Oro slėgis- jie tai gali!

Daugelis, kai skraidė lėktuvėliais, pastebėjo oro slėgio kitimą kabinoje kylant ir leidžiantis. Tai kiek susiję su aliumininės dešrelės standumu (erekcija)- reikia palaikyti kažkokį oro slėgio skirtumą, kad palaikyti lėktuvo konstrukcijos stiprumą ir kartu, kad lėktuvo keleiviai neišmirtu. Šią savaitę teko atlikti keturis skrydžius nedideliais atstumais su to pačio modelio lėktuvėliu. Ir trečiasis skydis vos vos neužmušė. Leidimosi metu, po kaip ir įprasto oro slėgio pokyčio, netikėtai pradėjo skaudėti galvą (taip, kad liesti kaktos negalima). Net dabar, po dviejų parų kiek tai skauda. Skaudėjimo metu susiprotėjau pažiūrėti oro slėgį…
barometras
Aišku neištraukiau iš kišenės tokio… Bet pasinaudojau telefono barometru, kuris gal nėra labai tikslus ar kalibruotas. Kalibraciją galima atlikti ir vėliau:
barometrai
963 vs 990 hPa. Tas kairėje kažkada netgi turėjo kalibraciją. Taigis, oro slėgis kabinoje, kai pradėjo skaudėti galvą buvo nežinomas, bet kai skausmas kiek atlygo, tai telefonas parodė 880hPa. Nusileidus ant žemės, oro slėgis buvo 998hPa. Po valandos, jau kito skrydžio metu, aš monitorinau slėgį pilnai… Ir jokio pokyčio nebuvo! Ir ausys lygiai tą patį pasakė. Nuo 998 pripūtė iki 1012 ir leidžiantis išleido iki 1002hPa! Oro slėgis aerouoste buvo 999hPa.
Vadinasi, svoločiai, gali teisingai reguliuoti kabinos slėgį! O ne daryti kabinos išhermetizavimą 1…1.5km aukštyje. O kita mintis- manau mano galva sprogtu, jei įvyktu avarinis išhermetizavimas… nes su amžiumi labai pradėjau jausti žemą slėgį prieš audras. Ne veltui, tiek barometrų turiu.

9 replies on “Oro slėgis- jie tai gali!”

  1. Slėgį lakunai gali reguliuoti. Tėvas buvo lakūnas, pasakojo kai reikėjo vežti pamainas is naftos gręžinių, tai kad jie daug neprigertu skrydžio metu pamažindavo slėgį ir ir jie visi ramiai miegojo ,:)

  2. Ką sako Valius, teisybė. Ir dar kartais kai kapitonas nori parūkyti, tai prisuka ventiliaciją keleiviams, t.y. atjungia dvi susijusias ventiliavimo sistemas, nes kabinai prioritetas.

  3. labai būtų įdomu sužinoti lėktuvo modelį, nes pvz A320 ir 737 nors ir įmanoma reguliuoti slėgį rankiniu būdu, tai daroma tik sugedus ABIEM slėgio reguliavimo sistemoms, o sugest abiem tikimybė praktiškai nulinė, ir skrydį galima tęsti tik jei sugestu abi ore, neveikiant abiem ant žemės toks lėktuvas nekils.
    Dėl komentarų krislas tiesos yra, bet tik apie senus laikus ir senovinius modelius (kurie pas mus jau nebeskraido).
    Čia galima pasakot ir daugiau, lėktuvuose viskas atsiremia į tai kokį slėgių skirtumą geba atlaikyt struktūra – deja, mano minėtuose orlaiviuose teks skristi ~3km “aukščio” salone…

  4. Lėktuvėlis- Embraer, kurie skaičiukai nežinau. LOT šudini lėktuvėliai.
    Esmė ne “skridimo aukštis kabinoje”, o jo pokyčio greitis. Jei per 10 minučių keičiasi daugiau nei 100hPa, tai manau negerai.

  5. Na su embraer nedirbu, bet manau logika ta pati. Iš esmes gali skirtis pacio lektuvo kilimo ar leidimosi greitis (del ivairių priežasčių, pvz pilnai krautas ar apytuštis, pasikeite skrydžio planas ir pan.) o savaime suprantama iš paskos “seka” ir kabinos aukštis, kadangi sistema negali leisti per didelio slegių skirtumo.
    Nuo saves pasakysiu kad vieną diena tas pats slegio pokytis gali visiškai nesijausti, o jau kitą kelti nemalonius jausmus. Aišku labiausia tai susiję su sloga, tačiau kartais sunku įvardinti priežastį. P.S. karts nuo karto tenka prisipūtinėt lėktuvus ant žemės ir kartais paskraidyt…

  6. Yra ir man panašiai buvę su LOT’u. Skridau iš Varšuvos į Palangą kažkokiu propeleriniu. Tai besileidžiant į Palangą galvojau sprogs galva, ypač jautėsi skausmas ausyse..

  7. Šiaip ar taip, vargu ar galima apkaltinti pilotus, nes rankiniu būdu slėgio nėra reikalo reguliuoti (per daug kritinė sistema kad būtų skraidoma su normaliai neveikiančia), leidžiantis mažinamas automatiškai link nustatytos nusileidimo aerodromo altitudės. Tai jei slėgis greitai žemėja, gal ir aukštis tuo metu greitai mažėjo. Gal pavyktų pasižiūrėti istoriją ir duomenis per flight radar. Skrydyje kur galvos nespaudė gal kitaip viskas vyko.

  8. Siaip slegis palaikomas tik del keleiviu. Lektuvui daug sveikiau jei slegis nepalaikomas. Tokiu atveju slangele i nosi ir pirmyn i 10km. Draugas dvimotoriu turbopropu skraidina krovinius ir nors salonas hermetizuotas jie skraido su slangelem. Maziau kuro is slegio daugiau.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *