Senobinis, bet geresnis- LeCroy

Aš vėl bambėsiu. Esu išbandęs keletą rūšių osciloskopų (oscilografų). Nuo primityviausio tarybinio, kuris tik maždaug parodo, vokiškos chaltūros iki šiuolaikinio, bet kiniško skaitmeninio, su gražiu spalvotu ekranu.
Tačiau atsitiko eBay ir “ant durniaus” pastatyta 120€ atnešė priverstinį pirkinį- LeCroy 9304A. Nu, bus į kaimą osciloskopas…

The 9304A and 9304AM are general purpose 200 MHz four channel digital oscilloscopes. They capture single-shot events at up to 100 MS/s, and repetitive signals at 10 GS/s. Record lengths up to 200k points provide excellent horizontal resolution, and allow fast digitizing of long-duration events.

Ir šis agregatas kaip ir veikia. Tiesa vienas sukintojas šlubuoja ir sunku pastatyti kursorių (net baisu pagalvoti apie šio monstro remontą). Ir kogero neveikia FDD. Dėl PCMCIA klausimų yra, bet dar neaišku.

O dabar bambesys- šis, 30* metų senumo monstras, veikiantis ant kokio beviltiško kompiuterio, žymiai geriau veikia nei visi mano anksčiau naudoti osciloskopai. Ypač patinka kad nėra laginimo ir signalo trigeris veikia idealiai. Visas GUI (graphic user interface) atsiranda akimirksniu ir operatyviai reaguoja. Kas trugdo visą šitą operatyvumą perkelti į naujoviškus kiniškus osciloskopus?

Kaip tie 10GS/s veikia aš neįsivaizduoju. Spėju, kad gaunasi kažkoks hibridas tarp “analoginio” ir “atmintinio”. Bet man kaip ir nesvarbu. Svarbu rodo. Ir kogero nėra “falšyvo” skaitmenio “alias” kai dažniai susiplaka ir rodo tipo mažesnį dažnį. Gal ir yra, nes mažai žaidžiau, tačiau ant kiniško iškarto pagavau šias nesąmones, o čia kaip ir nepavyko- per didelis dažnis paprasčiausiai “užbaltavo” ekraną.

*) 1996 metų kataloge yra.

One reply

  1. Lyginant sovietinį aparatą vs “seną gerą” (arba net neseną) vakarietišką vs dabartinį kinišką krenta į akį skirtingas požiūris, įdirbis, tikslai ir dar daug daug visko. Nesu profesionalas elektronikoje, bet ir tai jaučiu galybę skirtumų. Neseniai papuolė į rankas sovietinė auto radija su skaitmenine (!) indikacija. Brutalistinis dizainas, baisus svoris, 7 segmentų led su vos įžiūrimais 5 mm simboliais, jokio stereo, jokių kasečių, tipiškas mažos serijos pusiau karinės gamyklos gaminys. Beje įdomu, kad viduje širdis “Intel”… Tikslas šiaip taip išstenėtas – radijo aparatas su skaitmenine indikacija, daugiau niekas netilpo. Tada palygini su to meto Blaupunkt ar Becker ar Alpine… To negali net palyginti. Nes šitie kūrė kapitalistinėmis sąlygomis, kur jei nedarysi gerai, kurybingai etc. mirsi iš bado. Perdedu, čia irgi ne viskas pasiseka, bet tai absoliučiai kitas lygis. Na ir kiniškas grotuvas su liečiamuoji lcd, kurį pirmą išmečiau iš ką tik nupirktos auto. Kaip ir viskas labai kietai 1001 funkcija, netgi veikia, bet veikime viskuo erzina (jautrumas blogas, lagina, ekranas tamsus, nejautrus, interfeiso dizainas košmariškas, ventiliatorius kaukia), nes pigieniškai padarytas. Bet pirkėjų tam turbūt netrūksta.
    Kaip architektas galėčiau lyginti su projekto vizija. Gera pragalvota idėja ir padarytas brėžinys ranka/primityviu cadu gali būti žymiai vertingesnis nei šūstrai atrodanti AI pagalba sugeneruota vizualizacija. Paperka pribloškiančiu vaizdu, bet nėra turinio arba jis visiška nelogiška imitacija. Taip ir su pigiais kiniškais dalykais. Kuriuos kažkoks senas geras, konservatyvus “nedizainiškas” aparatas lenkia N kartų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *