėtu pridėti “pull up” rezistorių ant CS, tačiau tikrai nėra planų gaminti daugiau šiuo pagrindu. Jei daryti naują, reikėtu ieškoti kokios nors naujesnės ADE su 3V maitinimu, dėčiau STM ir grafinį ekraną. Originali schema 10+ metų senumo.

  5. Ryan, Visual Studio kodo? Kažkaip nesinori paskelbti ~900 eilučių kodo. 🙂
    Tai tik “AT” komandų siuntėjas ir terminalo duomenų analizatorius, programa nieko nedaro, tik vaizdžiai rodo ADE mikroschemos registrus.

  6. Taip, „Visual Studio Code“ norėtų jį pakeisti.
    Bet viskas gerai. aciu ;|

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *