Tag Archives: KOLEKCIJA

Sun NVRAM remontas

Betvarkydamas kolekciją atsikasiau savo Sun kompiuterius (ir SGI)… beja vieno Sun ir vieno SGI kažkodėl nerandu. Kur galėjau per 20 metų nukišti?

Taigi, SGI įsijungė be bėdų ir rodė daugmaž teisingą laiką. O štai Sun microsystems produktai abu neveikia:

Gedimas žinomas- ten stovi NVRAM mikroschema su laikrodžiu. Rašoma, kad keletos tipų. Mano papuolė MK48T08B-15, ir man pasivaideno, kad baterijos modulis nusiima (yra tokios versijos). Pasirodė, kad ne. Nulupus iškilo mintis, o kodėl keturi laidai? Pasirodo, nukeliam modulyje yra ne tik baterija, bet ir 32kHz kvarcas… O man viskas nusirovė.

Tačiau prisiminiau, kad turi gana daug PCB su ypač mažu 32kHz kvarciuku (aš net kažkur visą špūlę tokių turiu). Todėl kiek pasidarbavau su “dremeliu”, prisikasiau iki kontaktų ir su testeriu diagnozavau kur buvo kvarcas ir kur baterija (poto radau internete daugiau informacijos ir ta informacija patvirtino mano spėjimus). Aplitavau kontaktus, vienoje pusėje laideliai, kitoje kvarciukas. Pasitikrinau kompe- 32kHz pasileido, RTC veikia. O su baterija, veikia ir išjungtas.

Toliau teko tik prisimušti iki ROM monitoriaus (Stop+n =nvram reset?, Stop+d =diagnostika, Stop+a = šiaip peršokimas į monitorių). Ir per naujo užprogramuoti nvram turinį, RTC laikrodį ROMas paleidžia automatiškai bent jau mano turimuose Sun kompiuteriuose.

ok set-defaults kitų nvram reikšmių default nustatymas
ok 1 0 mkp visada 1
ok 80 1 mkp čia modelio numeris. Mano turimams kogero tinka 80 - SPARCstation Classic, LX, 4, 5, SS1000, Voyager, Ultra 1
ok 8 2 mkp nuo čia rodos MAC adresas, pirmi skaičiai Sun rezervuoti: 08 00 20
ok 0 3 mkp
ok 20 4 mkp
ok c0 5 mkp
ok ff 6 mkp
ok ee 7 mkp
ok 0 8 mkp pagaminimo data, nesvarbu.
ok 0 9 mkp
ok 0 a mkp
ok 0 b mkp
ok c0 c mkp host id
ok ff d mkp host id
ok ee e mkp host id
ok 0 f 0 do i idprom@ xor loop f mkp Čia kontrolinės sumos skaičiavimas

Viena bėda, mano turimas spec softas- kompiuterinės tomografijos nebepasileidžia. Įtariu, kad reikia surasti tikrą hostid ir/ar MAC adresą.

hostid nuo lipduko nepadėjo. Dar liko RTC laikrodžio nustatymai, bet nežinau root slaptažodžio.

AM radija vs kompiuteris ir FCC

Grįžtam atgal į tuos laikus, kai maždaug aš gimiau. Buitinis kompiuteris dar tik formavosi, o AM radijos dar karaliavo eteryje. Kas bendro? Ogi senoviški procesoriai dirbo apie 1MHz dažniu, vadinasi duomenų ir adresų šynos veikė bet kokiais dažniais mažesniais už 1MHz, o harmonikos buvo kaip tik didesnės nei 1MHz. Iš esmės, toks kompiuteris buvo chaotiškas siuntikas… Ir neekranuotas kompiuteris pilnai užgoždavo silpnas radijo stotis.
Dabar mintimis persikeliam į JAV ir žiūrom ką daro ponas Vozniakas- jis konstruoja kompiuterį, tačiau jam FCC sertifikacijos nedaro, nes tai “office equipment” ir šiam kompui reikia specialaus monitoriaus. Aišku, galima nueiti pas Vozniako kaimyną, ir ten įsigyti TV moduliatorių. Tačiau Apple tai oficialiai nesijungia prie TV. (Tais laikais net amerikoje televizoriai neturėjo video įėjimo). Jei norėtume parduoti šį prietaisą masėms, reikia TV pajungimo. O čia išlenda seni perdūnai iš FCC ir reikalauja, kad kompas netrukdytu radijom ir televizoriams. Dar baisiau, kad gaminant pirmąjį Atarį, dar niekas nežinojo kas ir kaips bus. Todėl…

aliumas
(CO14015 ar tai C014015)

Tai Atari 400, pirmos laidos ekranuojantis korpusas!
Continue reading →

A2000- didžiausias mano konstruktorius

Yra toks vienas kompiuteris, A2000, kuris turi nelaimingą NiCd batareiką. Ši baterija yra pakraunama ir dažnai išteka. O ten išteka toks piktas elektrolitas kuris labai ėda varį ir dar mėgsta patekti į patį PCB substratą. T.y. ne tik nugriaužia takelius ar tarpsluoksninius VIA, bet dar ir sujungia ką nors paslapčia.
Todėl net kelios A2000 motininės kurias radau ir pirkau, visiškai neveikia. Visas bandžiau remontuoti, tačiau tik viena kelis kartus parodė vaizdą ir toliau neveikė.
Tai žinoma bėda ir senų kompiuterių entuziastai nukopijavo paskutinės versijos PCB ir paviešino gerberius.

A2000 PCB
Continue reading →

FDD magnetinio srauto skaitytuvas

Mano senienų kolekcijoje keletas kompiuterių naudoja lanksčiuosius diskus (disketes). O ir aš pats turiu gana didelę savo Amigos diskelių kolekciją. Taigis, reikalingas įrankis nuskaityti ir kartais atkurti informaciją surašyta į FD. O kartais net reikia kažkaip atkurti disketės turinį, kad paleisti kokį nors eksliusyvinį antikvarą. Atrodo galima pajungti FDD prie kiek senesnio kompo ar net panaudoti FDD su USB. Bet čia nelabai, nes šiuolaikinis kompas ir nešiuolaikinis PC skaito tik savo formatą. O egzotikos tai nelabai. Va, turiu ZX Spectrum kompiuterio, disk monitor diskų- ten sektoriai po kilobaitą. Niekas neskaito. O kaip nuskaityti Amigos diskelį? Ten pilnas ignoras į disko indeksą ir kiekvieną kartą perrašomas visas trekas. Joks PC kontroleris tos košės nenuskaitys.
Reikalingas žymiai žemesnio lygio skaitytuvas- magnetic flux reader. Yra vienas toks atviras projektas Greaseweazle. Va juo ir pasinaudosim.
Greaseweazle V4
Tai AT32F4xx, pora TTL draiverių ir USB. Galima net surinkti su STM32F103, bet pastarasis kiek silpnokas.

Tada reikia tik susirasti visus reikiamus FDD. Du variantus 5.25″ (DD ir HD), du variantus 3.5″ (teoriškai užtenka ir HD, bet kažkotai Amigos diskelių HD blogai skaitė) ir visiška egzotika- 8″ ir 3″.

O dabar kiek kitos programos, magnetinio srauto analizatoriaus screenšotai:
Continue reading →

Germanio sąmokslas

Senais gerais laikais, kai tarybinė technika buvo lempinė (kad išlaikytų atominį sprogimą, tipo) vakaruose jau buvo plačiai naudojami tranzistoriai. Pirmieji tranzistoriai buvo daromi iš germanio, buvo labai netobuli ir dažniausiai pnp tipo. Matyt tokia technologija buvo prieinama. Tarybinėje technikoje irgi pasirodė tranzistoriai, tačiau anie iš viso buvo baisūs, todėl atsirado daugybė “povariančių”: pagaminam tranzą, o poto jau jam sugalvojam modelį po atrušiavimo. Daugiausiai kogero variantų mačiau pas KT315 … internetuose pakrapščiau ir radau: KT315A, KT315Б, KT315В, KT315Г, KT315Д, KT315Е, KT315Ж, KT315И, KT315Н, KT315Р, КТ315А1, КТ315Б1, КТ315В1, КТ315Г1, КТ315Д1, КТ315Е1, КТ315Ж1, КТ315И1, КТ315Н1, КТ315Р1…
Kodėl tiek! Dvidešimt variantų! Tiesa čia silicio ir biški offtopic.

Nebuvo ir standarto tranzų žymėjime. Kaip jums Vengriškas variantas?
uher 4000
T1 tai npn, kiti pnp. O iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kokie laukiniai. Taškiukas prie kondikų reiškia, kad šie kondensatoriai yra tantaliniai.
Kadangi tais laikais tranzistoriai dirbo labai siauram “darbiniam” ruože, todėl schemoje nurodytos įtampos.
Continue reading →

Uher report 4000 ir 4200

Tai grynas 1966 metų produktas. Tačiau jau gryni tranzistoriai. Tai Uher Report 4000 serijos reporterių magnetofonai. Blogos būklės tokie magiukai parduodami už metalo laužo kainą, geri- artėja prie 500€. Visi magnetofonai turi vieną nemalonų defektą- greičių perjungimas ir ryšis su capstan’ų atliekamas frikcionu. O per tiek metų guma suakmenėja ir nebėra gero kontakto. O dar papildomai atsiranda visokie ūžesiai ir braškėjimai. Kiti dirželiai perkami internetuose ir lengvai keičiami.

Uher report 4200
Čia “stereo” versija. Tačiau tai ne tas stereo kur visi naudoja, o “vienpusis”, nes magiukas turi galvą tik su dviem takeliais per visą juostą.
“Rankinė greičių dėžė” dešinėje aparato iš tikro ir yra rankinė greičių dėžė, čia persijungia juostos traukimo greitis ir įsijungia motoriukas.

They had four speeds: 7½ inches per second (i.p.s. or in/s), 3¾ i.p.s., 1⅞ i.p.s., and 15/16 i.p.s. [19 cm per second (cm/s), 9.5 cm/s, 4.75 cm/s, and 2.38 cm/s].

Continue reading →

Švilpiko dienos radija

Nu gal ne visai, originale tai Panasonic RC-6025, o pas mane Sanyo Sterocast RM5320, tikriausiai 1972 metų gamybos (gali būti ir su kitu brendu, kad ir Siemens alpha). Tikrai japoniška, nes visur tik “made in Japan”, ant garsiakalbio Sanyo ir panašiai.
Sanyo sterocast
Kodėl žinau, kad yra kitu brendų? Ogi todėl, kad pirmoji radija kur pirkau buvo Siemens. Bet ji ne tik su sugadintu motoriuku (plastikinis dantratis be dantų), bet ją man dar ir stiprokai sudaužė- 70-tųjų plastikas labai trapus.
Continue reading →

RIFA- visi tai turi patirti

Kas nors kiek susijęs su senoviška elektronika, turi vieną dieną susidurti su RIFA kondensatoriais ir jų užsidegimu. Pagaliau ir aš su tuom susidūriau- toks vienas keistas prietaisas veikė ir man prireikė pavedžioti šunį, kai parsibeldžiau namo, kambaryje buvo sudegusio cukraus kvapas. Teko prietaisą ardyti ir va jums priežastis:

RIFA capacitors
Didesnis kondensatorius su skyle buvo tarp fazinio (L) ir neutralaus (N) laido. Kiti du kondensatoriai jungė minėtus laidus su žeme (PE). Kiek matosi iš nuotraukos, pagrindinė kondensatorių bėda- jų permatomas plastikas. Jis su laiku sutrūkinėja ir praleidžia oro drėgmę. Po kažkiek laiko tik buuum ir pilnas kambarys dumų.
Kondensatoriai šiais laikais nelabai privalomi, bet jei keičiam, tai didysis turi būti X klasės (ar geresnis), o mažiukai- Y klasės.

O kad žinutė nebūtų per trumpa, va jums dar viena nuotrauka:
ultrawide CRT
Taip, tai “ultrawide” kineskopas. Tik dėl tokio formato ir užsinorėjau įsigyti šį prietaisą. Tačiau apie tai bus gal straipsnis kitą dieną ar gal tik naujas puslapis kolekcijos www.

Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)

Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.

Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.

Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Amiga optical mouse
Continue reading →