Monthly Archives: August 2007

Griekas

Kai kas man prikaišiojo, kad mano weblogas labai jau toks “geležinis”, be jokio “skoningo”, “skanaus”, turinio. Tai va, jums žinutė iš visai kitos operos. Ir kartu aš išduosiu dar viena savo paslaptį…

Tikriausiai daugelis valgė per šventes keptą antį? Skanus dalykėlis, bet jo dažnai būna mažokai- vienas lavonėlis visai šeimynai. Ir dar ragina: valgyk garnyrą… Bliamba, kad pajusti tikrą anties skonį, reikia kaip kokiam viduramžių grafui pririesti tos antienos iki viršaus. Taigi, šeimyna, giminės ir artimieji išsilakstė- kas kažkur, kažkas atostogauja prie Adrijos jūros… O štai Levas nutarė pasidaryti sau šventę. Išsikepti antį. Nuėjau į kiek didesnę pardoškę, ta kur su “X” raidėm ir nusipirkau ančiuko lavonėlį. Tokį 2,02kg svorio. Kaip tik man “paėsti”. Vyrai nebijokite kulinarijos, čia tik moterys burčina, kad tai sudėtinga. Jei mokate sulituoti koki aparačiuką su procesorium, tai jums iškepti antį- baikos.

Lavonėlį išplaunam. Pažiūrim ar viduje kas nors nepalikta. (Kai perki kitur, ne “X” parduotuvėje, tai viduje galima rasti visokių gyvūnėlio atsarginių detalių: skrandžiukų, kepenėlių…), praplaunam.
Išsiverdam puode kokio nors kamšalo- pvz. kruopų. Aš panaudojau ryžius. Pavirtas kruopas, kartu su keliais papjaustytais obuoliais ir plius nenustatytą kiekį prieskonių sukišam į lavonėlio vidų. Kad kamšalas nepabėgtu, kojas suglaudžiam ir surišam. Galima su medvilniniu šniūru. Aš panaudojau varinę vielutę (be izoliacijos). Nuo UTP kabelio. 🙂 Lavonėlio išorę apibarstom įvairiais prieskoniais, druska.
Paimam kepimo maišą (rankovę). Į jį imetam dar vieną perpjautą obuolį ir sugrūdam lavonėlį. Visą komplektą dedam ant “blėkos” ir trenkiam į orkaitę. Orkaitę nustatom apie 150…200 °C temperatūrai. Po maždaug 30 minučių lavonėlis pradeda kepti. Maišas išsipučia. Maišas neturi liestis prie orkaitės sienelių, nes tada jis prasikiaurins. Po kažkiek laiko (čia jau mistika, negaliu pasakyti. Manau po kokios valandos.) lavonėlio viršutinė dalis paruduos, o apačioje prisirinks skysčio kuris viduje virs. Tada reikia lavonėlį apversti- tam, kad abi pusės gražiai paruduotu. Nes kitaip apatinė pusė bus balta- lavoninė.
Dar po kažkiek laiko, pradeda ruduoti ir kita pusė. Tada praduriam maišiuką, kad ištekėtu skystis ir riebalai. Čia jau atsargiai- ne daug trūksta iki traumos. Dar kiek pačirškinam- galima įjungti grilį. Jis gerai patirpdo poodinius riebalūs.

Ir taip maždaug po dviejų- trijų valandų lavonėlis pavirsta gana skaniu daikčiuku- kepta antim. Skysti išpilam (kai kurios šeimininkės kažką iš jo daro, bet mes mesėdžiai), plėvelę išmetam.

Gaunasi kažkas tokio.

Antyte

Tas mažas buteliukas tai Graikiška degtinė. Jei suriesit visą antį, jos gali prireikti, kad suaktyvinti skrandžio veiklą.

Vsio. Nebegaliu daugiau rašyti. Kepsnys jau kiek praaušo, einu maitintis.

P.S. visus indus geriausiai išplauti su indų plovimo mašina. Rankomis plauna tik lameriai.

HP 970cxi plovimas

Hewlet Packard Deskjet 970 cxi printeris tai jau senas modelis. Bet jis dar ganėtinai geras aparatas. Kodėl? Todėl, kad į jį dedasi didelės rašalinės. Jis gana greitai spausdina ir jo spausdinimo kokybė labai jau ir nesiskiria nuo šiuolaikinių printerių. Į printerį dedasi dvi rašalinės- spalvota, su kempinės rezervuaru ir juoda, su plastikinio maiselio rezervuaru. Spalvota rašalinė pildosi labai paprastai- tereikia viršuje padaryti skylutes ir su svirkštu pumpuoti rašalą. Su juoda rašaline kiek sunkiau- anga yra rašalinės dugne. Ten reikia išmušti šaratą ir galima pildyti. Tik po pildymo vėl reikia užtaisyti skylę. Bet šitas blog postas ne apie rašalo kartridžų pildymą, bet apie pačio printerio valymą.

Pats printeris atrodo va taip. jis turi USB ir LPT portus, tiesioginį 220V pajungimą.

HP970cxi
Continue reading →

Šaldytuvas smegeniams 2

Kadangi pirma smegenių šaldytuvo versija nepavyko, grįžom prie pradinio plano. Į pakabinamas lubas integruoti kompo ventiliatorius. Čia tik prototipas- 16 ventiliatorių. Tai nėra didžiausi kompiuteriniai ventiliatoriai, tai standartiniai iš kompų maitblokių.

Coooooler

Aparatas gerai pučia orą. Bet ir ima ganėtinai daug elektros. Užmaitnius nuo galingo 12V šaltinio triukšmas ganėtinai didelis. Tačiau panaudojus kiek silpnesnį 9V maitblokį triukšmo ir perpumpuojamo oro santykis pasidarė kaip ir optimalus.

Ventiliatoriai tik suklijuoti su Moment klijais- jokių tvirtinimo elementų nepanaudota. Todėl konstrukcija nėra tvirta ir nelabai panaudojama pakabinamose lubose. Galutinis variantas (jei užteks kantrybės) bus sutvirtintas kažkokiom metalinėm ar plastikinėm detalėm.

Bet pūteklis visai nieko gavosi… 🙂

Šaldytuvas smegeniams

Karšta. Nemaloniai karšta ir drėgna. Nors dabar 00:15 minučių, langas atidarytas, bet nuo kompų mano kambaryje 26°C laipsniai ir 90% drėgnumas. Reikia šaldyti smegenius. Jau kažkada rašiau kad pirkau Peltje elementą. Pritaikiau jį prie kažkokio navarotno procesoriaus kūlerio. Gavosi va tokia konstrukcija:

brain cooler

Vietoje smegenų panaudojau varinį viduriuką iš kažkokio kito kūlerio. Tai monolitinis vario gabaliukas, kokie 200g svorio. Ventiliatorius maitinamas nuo paprasto maitblokiuko. O štai peltje elementui teko pritaikyti automobilio akumų kroviką.

brain cooler

Krovimo aparatas turi dvi išėjimo įtampas 6V ir 12V. Prie 6V pakrovėjo ampermetras rodo apie 6A (36W). Prie 12V- ampermetras pabėga už skalės ribų. Jei peltje elementas būtų tiesinis, srovė manau išaugtų dvigubai. Atitinkamai galia dar daugiau- 144W. Šiaip srovė turėtų but didoka- 2×0.75mm2 laidas karštokas ir labai minkštas. Deja panaudotas procesoriaus kūleris nesusidoroja su išskiriama temperatūra. Kol dar metalinė konstrukcija šalta, šaltojoje zonoje labai šalta. Deja, radiatorius įkaista ir sistema padaro nebetokia efektyvi. Visas aparatas tesugeba kondensuoti vandenį. Reikia ieškoti kokio nors efektyvesnio šilumos nutraukėjo. Dabar gaunasi labiau smegenų šildytuvas- nes nuo kūlerio pučia karštą orą.

Transformatorius TC-180-2

Vienam eksperimentui prireikė kiek aukštesnės įtampos, tai teko garaže paieškoti kokio nors transformatoriaus. Ir pageidautina su dvigubom apvijom (Čia buvo mintis 200% perkrauti trafuką). Pirmas pasitaikęs transformatorius buvo TC-180-2 (šiaip, jei ieškot informacijos apie rusiškus aparatus, jų markę reikia rašyti rusiškomis raidėmis, net jei tos raidės visiškai taip pat atrodo… taigis čia trafas ТС-180-2). Jis atrodo maždaug taip:

TC-180-2

Tai transformatorius iš senoviško lempinio televizoriaus. Raidės TC reiškia “transformator setevoj” (трансформатор сетевой)- tinklo transformatorius. Arba “silovoj” (силовой). Skaičiai 180 reiškia nominalų galingumą (reiškia iš jo galima spausti 180W pastoviai be jokio pavojaus. Nepainioti su kinietiškais vatais). Skaičiukas 2 tai versija. Dideliuose spalvotuose telikuose buna ir galingesnių tranformatorių, kad ir 270 vatų.

Daugeliui megėjų tokie trafai papuola apardyti ir neaišku kaip ką jungti. Laimei, ant šių tranformatorių paprastai būna lentelė su aprašymu. Bet ne visiems ji suprantama.

Pvz, ant maniškio parašyta: 1-2-3, 1`-2`-3` = 127V/220V, 1.51/0.87A. Kas kur čia kaip? O ištikrujų, čia viskas kitaip: 1-2-3 tai 0-110V-127V ant vienos špulės. Ant kitos atinkamai: 1`-2`-3` tai 0-110V-127V.
Žodžiu simetrija. Beja ant tokių trafu ir reikia simetriškai vynioti apvijas. Dar iš čia paprasta matematika: tarp 2 ir 3 yra 17V.

Sakysim pas mus tinkle 220V (senas, tarybinis standartas), tai reikia jungti 2x110V. Jungiam taip: kištuką jungiam prie 1 ir 1`. Toliau užtrumpinam tarp 2 ir 2`. Deja, pas mus tinklo įtampa jau europietiška, 230V. O ir pats trafas turi didelę laisvos eigos srovę (dėl šerdies įsisotinimo). Paprasčiausiai, taip nuspredė tarybiniai inžinieriai. Bet dar yra keletas apvijų. Todėl galima “trumpiklį” jungti tarp 2 ir 3` ar net 3 ir 3`. Taip gaunasi atitinkamai 237V ir 254V pirminė apvija.

Antrinės apvijos irgi jungiasi panašiu principu. Taisyklė viena, kad nesujungti dviejų apvijų priešpriešais, visada junkite vienodus numeriukus. Aišku jei tinka išėjimo įtampos.

Antrinės apvijos etiketėje jau nurodytos “teisingai” t.y. vienai sekcijai. Taigi, pagal etiketę:
5-6 tai 59.5V/0.5A
7-8 tai 43.5V/0.38A
9-10 tai 6.4V/4.7A
11-12 tai 6.4V/1.5A.

Čia įtampos bus tokios su sąlyga, kad pirminėje jos atitiks normą. Nes trafas dirba kaip “proporcingo” dalinimo prietaisas- biški per daug įtampos įėjime, tai ir biški per daug įtampos išėjime.

O štai mano eksperimentams aš apvijas sujungiau autotransformatoriaus principu. Įėjimas 1 ir 1`. Sutrumpinta 2 ir 2`, 6 ir 6`. 5 sujungtas su 1`. Taip gaunu 220+59.5+59.5=339V. Išėjimas pajungtas prie 1 ir 5`.
Praktiškai gavosi kiek daugiau, nes mano namų tinklo įtampa 235V. Ši konfiguracija bus jungiama per LATR (reguliuojama laboratorinį autotransformatorių) ir išėjimo įtampa reguliuosis nuo 0 iki 400V.

Dabar keletas ispėjimų: čia tekančios įtampos ir srovės mirtinai pavojingos. Transformatorių būtinai junkite per saugiklį. Pasitikrinkite, ar transformatorius neturi pramuštos izoliacijos- pamatuokite su ometru megaomu skalėje- varžos tarp apvijų ir tarp apvijų ir korpuso turi buti begalinės. Įjunkite transformatorių ir pasitikrinkite, ar nėra užsitrumpinusiu vijų- jei bus, trafas kais, bus nenaudingas energetiškai ir gali sukelti gaisrą. Tarpapvijinių trumpųjų jungimų ometras nerodo. Šio trafo tuščios eigos srovė apie 150mA (“palengvintam” režime- 50mA). Rekomenduoju savo “laboratorijoj” pasistatyti srovės nuotekio (skirtuminę) rėlę. Vis saugiau bus eksperimentuoti. Ir dar korpusus įžeminkite.

Skin marazmas

Aš nemėgstu programų su “skinais”. Programa turi būti paprastai valdoma ir neužgriozdinti ekrano. Nu jei programeris sugalvojo skinus (nes kitaip patobulinti programos jau nesugeba), tai lai numato galimybę paleisti programą be skino. Paprasčiausiai naudojant standartinius windozės mygalus. Dar vienas momentas, jei jau darom skinus ar kitą šlamštą, tai reikia pasibandyti kaip atrodys programa kai kompas nustatomas kitiems šriftams ar šriftų dydžiams. Gali gale, reikia pasitikrinti kaip programa atrodys “invalidiniam” windows režime. Žinau vieną naudingą programą, kuri neveikia su dideliais (120 dpi) šriftais- paprasčiausiai mygtukai “pabėga” iš lango. Taip pat, reikia pasistengti, kad jei tekstas turi būti rodomas fiksuoto dydžio šriftu, tai jis ir ant visų windozių matytusi teisingai. Nes gausis tokia nesamonė ir praktiškai neimanoma dirbti su lentelėmis:

lygus skaiciukai

Šiaip visas Windows interfeisas yra labai primityvus, statinis ir yra “bitmap based”. Tai reiškia, kad visi interfeiso elementai turi apibrėžtas koordinates. Aš žinau tik vieną programų interfeisa, kuris yra pilnai dinaminis ir visiškai “user defined”. Ten galima pasikeisti bet kurio elemento dydį, spalvą, šrifta, formą ir net kai kuriais atvejais ir vietą. Šis interfeisas turi pavadinimą Magic User Interface arba trumpiau MUI. (nereikia painioti su Windozės MUI paketu. Windozė dar nebuvo išbridusi iš vystyklų, kai buvo sukurtas MUI). MUI autorius yra Štefanas Stunzas ir sistema buvo platinama shareware principais. Programeris interfeisa sudėliodavo kaip kaladėles, nereikėdavo rūpintis jokiom koordinatėm. Smaukant lango dydį, interfeisas aktyviai reguodavo i pakitimus ir adaptuodavosi naujam lango dydžiui.

Ypač baisūs skinai būna pas Kiniečių kurybos programas. Manau pirmą vietą užima šitas skinas. Man nuo jo prasideda traukuliai:

marazmas

Didesnis paveiksliukas.