Pagaliau! Iš kokio šešto karto pavyko rasti 386 kuris pasileido. Aišku čia ne originalus intelio, bet Amd klonas ir pavadinimas tikriausiai toks: Lucky Star 386SXA.
PCB buvo gera, nes kažkas pašalino batareiką. Ir … pakeliui pašalino RTC, BIOS ir klaviatūros kontrolerio čipus. Aišku dar ir išlupo RAM tiesiai, nulauždamas visus fiksavimo elementus. BIOSą lygtai radau internete- kiek naujesnės versijos PCB, bet su tuom pačiu (tikriausiai) čipsetu. Ir iš Laimingos žvaigždės pavirto Aceriu. Nors pirmuosiuose testavimuose veikė ir su kito, DX kompiuterio BIOSu. (Čia 16 ir 32 bitų skirtumas, jei ką). Klaviatūros kontroleris kažkoks atsitiktinis, iš naujesnio kompiuterio. Nusprendžiau, jei pradžioje parašyta “AMI”, tai bus suderinamas su “American Megatrends”. VGA plokštė irgi kiek apkramtyta- biški nėra RAM čipų. Tai ne visos spalvos veikia.
Kas įdomiausia, kompiuteris veikia nuo vieno maitinimo- nuo 5V. Ir ima kiek daugiau nei 10W, čia su VGA ir kieto disko plokšte. HDD plokštė tai naujadaras, skirtas XT kompiuteriams. Tačiau pasirodo, suderinamas su 386 kompiuteriu.
Turiu nulenkti galvą Taivanio kompiuterių “unifikavimui”- sukišus atsitiktines detales kompas vis tiek pasileido (a, dar RTC, tai košerinis Motorolos čipas). Ir net pasileido Windows 95. Leidosi ir 98, bet pradėjo pykti dėl draiverių ir šiaip čia viskas labai lėtai veikia- čia 33MHz papimpintas 286 (386SX).
Žinot koks dabar retas kompiuteris? Aišku ne koks XT/AT/286, kuris retas dėl to, kad jų buvo mažai, o pirmieji 386. Todėl, kad jie jau seni ir dar dėl to, kad buvo neteisingos batareikos. Kol kas dar neradau nei vieno 386 (486SX) kur nepažeista motininė plokštė.
Sakysim randam tokį ekskliuzyvą:
Matosi išplėštas diskas.Galaxy, net ne samsungVisa PCB. Čia Amd386DX 40MHz. Bet ne keraminis. Vadinasi vėlyva versija. (Shuttle HOT-307H)
Atrodo viskas normaliai- tikra laiko kapsulė. Vienintelė bėda- korpusas ne visas (o jis egzotiškas) ir biški kažkas išėmė kietą diską su … kampiniu šlifuokliu? Tačiau pagrindinė bėda- žalias daiGtas.
Šarminis akumas
Atrodo viskas kaip normalu- sena batareika, tiksliau akumuliatorius. Dulkės. Tačiau tai NiMh (ir NiCd veikia panašiai) chemija. Su laiku išvarva elektrolitas. O jis labai keistas ir kiek šarminis. Keistas todėl, kad labai smagiai valgo varį, o šarminis- tai jis traukia iš oro drėgmę. Nulupam batarkę:
Čia dar gelytės. Čia buvo varis.
Matosi, kad PCB apsauginis lakas dingo. Ir varis paėstas. Labai pasisekė, kad varis nenuėstas kiaurai. Tačiau takeliai prie L1, C1, RA8 ir C47 irgi be lako. Čia nuėdė kažkiek. Dar neaišku kaip atrodo po kištuku. Tačiau blogis nepasibaigė- jis šliaužia. Netgi kiauriai per VIA.
Nuotrauka pasididina
Matosi, kad chemija perlindo per VIA (ir juos pagriaužė). Taip pat, matosi, kad pasikeitė spalvos (vadinasi šarmas palindo po laku) ar net kai kur grynas varis. Kai kur gal net nugriaužė takelius.
Jei turite pažeista PCB tokios chemijos, perplaukite PCB su actu. Silpna organinė rūgštis pašalins šarmą ir nesukels daugiau bėdų. Poto stipriai perplaukite su muilu, daug švaraus vandens, ir jei galima- distiliuotas vanduo ir spiritas. Poto drąsiai kaitinkite PCB ant ~80℃ radiatoriaus.
P.S. PCB netestuota. Daug vilčių kad veiks, nes pažeidimas toli nuo čipseto.
Kas nors kiek užsiima retro kompiuteriais, žino, kad seni mechaniniai diskai gali bet kuriuo momentų subyrėti. Arba jie labai cypia, ir kai kuriems žmonėms jau nebelaiko nervai.
Yra visiems žinomas būdas, kaip pereiti prie SSD sistemos. Seniems kompiuteriams su IDE lizdu tai ypač lengva, nes dar plačiai paplitusios CF kortelės turi būtent IDE interfeisą ir kompui jos atrodo kaip IDE diskas. Ypač geros “industrinės” CF kortelės, nes jos stipriai nebijo perrašymų. Ir aišku kažkaip jau taip atsitiko, kad vienu metu prisirinkau gal šimtą tokių kortelių. Kai kurios CF kortelės, ypač iš kokio CISCO įrenginio, kartais būna su “write protect”, bet dažniausiai jos pilnai ištrinamos.
Kaip naudotis? Pirmiausia reikia dviejų “hardwarių”- bet kokio USB-CF skaitytuvo ir CF-IDE adapterio.
Retro kompiuteris ir net du CF-IDE adapteriai (plačia jungtimi)
Toliau atrodo, kad viskas paprasta? Diskelis į kompą, fdisk, format /s ir t.t. Ogi ne. Kartai veikia, o kartais neveikia ir retro kompiuteris pakimba kraudamasis arba sako “missing operating system”. Nors BIOSas ir pamatė diską, ir net užkurus ir disketės kaip ir viskas gerai. Kankinausi kelias dienas, kol išmąsčiau kodėl neveikia (gal būt) ir kaip padaryti, kad veiktu.
Manau bėda tame, kad visokie MSDOS ir senieji DOS pagrindo windows ir kitokios operacinės sistemos labai jautrios ir kultūringos. Jos neištrina disko taip kaip reikia. Dažnai lieka keisti boot įrašai (nors fdisk /mbr) turėtu padėti. O dar lieka visokios nesąmonės pačiam diske. Ar net “FF” informacija. Ji kažkaip “klaidina” microsofto operacines sistemas.
Teoriškai turėtu padėti visokie “Rufus”, “rmprep” ar net “HP USB disk storage tools”… nieko jie nepadeda. Aš kalbu apie Windows 10 host kompiuterius.
Reikia daryti taip ir veiks (išbandyta su 1G ir 2G kortelėm). Pirmiausia reikia ištrinti esamas particijas (gal nereikia, bet geriau, nes kai diske nėra nieko- tada windows nesikiša su savo trigrašiu).
Pašalinam. Čia buvo “rufus” sukurta neveikianti particija (skirsnis). Toliau reikia su senu geru Win32 Disk Imager nuskaityti visą CF kortelę? Kam? Ogi 2GB kortelė viduje bus biški ne 2GB, o kažkiek kitaip. Nuskaitant pasidarom tikrą “fizinio disko” kopiją.
Nuskaitytą failą kietam diske galima iš karto pažymėti kaip kompresuojamą, tada disko failas bus mažytis.
Pasileidžiam programą HexEdit ir viską užnulinam. Tuos visus FF, jei kortelė nauja, ir visokias nesąmones, jei kortelė naudota. Tai svarbu dėl dviejų dalykų- MS DOS nehaliucionuos ir kartu disko image failas host kompiuteryje užims tik megabaitą.
Dabar reikia pasileisti nemokamą retro kompiuterių emuliatorių “PCem“:
Sukonfiguruojam panašios kartos kompiuterį į tą, kuriam ruošiam diską. Pasirenkam naujai pagamintą failą- visi CHS settingai nusistato automatiškai (galima užsirašyti, jei kompas ypač senas). Ir užsikuriam emuliatorių iš MSDOS 6.22 disketės.
Ir atliekam standartinius veiksmus:
fdisk /mbr-gal ir nereikia, jei diską užnulinį. Bet atsarga čia gėdos nedaro.
fdisk-grynai ir padalinam ar imam visą diską DOSui. RTFM.
perkraunam virtualų kompiuterį.
format c: /S-formatuojam C diską ir perrašom MSDOS paleidimą.
Jei reikia, perkopijuojam DOS disketės turinį:mkdir C:\DOSircopy *.* C:\DOS
Galima pasibandyti kaip veikia kompiuteris iš disko image.
Perkopijuojam atgal disko image į CF kortelę. Paleidžiam retro kompiuterį:
Kas smagiausia, CF kortelė puikiausiai matosi ir šiuolaikiniam kompiuteryje- nėra bėdų su failų apsikeitimu (yra niuansu su ilgais failų vardais, bet čia jau kita tema).
Tai iš jidiš kalbos1, angliškai skamba dar keisčiau- Tchotchke, (Ukrainietiškai kogero- ця́цька [цяця, цяцянка], gudiškai- ца́цка). Tai visokie niekučiai kurie kaupiasi ir turi sentimentinę ar šiaip kokią vertę. Iš čia kilo ir žodis – cãckintis. T.y. žaisti ir nedaryti darbo. Pas mane darbe, ant stalo yra dėžutė kurioje irgi kaupiasi tie cãckiai. Ir namie kaupiasi ir kaime… Dabar apie darbo cãckius:
Bendras cackių vaizdasProcesoriai: i5, didelis Xeon ir ItaniumGilzė, DLP mikrochema, flešiukai ir šiaipant dugno centukai, varžteliai, sidabro gabaliukai ir šiaip šlamštasŠurikenai, šakutė ir kažkokios mikroschemos
Šitą galerija papildysiu.
Žodelį “cãckiai” ir “cãckintis” girdėjau vaikystėje, tačiau dabar jis retesnis. Neseniai žiūrėjau Adam Savage jutubės kanalą ir jis pasakojo, kad pas ji nugriuvo cãckių spintelė. Žodis buvo kaip ir girdėtas, bet skambėjo visiškai kitaip. Manau, kad amerikos žydai kalbėjo kitaip nei kokie Lietuvos žydai. O iš žydų atėjo į Lietuvos slengą.
Norėčiau sužinoti, ar skaitytojų namuose ar šeimoje buvo cãckės ar panašus reikalai. Aš žinau, kad kai kuriuose šeimose tokio reiškinio nėra iš viso. Man- cãckės yra kaip atsiminimo “trigeriai”. Galiu su kai kuriais pasidalinti: gilzė – neperšaunamos liemenės testas. Kai titano plokštė buvo peršauta be jokių problemų: Nesigavo straipsnis, liko tik youtubė. Vadinasi, gilzė mėtosi jau apie 12 metų. Sidabro rutuliukai- tai kai atliekamas tyrimas, kartais lieka toks ~0,15… 0,3g diskiukas. O kartais ir daugiau gramų. Piniginė vertė labai maža, bet kas 10 metų galima pasigaminti pakabuką. Visokie varžteliai neturi informacinės vertės, bet kodėl gi ne? Ar kas turit ružavai violetinį varžtelį? Žalvariniai cilindriukai su įpjovimais- dujų detektoriaus vidinė detalė. Kaip veikia? Tikrai nesupratau- nieko viduje nebuvo. Procesoriai- šiaip. I5 gal net iš veikiančio kompo, o Xeonas ir Itaniumas, nors irgi kogero geri, bet niekur nepanaudojami. Tačiau kokie jie didžiuliai! Geltonos lemputės- čia mūsų kiemo specifika. Aš turiu tris lemputes, vienas kolega dar dvi. Nei viena mūsų mašina tokių lempučių nenaudoja. Tačiau lemputės atrastos kieme. Greičiausiai- šalia veikiantis šrotas, kai vežioja mašinų likučius, pameta tas lemputes. Bet kodėl tik geltonas? Mėsmalės šurikenai- nu kaip nepakelti tokio gero daiGto. Beja, šie pagaminti iš nerūdijančio plieno.
2024.10.25 – cackiai, fazendos dekoro elementai.
Cackių lentinėlė skirta chromatiniams kūbamsLaikrodis su geguteKas atpažins simbolius?Galvojat BDSM reikalas? Ogi čia mano arklio pančiai (kurie netiko). Nors tinkami ir BDSM 🙂Sieninio laikrodžio apačia.Knygos ir didesni cackiai. Yra ir arkliukų.Standartiniai ir Mega skalbinių laikikliaiVentiliacijos angos.Čia slepiasi elektra.
Kita teorija, kad lenkų kalbos kilmė. Ir žydai pasiskolino. O bendra kilmė – protarmė, kad kilo iš vaikų kalbos, kaip “mama”, “tėtė”, “kaka”, “caca”,”papa”. ↩︎
Mano namų kompe diskai sukišti į serverinį “krepšelį“. Visai fainai, tik užsiknisau lituoti SATA laidus. Kadangi darbe išardė kalną serverių, viename radau ištraukiamą tokį pat krepšelį. Tačiau jungtis jau kitokia. Bet kartu radau keletą SAS RAID kontrolerių. Gimė noras eksperimentuoti…
Bežaidžiant su juostomis, prisikasėm iki SLR 5 (QIC) kasečių formato. Šios kasetės durnoka konstrukcija- viskas sukinėjama su viena gumine juosta. O kas būna su guma po dešimtmečių? Ogi suyra.
Verbatim kasetė buvo su sukirmijusiu dirželiu. O kita (ne nuotraukoje) buvo kaip ir gera. Athana – iš viso NOS (new old stock) ir lygtai gera. Tačiau inkišus į grotuvą gavosi chaosas. Kurį iliustruojam taip:
Kušys ir barzda
Ta tipo gera, paveikė gal pusė minutės ir staiga susirezonavo ir sumakalavo viduje juostą. Beveik 1/3 prasuko su mazgais ir galutinai nutraukė. Nors gumytė buvo gera. Gumytę perdėjau į Verbatim ir viskas veikia. Tuo tarpu Athana kaip ir veikė, bet tik pyst, ir nutraukė juostą. Gumytė per laisva. Turėjau kita Athaną, tai į ją iškarto sudėjau kinišką gumytę iš “magnetofonų remonto rinkinio”, tik ji kiek per trumpa ir sunkiai sukiojasi. Tačiau antroji Athana kaip ir veikia. Įrašiau kažkiek informacijos ir nuskaičiau. O Verbatime buvo šio WWW media rezervinė kopija nuo 2007 metų.
Bandėm remontuoti nutrauktą Athaną:
Iš penkto karto pavyko padaryti naujas pradžios skyles. Lygtai randa pradžią, bet nieko nesugeba įrašyti. Jei bus laiko, eksperimentuosim- dar kokie 300 metrų juostos liko.
Šiaip veiksmas vyksta, bet nėra teigiamų rezultatų. Todėl nedidelis foto straipsniukas apie nepavykusius reikalus.
Šitas kirmeliukas išsigando žolės pjovimo ir pasislepė BMW padangos protektoriuje (jis mažiukas). Teko krapštyti su pagaliuku kol ištraukiau. Paleidau prie Nemuno. Čia darbe tokia ekologija.Panašus kompiuteris (386SX) buvo pirmas PC mūsų šeimoje. Čia PCB pažeidimas nuo VARTA batareikos. Kol kas remontas nepavyko. CPU kaip ir pasileidžia, bet initas neveikia.Kitas kompiuteris su VARTA batarėja. ISA plokštės formatas. Irgi nepavyko suremontuoti.Atrodo, kad beveik nėra pažeidimo. Bet akumuliatoriaus šarmas nuėdė takelius,Akumo nėra. Tačiau skrodimas parodė daug nuėstu takelių.O šitas kompiuteris ISA plokštėje veikia. Bet čia pernelyg moderni technika.DLT tipo skaitytuvas. Nevykęs pirkinys iš eBay. Buvo pastrigusi kasetė, tai galvojau, kad viskas bus gerai. Dabar teisingai priima kasetes, bet nesimato SCSI…Dalis juostelės kuri buvo pastrigusiTiek buvo vilčių. Bet pasirodo, kažkas išlupo motininę ir kitas plokštes. Užtat liko SCSI DVD skaitytuvas.Atrodo tiek čia lobių, bet technika pernelyg nauja. O mane domina tik antikvaras arba egzotiškos “nešmenos” ir jų skaitytuvai.
Visi aprašymai galerijoje. O šiaip, laisvu laiku nuo statybų, man gana mažai laiko lieka eksperimentams. Tačiau veikiančių rezultatų nėra. Darbe irgi nėra laiko ieškoti gerybių, nes bosai dabar stato (baiginėja) naują ofisą ir paskyrė statybų pabaigos priežiūrą. Teisingas sprendimas- visi kurie susiję su statybom jau pervargo, ir sutinka su bet kokiom statybininkų nesąmonėm. O aš visiškai naujas žmogus, tai galiu kabinėtis ir siautėti- dar liko energijos.
Žvirbliukas kuris pastrigoNet nesijaučia, kad kažkas rankojePilnas 5,25 per du aukštus3.25kg ir net 1G
Tas paukščiukas šiaip sau. Radau šiltnamyje. Jėtau, koks jis mažytis. O štai diskas, kogero, pats didžiausias kuri pavyko pajungti ir kuris dar veikia.
Tai Fujitsu Limited M2266SA, pagamintas 1991 metais. Paskutinė failo data viduje- 2001 metai. Instaliuoti Windows 95, biški kažkokių DOSo programėlių. Manau, kad jis jau daug kartų performatuotas ir paskutiniai vartotojai- Rolka ir Vytas (kad ir kas jie bebūtų. Beja Rolką vieną žinau) matyt darė grynai eksperimentus. Nu negalėjo žmonės naudoti 95, kai 98 buvo žymiai geresni. Ir diskas SCSI, kaip ir nelabai populiarus formatas. Viduje keli failai rodo, kad buvo pajungtas prie EISA 486 kompiuterio ir “Mylex DCE376 EISA 32-Bit SCSI Host Adapter’iu”.
Man labiausiai patiko, kad po 33 metų, šis diskas dar veikia (bent jau read only). Ir net nelabai žviegia. Bet užtat galvos juda užtikrintai- tikrai neužmigsi.
Betvarkydamas kolekciją atsikasiau savo Sun kompiuterius (ir SGI)… beja vieno Sun ir vieno SGI kažkodėl nerandu. Kur galėjau per 20 metų nukišti?
Taigi, SGI įsijungė be bėdų ir rodė daugmaž teisingą laiką. O štai Sun microsystems produktai abu neveikia:
Gedimas žinomas- ten stovi NVRAM mikroschema su laikrodžiu. Rašoma, kad keletos tipų. Mano papuolė MK48T08B-15, ir man pasivaideno, kad baterijos modulis nusiima (yra tokios versijos). Pasirodė, kad ne. Nulupus iškilo mintis, o kodėl keturi laidai? Pasirodo, nukeliam modulyje yra ne tik baterija, bet ir 32kHz kvarcas… O man viskas nusirovė.
kvarcas ir baterija po smalaturiu čia 3000 vnt. O kiek rusyje?du kvarciukai padėti ant čipo
Tačiau prisiminiau, kad turi gana daug PCB su ypač mažu 32kHz kvarciuku (aš net kažkur visą špūlę tokių turiu). Todėl kiek pasidarbavau su “dremeliu”, prisikasiau iki kontaktų ir su testeriu diagnozavau kur buvo kvarcas ir kur baterija (poto radau internete daugiau informacijos ir ta informacija patvirtino mano spėjimus). Aplitavau kontaktus, vienoje pusėje laideliai, kitoje kvarciukas. Pasitikrinau kompe- 32kHz pasileido, RTC veikia. O su baterija, veikia ir išjungtas.
su kvarcusu kvarcupliusas ir minusaskitas modelis. Tik akumas prapjautas
Toliau teko tik prisimušti iki ROM monitoriaus (Stop+n =nvram reset?, Stop+d =diagnostika, Stop+a = šiaip peršokimas į monitorių). Ir per naujo užprogramuoti nvram turinį, RTC laikrodį ROMas paleidžia automatiškai bent jau mano turimuose Sun kompiuteriuose.
ok set-defaults kitų nvram reikšmių default nustatymas
ok 1 0 mkp visada 1
ok 80 1 mkp čia modelio numeris. Mano turimams kogero tinka 80 - SPARCstation Classic, LX, 4, 5, SS1000, Voyager, Ultra 1
ok 8 2 mkp nuo čia rodos MAC adresas, pirmi skaičiai Sun rezervuoti: 08 00 20
ok 0 3 mkp
ok 20 4 mkp
ok c0 5 mkp
ok ff 6 mkp
ok ee 7 mkp
ok 0 8 mkp pagaminimo data, nesvarbu.
ok 0 9 mkp
ok 0 a mkp
ok 0 b mkp
ok c0 c mkp host id
ok ff d mkp host id
ok ee e mkp host id
ok 0 f 0 do i idprom@ xor loop f mkp Čia kontrolinės sumos skaičiavimas
Viena bėda, mano turimas spec softas- kompiuterinės tomografijos nebepasileidžia. Įtariu, kad reikia surasti tikrą hostid ir/ar MAC adresą.
hostid nuo lipduko nepadėjo. Dar liko RTC laikrodžio nustatymai, bet nežinau root slaptažodžio.
Grįžtam atgal į tuos laikus, kai maždaug aš gimiau. Buitinis kompiuteris dar tik formavosi, o AM radijos dar karaliavo eteryje. Kas bendro? Ogi senoviški procesoriai dirbo apie 1MHz dažniu, vadinasi duomenų ir adresų šynos veikė bet kokiais dažniais mažesniais už 1MHz, o harmonikos buvo kaip tik didesnės nei 1MHz. Iš esmės, toks kompiuteris buvo chaotiškas siuntikas… Ir neekranuotas kompiuteris pilnai užgoždavo silpnas radijo stotis.
Dabar mintimis persikeliam į JAV ir žiūrom ką daro ponas Vozniakas- jis konstruoja kompiuterį, tačiau jam FCC sertifikacijos nedaro, nes tai “office equipment” ir šiam kompui reikia specialaus monitoriaus. Aišku, galima nueiti pas Vozniako kaimyną, ir ten įsigyti TV moduliatorių. Tačiau Apple tai oficialiai nesijungia prie TV. (Tais laikais net amerikoje televizoriai neturėjo video įėjimo). Jei norėtume parduoti šį prietaisą masėms, reikia TV pajungimo. O čia išlenda seni perdūnai iš FCC ir reikalauja, kad kompas netrukdytu radijom ir televizoriams. Dar baisiau, kad gaminant pirmąjį Atarį, dar niekas nežinojo kas ir kaips bus. Todėl…