Yra tokie kompiuteriai automobiliuose:
Ir kogero, prie jų eina USB pirščiukai…
Ir jei tikrai jie naudojami kartu, tai nu ir nafig mūsų saugumas.
SHUTDOWNAS!
DĖMĖSIO! KONTROLIUOJAMAS ŠUTDAUNAS.
Kontroliuojamas šutdaunas baigtas. Sunaudotas koks kilometras optinio kabelio (x12 rodos), visos tarppastatinės linijos upgreidintos iki 1Gb/s. Gyvas velnias keitiklių ir biški mąstymo.
Šie puslapiai guli dabar ant žemės laboratorijoje. Kitas panašus daiGtas persikraustė į tikrą serverinę. Dar bus sutrikimų, kai telekomas darys savo “voice”, nes “niekas neparašė paraiškos” ir panašiai.
Šios žiemos planas- pilnas puslapių serverio upgreidas. Tiek geležis, tiek programinė pusė. Bet žiauriai tingiu.
Įdomus momentas- transportavimo metu serveris atliko šuolį laike ir kuri laiką rodė rodos 5 metų senumo informaciją. 🙂
2023.11.14:
Pradėjom migruoti į naują softą ir SSL variantą (https://www.vabolis.lt). Galimi puslapių sutrikimai. Per dešimtmečius iš esmės pasikeitė wordpress. Iš paprasto blogų rašymo įrankio konvertavosi į pilną ultra uždizaineriuotą CMS. Baisu.
2023.11.16:
“Specifinis” softas kuris sukosi ant senojo serverio tiesiogiai nesikelia į naują. Dėl PHP versijų kardinalaus pasikeitimo. Kromelis jau veikia abiem variantais http://kromelis.savel.org ir https://kromelis.savel.org
Gali kilti klausimų, kodėl čia taip sunkiai gaunasi. Ogi pabandykit paprastais metodais paleisti 80 ir 443 versijas ant skirtingų fiziškai serverių, kur visas softas skiriasi iš esmės. O visokie LetsEncrypt nori, kad sertifikatai instaliuotusi per 80, o veiktu per 443.
Iš juokingų nuotykių- niekada nepagelbėkite statybininkams. Žmogus atsakingas už video stebėjimo kamerų perkėlimą paėmė ir nukirpo optinį kabelį (gerai, kad seną), bet kartu nusikirpo visas savo kameras ir internetą griauname pastate. Dar rytoj turės viską suvirinti, nors kabelis bus naikinamas po mėnesio. Kodėl nukirpo? Ogi kažkoks statybininkas paprašė… 🙂
Žaidimas su FPGA dev board
Kažkas įsigijau pačio pirmo ciklono (EP1C20F400c7) FPGA plokštę (Nios edition). Kiek žaidžiau su Nios, bet ten visokios licenzijavimo problemos. O kita problema- mažai dokumentacijos ir dar softą kažkur pamečiau. Beja, internete informacijos apie šią pirmąją plokštę mažokai- labai ji sena.
Tačiau senas dev boardas turi ir pliusų- dalis jungčių toleruoja 5V logiką. Kaip tik pajunginėti prie mano kolekcijinių kompiuterių.
Daug metų ji kažkur gulėjo ir nesenai ją radau. Nutariau pažaisti, nes FPGA tai kaip virtualus konstruktorius- nereikia nieko lituoti, o visokias schemas galima bandyti. Ir nutariau patikrinti savadarbio Z80 emuliatoriaus darbą- man kažko neveikia Altair Basic. Tiksliau veikia, bet bėdos su matematika. O ant FPGA galima paleisti Z80 ir palyginti rezultatus.
Nu ir va, Basic vistiek blogai veikia. Kame bėda. Pabandžiau perjungti Veriloge Z80 į Intelio režimą, tačiau BASIC vistiek blogai veikia.
Neaišku kur bėda. Ant tikro hardwaro paleidinėti nenoriu.
Va kaip atrodo ta plokštė:
Pats Altair projektas Quartus archyvo formoje.
O kadangi aš nemėgstu visos schemos “sujunginėti” teksto formoje, va kokis yra “top level” failas- grafinė schema:Altair 8800 Basic UART FPGA top schema.
ARM00: biški apie RTC pas F4xx
Sau rašau, kad nepamirščiau.
Migruojant projektą iš F1xx į F4xx, o konkrečiau į STM32F446RET6 (nes dabar turiu aš jų kalną) reikia:
Hardwaro modifikacija- naudojant mano “White Pill” plokštę, reikia daryti kelis pakeitimus.
Hostinimo vietos keitimas ir pokyčiai
Visiems blogo skaitytojams pranešu, kad ryšium su tuo, kad pastatą kur yra šie puslapiai jau beveik nugriovė, galimas laikinas puslapių neveikimas. Pakeliui gal bus ir kokie atnaujinimai. Kol kas vyksta optinių kabelių tampymas ir virinimas, paslaptingų 19″ dėžių kalimas prie sienų ir derybos su telekomu.
Jei Stasiukas nepaves, pirmadienį jau bus pirmieji kabelių testavimai ir gal kaip nors perkomutuosiu srautą pirmyn-atgal be telekomo žinios. Reikia pagalvoti biški 🙂
Ir pagaliau gal pakeisiu aš serverio OS. Nes dabar net https negaliu padaryti.
Diedukas riteris stebi situaciją.
Kainodara
Mano “steampunk” stiliaus šviestuvui reikėjo korpuso ir stiklinio gaubto. Kaip tik tokio, koks yra vienoje liustroje. Bent buvo brangoka. Teko palaukti.
Koridoriuje stačiau vieną, kurią irgi pirkau pigiai, bet neturiu nuotraukos. O kai prireikė antros tokios pat, teko netgi biški pasinervuoti.
Kaip suprantu, parduotuvėje kainos “randominės”… 🙂
Šlagšrauberis
Automobilių užvedimo ir vairo užrakinimo spynelė dažniausiai tvirtinama vienkartiniais varžtais. Tokie kur užsuki, o poto paverži ir galiukas nulūžta. O va atsukti tai jau sunkiau. Kažkada bandžiau nuimti ar tai opelyje, o gal net rusiškoje mašinoje ir stipriai prasikeikiau.
Va taip atrodo nauji varžteliai.
RCL matuoklis iš seniau
Jau kuris laikas mėtėsi toks daiGtas ir atrodė kaip nereikalingas. Ypač kai yra visokie kiniški matuokliai su LCD ekraniuku, kur viską automatiškai padaro. Bet prireikė išmatuoti metalo lydymo krosnies induktorių ir niekas nepadėjo. O štai senas tarybinis aparačiukas kažką parodė.
Jokių procesorių, jokių sudėtingų matuoklių. Tik gryna eletrotechnika ir etaloniniai elementai. Tiesa tikslumo nėra, bet kai reikėjo pamatuoti mikrohenrius, tai kažkaip parodė.
Schema paprasta – AC šaltinis, ir tiltas (koks tiksliai nesugebu pasakyti ar tai Wheatstone ar tai Wieno ar kokio nors Maxwello. Tačiau tilto magijos dėka galima matuoti elektros komponentus.
Continue reading →
Ėda rūdys mašiniuką
Siemensometras
Kai žmonės turi lyšnų pinigų ir nepasitiki bankais, bitkoinais ar akcijom kokioms, tai tokie žmonės kartais perka auksą ir kažkur slepia. Investicinis auksas paprastai būna plytelių pavidale kur parašytas svoris, sudėtis, kilmė, serijinis numeris ir panašiai. Tačiau žmonės mėgsta sukčiauti ir tarp tokių plytelių pasitaiko padirbinių.
Klasikinis padirbinys- paimti volframo gabalą, tiksliau volframo ir kiektai vario lydinio gabalą ir apvilkti gana storu aukso sluoksniu. Arba į aukso plytą prikišti volframo strypų. Kodėl volframo? Ogi volframo tankis artimas aukso tankiui, o volframo- vario lydinio beveik toks pats. Tai ne specialus sukčiavimo metalas, bet kažkam naudojamas industrinis metalas. Tačiau kainų skirtumas didelis.
Gaunasi, kad plyta kaip ir auksinė, tūris kaip ir teisingas, svoris irgi teisingas. Tačiau kaina nelabai.
Išorinė analizė nieko neparodys, nes koks milimetras aukso nepersišviečia su XRF. Kaip nustatyti padirbinį? Aišku galima perlydyti- tačiau prarasi užrašus. Tada auksas iš investicinio pavirsta metalo laužu.
Yra šioks toks kainų skirtumas ir kiek kitoks pardavimo metodas. Dar galima gręžioti- tačiau tai irgi sugadina prekinį įvaizdį.
Galima peršviesti rentgenu arba gama spinduliais, bet reikės gana galingo šaltinio ir nelabai toks metodas mobilus. Lieka dar keli metodai. Galima naudoti ultragarsą- aukso ir volframo garso perdavimo greitis labai skiriasi ir industrinis defektoskopas gali užtikti paslėptą volframą. Tačiau ultragarsas turi bėdą- reikia tiesioginio kontakto su metalu. Reikia išpakuoti iš gamintojo pakuotės. O jei ten koks nors didesnis reljefas, tai net ultragarsinis gelis nepadės.
Liekas dar vienas metodas- indukcinis laidumo matavimas. Tai nekontaktinis metalo laidumo (siemensų) matavimas. Arba iš kitos pusės tai varžos matavimas. Vienas iš pliusų- galima matuoti per pakuotę. Iš minusų- reikia galvoti naudojant prietaisą.
Iš interneto: Ag: 63.0MS/m, Cu: 59.6MS/m, Au: 41.0MS/m, Al: 35MS/m, W: 17.9MS/m.
Continue reading →