Category Archives: Betkas

Juostelių chaosas

Tvarkydamas savo kolekciją nutariau pakeliui ir patvarkyti savo juostelių ir skaitytuvų kolekciją. Kompiuteriuose juostos jau beveik išmiręs dalykas ir mažai kas juos naudoja ar dalinasi patirtimi. O ir daugelis 20+ metų įrenginių neveikia arba niekas nežino kaip naudotis… Todėl nutariau kiek viešai užsirašyti.

Pradedam nuo DSS formato. Kiek suprantu 4mm juostelė ir besisukančio būgno galvutė, kaip video magnetofone. Tikriausiai buvo populiarus formatas, nes pilna versijų:

  • DDS1, DDS. Naudoja 60m ar 90m kasetes, jokio “hardwarinio” suspaudimo.
  • DDS1-DC, DDS-DC. Tas pats kaip pirmas, bet turi suspaudimą.
  • DDS2 kaip pirmas, tik: plonesnės ilgesnės juostelės (120m) ir plonesni įrašo trekai.
  • DDS3 viską padvigubino. DDS-3 (125m) juostelė laiko trys kartus daugiau nei DDS2.
  • DDS4, 150m.
  • DAT72, 170m ir vėl plonesni takeliai, 80% daugiau duomenų nei DDS4.
  • DAT160, 154m ir plonesni takeliai nei DAT-72, iki160GB.

Tai buvo apie kasetes. O dabar apie grotuvėlius. Kai kuriuos aš turiu ir jie netgi veikia:

Kairėje juodai kasetei (DLTtapeDV) kol kas neturiu skaitytuvo. Raudonas (Ultrium2) nuskaitau. Apačioje travan 40, MO diskų grotuvai (nuskaitau 1.3G ir mažiukus, 230M diskus). Veikia tik du skaitytuvai. Per vidurį: DSS ir DSS3 kasetės, Ultrium skaitytuvas (448), DAT8 (veikia), ir kažkas kas turėtu skaityti DSS3. Dešinėje- neaiškus grotuvas, DAT72 (puikiai veikia), DSS4 (DAT40) kogero neveikia.
  • DAT8: turi skaityti ir rašyti DDS1 ir DDS2.
  • DAT24: DDS1, DDS2, DDS3.
  • DAT40: DDS2, DDS3, DDS4.
  • DAT72: DDS3, DDS4, DAT72.

Biški linuxo užkeikimų. Reikia root teisių, nes skaitom tiesiai iš /dev.

; /dev/st0 tai automatiškai atsisukantis įrenginys.
; /dev/nst0 tai neatsisukantis. Taip galima nuskaityti VISUS įrašus.
mt -f /dev/nst0 rewind
; ultriumui 32K buferis
dd if=/dev/nst0 of=failas0.bin ibs=32k count=10000000
; DAT72 ir kogero kitiems, 64K buferis.
dd if=/dev/nst0 of=failas1.bin ibs=64k count=10000000
; tas milijoninis skaičius turi būti didesnis nei tikėtinas failo dydis juostoje. Bet neaišku ar tai teisybė.
; jei juostoje daugiau nei vienas failas (dažniausiai būna headerio failas ir poto eina pats backup), dd komandą kartoti.
; "headerio" faile dažnai būna parašyta su kokia programa daryta kopija: ntbackup5 ir veritas yra populiarios.

Taip kompiuteryje atsiranda įvairus failai, tačiau kaip iš jų ištraukti tikrus failus dar gerai nesugalvojau. Tačiau tikrai informacija yra.

Klausimas, ko aš čia krušuosi? Pirmiausia įdomu. Antriausia, turiu vieno dienraščio backupus nuo kažkur 2004? metų. Apie .. 50 kasečių.

SCSI

Surinkau savo SCSI nešmenų kolekciją:

Nešmenų skaitytuvai. Visi SCSI
Ir aišku visos jungtys skirtingos
Pačios nešmenos. Su keliom teko dirbti?
Ši kasetė turi konstrukcinį defektą- verbatim jau bloga.
Kažkur pamečiau normalias PCI SCSI plokštes. Radau tik šitą, 64 bitų nesąmone.
Senas pentiumas su milžinišku serverinių juostų skaitytuvu.

Visada, jei tik pamatau kokią nors kasetę ar keistą diskelį, visada tempiu į kolekciją. Kartu tempiu ir skaitytuvus. Visi skaitytuvai SCSI standarto.
Vakar nutariau surinkti visus savo SCSI daiGtus ir sudėti į vieną vietą, gal net ir išbandyti. Nes turiu gana didelę kolekciją kasečių. Tačiau kažkur praganiau savo geriausia SCSI PCI adapterį. Aš net senovinį kompą paleidau, su PCI ir ISA jungtimis, o Adaptekas kažkur dingo (vieną rodos padovanojau kažkam, bet turėjau dar kokius du).
Dar turiu rodos SCSI skanerį, tačiau jis dar mėtosi garaže.

Turiu LSI LOGIC serverinį SCSI kontrolerį, bet jis PCI 64 bitų. Internetai rašo, kad šios plokštės suderinamos su 32 bitų lizdu, tik turi sutapti išpjovos (5V ar 3.3V sistema). Mano senam kompe “įtampos” išpjovos sutampa, tačiau plokštė neįsikiša- galas lizdo per kokį milimetrą remiasi. Ar tai tik lizdo bėda (galima pazulinti) ar tikrai nesuderinti standartai.

Aišku dar problemos su laidais- yra 25, 50 kontaktų laidai kaip printeriui, yra siauri ir platūs siauro žingsnio laidai, yra vidiniai plokšti (0.1″ žingsnio) ir siauri kažkokie pamažinti daugiakontakčiai. Žodžiu- chaosas. Bet vistiek norių paleisti savo SCSI kolekciją.

CO60472: Atari delay line pakaitalas

Kai kuriuose senesniuose Atari kompiuteriuose yra pastorintas, hibridinis čipas su kodu CO60472. Tai uždelsimo linija (delay line). Kompiuteris naudoja dinamines atminties mikroschemas ir ten RAS ir CAS (row, column access strobe) turi eiti viena po kitos, nes pas mikroschemą mažai kojyčių- taip padaromas adreso multipleksavimas. Naujesniuose modeliuose panaudojo ar net 4x didesnio greičio kvarcą ir šį multipleksavimą jau daroma teisingai- sinchroniškai.

CO60472/C060472, PCA EP8212

Šiaip tokios mikroschemos buvo gana populiarios senuose kompiuteriuose, net visokiuose XT/AT mačiau. Kodėl taip buvo daroma? Nežinau, bet gal buvo problemos su x4 dažniais, o gal buvo pigiau.
Tačiau šios mikroschemos genda. Pas vienas plaukioja tas uždelsimas, o štai pas mano kompiuterį kelios kojos iš viso neturėjo jokio signalo. Uždelsimą galima daryti praleidžiant signalą per kelis loginius elementus (taip padaryta originaliam atminties išplėtimo modulyje) arba su RC grandine. Kodėl seniau to nedarė? Gal dėl to, kad nebuvo pigių greitų HC mikroschemų.

Šiai problemai išspręsti buvo sukurtas pakaitas su 74HC14 ir keliai kondensatoriais ir rezistoriais. Nenorėjau lenkui mokėti už pakaitalą- jo kaina su siuntimu gavosi daugiau nei 10 PCB kitiems projektams, 10 HC14 mikroschemų ir mažų C ir R rinkinys* ir kinijos.

Mano pakaitalo variantas. Skiriasi nuo GitHub versijos tik papildomu kondensatoriumi tarp Vcc ir GND ir mažiau kojyčių- nu taip kažkaip susipaišė labai neužploninant takelių.

biški kreivokai prilituoti maži rezistoriai.

Pakaitalas Atari kompiuteryje iškarto suveikė.

  • R it C rinkiniai tai knygutės pavidalo, visi galimi 1% R ir 5% C variantai 0605. Brangoki net aliexprese. Turiu ir 0805, bet čia tokie čipai per dideli.

Lentučių siena

Jau senai buvo sugalvota, kad reikia išlyginti ir kiek apšildyti sieną. Pakeliui kiek pagerinti eksterjero dizainą. Lentelės buvo nupirktos senokai ir jos “kvėpavo” kiemo oru kelis metus. Taip pat kelios lentutės nukentėjo nuo vandens. Tikiuosi nuotraukos į šią galeriją susidės chronologine tvarka.

Apatinė plastiko plokštė remiasi į betono “bordiūrą” – pilna apačios hermetizacija. Viršus ventiliuojamas
Pirkau: 10, 7.5, 5 ir 3 cm storio
Po truputi kyla vatos sluoksnis:minkšta ir kieta vata
Izoliacinio sluoksnio storis keičiasi- siena labai kreiva dėl statybinių klaidų.
Stiklo audinio tinklelis tik prilaiko vatą. Nes atstumai tarp sijų nestandartiniai
Vėjo izoliacinė plėvelė duos juodą spalvą per lentučių tarpelius
Apipjaustom visus perteklius, kad nesiliestu prie galimo vandens
Svarbu užkamšyti visus kampučius
Pusė darbo padaryta
Liko tik apdaila
Pjūvis rodo: mediena perkepta per visą gylį.
Svarbūs skaičiukai ir INOX varžteliai

Vienas iš pagrindinių reikalų- įrankiai. Jei rankos auga kiek iš šiknos, tai geri ir šiuolaikiniai įrankiai kiek sumažina problemų kiekį. Reikalingi įrankiai: automatinis lazerinis gulsčiukas, skersaruožis pjūklas, ruletė, varžtelių suktukas ir truputis sėkmės.

Jei pradinis karkasas bus teisingas ir ne kreivas, tai tolimesnis surinkimas bus be problemų. Kai montavau, pastebėjau, kad langai stovi 1cm aukščio skirtumu. O tetulė sėkmė, arba mano angelas sargas, arba mažasis lentų kalimo dievas kiek padėjo, kad lentos patogiai susidėliojo. Aš tikrai tiek daug neskaičiavau į priekį- paprasčiausiai pradėjau kalti nuo apatinės langų linijos (palangės), o toliau viskas savaime susidėliojo.

Originali siena buvo ypač kreiva. Gavosi, kad atstumas nuo vertikalės kito nuo 5cm iki 15cm. Todėl su izoliacinėms medžiagom teko pažaisti. Naudojom akmens vatą dėl ventiliacijos ir gaisrosaugos. Pagal nuotraukas matosi, kad buvo naudojamas tinko tinkliukas. Čia tik tam, kad vata nenukristu- nenorėjau apkrauti vėjo apsaugos “plėvelę”.

Sienos “pjūvis” žiūrinti iš vidaus: dažai ir stiklo tapetai, OSB plokštė, garo izoliacinė plėvelė, 5cm uždarų porų plastikas, apie 10-15 cm akmens vata, medinės lentelės (originali siena), 7-15cm akmens vata, stiklo pluošto tinkliukas, vėjo izoliacinė plėvelė, 2.5cm ventiliacinis oro tarpas, degintos medienos (Termomedienos) lentelės.

Tos degintos lentelės teoriškai mažiau pūva, tačiau jos žymiai trapesnės. Todėl karkasas surinktas naudojant standartinę impregnuotą medieną. Visi išoriniai sujungimai padaryti naudojant nerūdijančio plieno varžtus. Vidiniai tvirtinimo elementai- cinkuoto plieno.

Dalis sienos, kuri kontaktuoja su betonu atlikta su papildomu uždarų porų putplasčiu.

Ši siena buvo lengva. Liko dar dvi sienos, tačiau baisi problema- siena antro ir trečio aukščio lygyje. Arba reikia pastolių arba reikia samdyti statybininkus. Jaučiu pastoliai pigiau kainuos.

O dabar svarbi informacija, kurios greitai niekur neradau, netgi gamintojo puslapiuose- kiek vatos lakštų yra vatos pakuotėje. Arba kiek kvadratinių metrų. Tai svarbi informacija norint tiksliai paskaičiuoti kiek pakuočių pirkti. Informacija apie PAROC ultra ir tento serijas.

  • 100 mm storio (610×1220): 8 lakštai, 5.95m2
  • 50 mm storio (610×1220): 14 lakštų, 10.42m2
  • 30 mm storio (600×1200): 10 lakštų, 7.20m2
  • 75 mm storio (565×1220): 10 lakštų, 6.89m2

ICP rezonansinis kondensatorius

Gal ir sugedo. Tačiau teko pakeisti.

Nelabai suprantu ar tai paralelinis ar nuoseklus rezonansas. Schemoje kairys kondensatorius tai korpuso ir skardelės konstrukcija. Iš raudonų dažų matosi, kad ta skardelė naudojama regulavimui.
Ritės parametrų nežinau, bet viela tai maždaug 5mm storio gryno sidabro. O rezonansinis dažnis apie 27MHz.

Vasara 24

Sidabre tirpsta oras
Sidabras ir dujos
Moterys bružina hondą
Honda ir moterys
vikšras
Ugniukas pizdukas
Stalčiukų spintelė (kasa)
Stalčiukų lentyna arba kasa
nevykę augaliukai
Šaltas klimato atšilimas
nixie modulus
Nixiai ir auksinės ИД1
inox turėklų elementai ir klinkerio trinkelės
Inox turėklų atramos ir klinkerio trinkelės

Visiškai nėra straipsnių todėl kad: biški išsisėmiau, neturiu entuziazmo ir yra kitokie vasariniai darbai. O vasarinius darbus reikia daryti. Keletas darbelių, įvykių kurie vyko per pastaruosius du mėnesius.

  • Sidabro kleckas- gryname sidabre labai gerai tirpsta oras? vanduo? vandenilis? O kai metalas vėsta, gaunasi išsiveržimas. Po keletos ciklų- aušinimo ir perlydymo po fliusu, dujos išeina iš metalo.
  • Raudona honda biški nusibrėžė. Iš keturių “aksidentų”- trys sukelti moteriškių. Matyt jos nemato raudonos spalvos. Viena atsitrenkė kai stovėjo gatvėje ir bandė apsisukti, kita- stovėjo kieme ir važiavo atbula, o paskutinė- honda važiavo žiedu, o VW nepamatė. 🙂
  • Tokie vikšrai ėda buksmedžius. Tai kažkokios kandies vardu ugniukas vikšras. Tai buksmedžių pabaigo pradžia.
  • Pasidariau stalčiukų lentyną- stalčiukai iš senukų, lentyna savadarbė. Be lentynos, konstrukcija pernelyg nestabili. Beja, tokie stalčiukai turi turėti privalomus skyrelius: morgas, random digital chips, random analogue chips ir random chips.
  • Dėl klimato atšilimo, naktimis ir dienomis taip šalta, kad mano rasoda dalinai nustipo, dalinai užsikonservavo ir nebeauga. O kas išaugo buvo suėsta slimokų.
  • Nixiu plokštė su auksinėms mikroschemom. Reikia kažkokį dizainą sugalvoti, kad matytųsi visa plokštė.
  • Verandos turėklų elementai (inox 321)- nes užkniso rudys. Ir prabangios klinkerio trinkelės šiltnamio grindim.

Va tiek reikalų. Jei bus kas nors indomaus, būtinai parašysiu.

Nespauskit

Nespauskit keistų linkų kuriuos gaunat. Aš spaudau už jus, kad žinotumėt.

Scenarijus paprastas- ateina žinutė apie neva nepristatytas siuntas. Ten būna dažnai keistoka nuoroda:

Nelabai gramatana žinutė turėtu kaip ir duoti įspėjimus. Atsidaręs interneto puslapis savo gramatika irgi sako, kad kažkas negerai. Žmogai, jei atsidarėte žinutę, kuri rašo apie jūsų siuntą ir jie jau žino telefoną, tai kodėl vėl prašo asmeninės informacijos? (Ten žemiau buvo ir telefono laukelis). O sekantis ekranas jau sako, kad reikia tik 0.27€ užmokėti. Tačiau bjaurus paštas tikrai be dviejų eurų nieko nedaro 🙂 Aha, ir kortelė ir CVV. Gal dar raktą nuo kambario su pinigais?

O, va ir kambario raktas. T.y. anonimiškas “bankas” ir patvirtinimo kodas. Aš naudojau randominį telefoną (nu ne randominį, bet policijos) ir generuotą kreditinę kortelę. Todėl galiu tik spėti apgavystės mechanizmą. Tikriausiai į mobilų ateina kažkas dar, gal koks netikras bankas. Gal šiuo momentu jau pasijungia gyvas žmogus kuris pradeda rankiniu metodu dirbti tarpine tarp aukos ir banko. Tačiau mano eksperimente įvedus bet kokius skaičius, puslapis užlinko.

O bonuse, tokius puslapius blokuoja mūsų pareigūnai. Tai jei neskubėsite spausti nuorodos, tai vėliau ji gali pasirodyti tokia kaip paveiksliuko dešinėje.

O dabar bambesys ir patarimai- net jei ir laukiate siuntos, neskubėkite. Niekur ta siunta nedings, nepanikuokit. Skaitykit atidžiai ir galvokite logiškai- kodėl? Kam jies to reikia? Kur jūsų siuntos identifikacinis numeris. Kodėl siuntėjo numeris ne iš Lietuvos? Kodėl interneto adresas toks keistas? O jei tikrai nerimas dėl siuntos, tai eikite į oficialų pašto puslapį. Nežinot siuntos numerio? Tai iš viso ko čia blaškotės? Laukite lapuko savo pašto dėžutėje. Ar net didelio laiško.

Visi dokumentai pildomi tik oficialiam pašto interneto puslapyje, o apkomėti galima tik teisingai prisiregistravus prie lpexpress savitarnos. Nebūkit šiuolaikiniai hipsteriai, kurie viską bando daryti savo ultra išmaniu įrenginiu, kuriame sudėtos VISOS JŪSŲ PASLAPTYS! Žinot patarlę apie “visus kiaušinius vienoje kraitelėje”?

O dabar testas:

Kuri žinutė teisinga?

makefile (užrašai sau)

Makefile tai specifinis instrukcijų rinkinys kuris gali pats paleisti kitas instrukcijas ir pats save ir panašiai. Naudojamas automatizuoti programų kūrybą ir gal dar ką nors. Ši žinutė skirta man pačiam, nes atmintis labai blogai dirba. O jei kitiems tiks, ar bus kokių nors patarimų- welcome.

  1. PROJECT = $(notdir $(CURDIR))
  2. SRC = $(wildcard *.c)
  3. BDIR = build
  4. OBJ = $(patsubst %.c, $(BDIR)/%.o, $(SRC))
  8. .PHONY:	clean all hex
  9. #phony - komandos (jei netycia sutaptu su failo pavadinimu)
  11. all:
  12. 	@echo "all" $(PROJECT)
  13. #all pasileidzia kai paleidziamas make be komandu
  15. levas:
  16. 	@echo $(SRC) $(OBJ)
  17. 	
  18. #pirmas iki: objektas komanda arba failas, antras -kokiems failams galioja
  20. $(BDIR)/%.o:	%.c
  21. 	echo $@
  22. 	mkdir -p $(BDIR)
  23. 	cp $< $@
  24. 	
  25. objects: $(OBJ)
  27. elf:	$(BDIR)/$(PROJECT).elf 
  28. #sutrumpinta komanda, kad nereiketu ivesti pilno failo pavadinimo
  30. $(BDIR)/$(PROJECT).elf: $(OBJ)
  31. 	cat $(OBJ) > $(BDIR)/$(PROJECT).elf
  32. 	
  33. clean:
  34. 	rm -f $(BDIR)/*.o $(BDIR)/*.hex $(BDIR)/*.bin $(BDIR)/*.elf
  35.

Komentarai:
Eilutės 1-4: paprasčiausi kintamieji ir kelios operacijos su jais. 1) kintamasis “PROJECT” pasidaro naudojamo folderio pavadinimu, 2) “SRC” – visų failų su išplėtimu masyvas. 3) paprasčiausias priskyrimas. 4) vieno masyvo konvertavimas į kitokį.
Eilutė 8: make visiškai nesvarbu ar dirbama su failais, komandomis ar “kažkokiais objektais”. Jei folderyje bus failas “clean” ir jis nekis, make pasitikrins tai ir nebevykdys komandos. Phony pasako, kad čia ne failas.
Eilutė 11: “all” pasileidžia, kai make paleidžiamas be parametrų, čia kaip “main()” funkcija.
Eilutė 15: komanda gali vadintis bet kaip. Tik turi užsibaigti dvitaškių. O jos atliekamos komandos turi būti “atitrauktos” per tabą.
Eilutė 20: komanda gali būti failo pavadinimas, kad ir iš komentaro, o antras žodis po dvitaškio kaip ir filtras kokius failus galima naudoti. Čia biški nesuprantu.
Eilutė 25: komanda “daryk objektus” pasiima visus būsimus “O” failus ir generuoja pagal 20 eilutę iš “C” failų. Jei “O” failai jau sugeneruoti ir jų “šaltinis” toks pats, failai ignoruojami.
Eilutė 27: Kad nereikėtų nurodyti kokį “ELF” failą generuojam, čia parašom supaprastinimą.
Eilutė 30: Kai reikia generuoti kokį “ELF“, kad ir iš 27 eilutės, naudojam tokią instrukciją ir gaminam iš “O” failų. Savo ruožtu, jei nėra “O” failų, tai juos generuojam iš “C” failų (20 eilutė). Ir kartu stebim, ar kas nepasikeitė
Eilutė 33: Paprasčiausiai ištrinam viską ką sugeneruojam.

Atrodo viskas siaubingai ir keistai. Ir net nesuprantu kaip tai veikia. Tačiau teisingai parašytas makefile viską labai palengvina, nes nebereikia galvoti, kas ten su kuo jungiasi ir kas iš ko darosi. Iš principo tai gana specifinė “skripto” kalba.

P.S. Jei dirbat su windows ir jus užkniso, kad kiekvieną kartą paspaudus ant “makefile” windows klausia su kokia programa ją atidaryti, darykite taip:

assoc .="No_Extension"
ftype "No_Extension"="C:\WinAVR\pn\pn.exe" "%1"

Tiktai “path” iki savo redaktoriaus pasikeiskit.