Category Archives: Analogue

Nusipirkau, bl, tranzistorių

Nu va, jau antrą kartą užsiraunu aš su parduotuve RCL.lt pirkimais. Mano eksperimentams prireikė MPSA92 tranziukų. Kinai kol atvež užsakytą maišą… tai nutariau nusipirkti kokius 20 vnt. Lietuvoje. Geografiškai man patogiau nuvažiuoti į RCL parduotuvę, tai prieš porą savaičių nuvariau. Teturėjo rodos 9 vienetus. Nu gerai. Sunaudojau juos visus ir šiandien nutariau dar nusipirti- vėl ta pati bėda, bet sakė, kad 10 duos. Nusipirkau.

O dabar prasideda loterija. Pasiėmiau iš maišelio porą tranzų- pasitikrinau, viskas OK. Poto pradedu lituoti ir likusius iš maišelio… Pajungiu ir matau, kad kažkaip keistai veikia.

MPSA92 vs LM317

Ania, visi tranzai vienodi? Visi MPSA92? O kai kurie visai ir ne tranzai, o gal LM317?

Kas įdomiausia, kad LM317 netgi bandė veikti kaip tranzas. Ir gal net nesusvilo…

Man negaila to lito ar kiek, bet gal baikit mane apgaudinėti… Dar buvau kažkada gavęs kažko, bet ne BAV70 diodo.

Gal pasidalinkit, kokių nesamonių jums teko pridaryti nuo netiesioginės kaltės?

CRT

Dabartiniais LCD, oLED, amoLED ar net plazma laikais man kartais užeina depresinė psichozė ir pradedu nostalguoti dėl senoviškos technologijos. Tai išlenda raudoni šviesos diodai, tai VFD, tai net NIXIE ar kitokios lempos. Dabar panostalguosim apie CRT (angliškai Cathode Ray Tube), musiškai- kineskopai. Tačiau dar tikriausiai daugelis atsimena ar turi visokius CRT televizorius, todėl apie juos nieko ir nepaišysim. Prisiminsim juodai-baltą technologiją ir atitinkamus kineskopus. Deja, namie aš neturiu jokio Šhiljalio, vienintelis daiGtas su CRT tai Apple Macintosh SE su nulėkusia atmintim. Todėl panagrinėsim kiek keistesnės formos kineskopus.

Pradžiai va šituos:
CRT viewfinders
Kairėje kineskopiukas iš Sony 8 kameros, per vidurį kažkas nuo Panasonico (triubelės kodas M01KGG007WB) ir dešinėje kogero moderniausias modeliukas iš nežinomo šaltinio.
Continue reading →

5MHz etaloninis generatorius

Tiesa, jis nėra toks jau tikslus etalonas, bet buitinėm reikmėm sueis. Kai dariau prietaiso panelę, tai tame prietaise buvo sumontuotas 5MHz generatorius. Jis naudojamas kai staiga reikia pasitikrinti, ar koks dažnuminis prietaisas nenuplaukė į dausas. Senasis generatorius buvo padarytas naudojant senas tarybines TTL mikroschemas ir aišku davė stačiakampį su visom privalomom harmonikom. Jau planavau į perdarytą prietaisą kišti tą generatorių, bet poto … užmyniau ant tos schemos ir ji trakštelėjo. Todėl prietaisą surinkau be generatoriaus. O dabar labai labai neskubėdamas nutariau padaryti tą generatorių per naujo. Tik dabar užsinorėjau gražios sinusoidės. Internete radau keletą schemų ir naudodamas archaine pjaustytos plokštelės technologiją pradėjau dėlioti generatorių. Viena schema nesuveikė, kita schema nesuveikė, poto pakeičiau vieną tranzą ir kažkaip netyčia jau užfiksavau kažkokius elektros virpesius- traukulius. Tačiau schema pirmiausia buvo labai silpna energetiškai- reikėjo išėjimo stipriako. Poto užtikau harmonikas. O poto, kai sumontavau filtrą pamačiau, kad reikia didesnės amplitudės.
Taip gimė šis prietaisiukas:
5MHz etalonas
Kai dažnio stabilizatorius panaudotas labai gražus auksinis 5MHz kvarcas iš senos tarybinės matavimo technikos. Paprastai tokie būna sukišti į termostatus, tačiau man užtenka ir tokio tikslumo.
Continue reading →

Laikrodžio dalintuvas

Nu jo, Levas visiškai apsileido ir nieko įdomaus nerašo… Taip tai teisybė. Kažkaip susiklostė aplinkybės, kad visiškai nėra laiko hobiui ir panašiai. Todėl traukiu iš archyvo nepilnavertiškus straipsnius ir dedu čia.

Laikrodžio valandų ir minučių mechanizmas. Teoriškai viskas labai paprasta- vienas apsisukimas duoda 1/12 kito apsisukimo, arba paprasčiausiai dalyba iš 12. Tačiau…

clock faceplate and gears laser cut
Continue reading →

ŽD stiprintuvas su TDA7294

Jau kai dariau magnetinių šerdžių tyrimus, rašiau, kad iš kompinių kolonėlių stiprintuvo buvau išlupęs TDA mikroschemą ir naudojau ją kaip testinį stiprintuvą. Prieš porą dienų norėjau išbandyti motoriuką ir jam reikėjo 400Hz maitinimo, tai vėl ištraukiau tą stiprintuvą. Tačiau jis ten buvo sukonstruotas be maitinimo šaltinio, aš vėl pajungiau kažkokį, jau pradėjau testuoti, bet jungiant žemo dažnio generatorių kažkas kažkur kalė per žemės laidus ir staiga pasmirdo degėsiais- TDA7293 numiro. Biški susinervinau, bet ką jau padarysi. (autopsija parodė, kad maitblokis buvo ant mikroschemos aukščiausios įtampos ribos).

TD zd stiprintuvo likuciai
Continue reading →

Analoginių ampermetrų ir voltmetrų naudojimas

Kai tik kur nors ardomas koks prietaisas ir aš netoliese, ir dar jei jame būna rodykliniai prietaisiukai, tai juos ir išlupu. Nes mažuose prietaisiukuose naudingų medžiagų kiek katino ašarų, o štai rodyklinis prietaisiukas kartais labai patogus naudoti. Štai ir dabar konstravau tokį prietaisiuką ir nutariau primontuoti mažiuką voltmetrą. Turiu aš kelis skaitmeninius voltmetrus, bet jiems labai dažnai reikia izoliuoto maitinimo šaltinio. Deja šioje konstrukcijoje tokio nebuvo ir nebuvo noro konstruoti, tai nutariau panaudoti ką nors rodyklinio. Juolab, kad tikslumo man čia nereikia.

analoginiai ampermetrai voltmetrai
Continue reading →

A-klasės ultra stiprintuvas

Čia audiofilinis pasityčiojimas, o jei rimčiau, paprasčiausias testas. Klausimas iškilo labai paprastas- ar gigahercinis siųstuvinis galios mosfetas panaudojamas kur nors kitur. Dabar atsakymą tikrai žinau ir galiu pasidalinti su skaitytojais.

A-klases stiprintuvas
Pasiėmiau RF mosfetą BLF6G22-45 iš ankstesnio straipsnio, prisukau prie didelio radiatoriaus, pakabinau 50 omų rezistorių (tas juodas, tranzistoriniam korpuse, keliasdešimt W galios) ir užmaitinau maždaug 12V. Maitblokis labai triukšmingas, tai daug triukšmo oscilografe.
Dar prisukau keletą rezistorių, kad pastatyti gate į tokią vietą, kur signalas mažiausiai iškraipomas. Dar keletas didelių kondensatorių kad atliktu DC block funkciją. Prijungiau prie žemo dažnio generatoriaus.

Labai neįdomus filmukas. Tačiau tranzistorius puikiausiai veikia kaip stiprintuvas. Jei nebūtų kondikų grandinėje, būtų įdealus neekonomiškas stiprintuvas.
Veikia visame mano žemo dažnio generatoriaus diapazone- nuo kelių šimtų milihercų (0.2Hz) iki 50MHz. Puikiausiai tikiu, kad veiktu ir toliau, iki savo gigahercinio stogo. Svarbu tik pastatyti g į teisingą vietą…
Dabar tereikia, kad koks nors audiofilas gražiai padarytu stipriaką su tokiais tranzais ir priburtų kibirą audiofilijos. Tačiau estetinis vaizdas būtų nuostabus- auksu žibantys tranzistoriai! Čia jums ne kokios lempos. O ir tokių tranzų kainą tikriausiai ne 5 doleriai už štuką.

YIG sferos generatorius

Kažkotai senokai rašiau tikrus vandalizacijos straipsniukus. Pasitaisau dabar- straipsnis apie YIG sferų generatorių laužymą.
YIG – tai itrio-geležies granato kristalas. Tiksliau šio sintetinio granato sfera. Šis mineralas turi specifinę savybę- dėl savo feromagnetinių sąvybių šio kristalo sferos rezonuoja ultra aukštame dažnyje. Ir rezonuoja labai siauram diapazone, nes sferos rezonavimo “kokybė” (Q factor, Добротность) yra labai aukšta. Rezonavimo dažnis tiesiogiai (linear) priklauso nuo magnetinio lauko. Ir stipriai priklauso. Todėl galima padaryti generatorius (ir filtrus) kurie valdosi srove ir aprėpia gana platų diapazoną (oktavą ar net daugiau).
O dabar kaip tai atrodo realiam pasaulyje:
YIG oscillator collection AVANTEK
0.5-2.0GHz, 2.0-4.0GHz, 4.0-8.0GHz ir 8.0-12.4GHz.
Continue reading →

Kaip rezikai?

Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:

rezikai
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.

rezikai
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…

Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.

P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.

Trikampio, pjūklo (ramp) generatorius

Mano sweep generatoriui verkiant reikėjo trikampio, pjūklo, tiksliau- “ramp” signalo formos generatoriaus. Dažnis nedidelis, mažiau 50Hz, signalo lygis nežinomas. Pasičiupau schemą iš interneto ir pradėjau ore lipinti ir rezultatą kišti į esamą sweep generatorių. Tai signalas gavosi su kažkokiais smaigais, tai pernelyg reagavo į apkrovą, tai galu gale buvo ne į tą pusę… 🙂
Todėl ir gavosi toks monstras:

ramp generator
(didelė ramp generatoriaus schema spausdinimui ir žiūrėjimui)

ramp generator
O štai kaip ji atrodo natūroje.

Visi šitie kintami rezistoriukai leidžia “suformuoti” teisingos formos, teisingo lygio ir teisingo DC poslinkio signalą kuris jau patekęs į sweep generatorių leidžia keisti sweep lygį su išorine rankenėle nuo 0 iki maksimumo kurį leidžia MAX038 mikroschema.

Truputis apie operacinius stiprintuvus. LF412 (TL082) aš jau suradau šiukšlyne ir jis atitiko pradinę schemą. Toliau sekantis operacinis buvo pražioje paimtas iš kompų motinų (LM358), tačiau jis siaubingai žemadažnis ir jis negražiai iškraipė man testinius signalus. Šiame generatoriuje ji gal ir veiktu, bet ta maža mikroschemytė nukrito ant žemės ir kažkur pasimetė. Nebuvo daugiau donorų, tai pačiupau kažkokią plokštę ir ant jos radau čipukus su 4082 raidėm. Gal tai THS4082? Nedidelis testas parodė, kad ta mikroschema tikrai dvigubas operacinis stiprintuvas ir kad jos dažnio lubos žymiai geresnės nei LM358.
Paskutinis operacinis stiprintuvas tai 4560. Čia pasirinkimas buvo toks todėl, kad senam sweep generatoriuje ši mikroschema stiprino signalą iš oscilografo. Ir buvo išdrožta mažytė plokštelė. Panašu, kad tai BA4560 operacinis stiprintuvas. Nu jis irgi didesnio dažnio nei LM358 (10MHz versus 1MHz. 4082 – 147MHz…)
Beja, BA4560 išlupti iš kiek “prabangesnių” kompų kolonėlių stiprintuvų. Logitech, Aztec Lansig ar kokios jos ten.

[2011.01.23]
sweepgen ir keraminiai filtrai
Keraminiai 5.74, 6.5 ir 10.75MHz filtrai lygiagrečiai.

[2011.01.29]
Tas pats, tik kitas oscilografas (tiksliau toks pats kitas oscilogradas ir kita firmwarė):
W2014A screenshot
Dar gali daryti įtaką, kad filtrų schemą per naujo perrinkau ir gal panaudojau ne tą apkrovą ir signalo lygį. Kažkotai užsivilkimas į dešinę matosi.