Category Archives: Betkas

Cãckiai

Tai iš jidiš kalbos1, angliškai skamba dar keisčiau- Tchotchke, (Ukrainietiškai kogero- ця́цька [цяця, цяцянка], gudiškai- ца́цка). Tai visokie niekučiai kurie kaupiasi ir turi sentimentinę ar šiaip kokią vertę. Iš čia kilo ir žodis – cãckintis. T.y. žaisti ir nedaryti darbo. Pas mane darbe, ant stalo yra dėžutė kurioje irgi kaupiasi tie cãckiai. Ir namie kaupiasi ir kaime… Dabar apie darbo cãckius:

Šitą galerija papildysiu.

Žodelį “cãckiai” ir “cãckintis” girdėjau vaikystėje, tačiau dabar jis retesnis. Neseniai žiūrėjau Adam Savage jutubės kanalą ir jis pasakojo, kad pas ji nugriuvo cãckių spintelė. Žodis buvo kaip ir girdėtas, bet skambėjo visiškai kitaip. Manau, kad amerikos žydai kalbėjo kitaip nei kokie Lietuvos žydai. O iš žydų atėjo į Lietuvos slengą.

Norėčiau sužinoti, ar skaitytojų namuose ar šeimoje buvo cãckės ar panašus reikalai. Aš žinau, kad kai kuriuose šeimose tokio reiškinio nėra iš viso. Man- cãckės yra kaip atsiminimo “trigeriai”. Galiu su kai kuriais pasidalinti: gilzė – neperšaunamos liemenės testas. Kai titano plokštė buvo peršauta be jokių problemų: Nesigavo straipsnis, liko tik youtubė. Vadinasi, gilzė mėtosi jau apie 12 metų.
Sidabro rutuliukai- tai kai atliekamas tyrimas, kartais lieka toks ~0,15… 0,3g diskiukas. O kartais ir daugiau gramų. Piniginė vertė labai maža, bet kas 10 metų galima pasigaminti pakabuką.
Visokie varžteliai neturi informacinės vertės, bet kodėl gi ne? Ar kas turit ružavai violetinį varžtelį?
Žalvariniai cilindriukai su įpjovimais- dujų detektoriaus vidinė detalė. Kaip veikia? Tikrai nesupratau- nieko viduje nebuvo.
Procesoriai- šiaip. I5 gal net iš veikiančio kompo, o Xeonas ir Itaniumas, nors irgi kogero geri, bet niekur nepanaudojami. Tačiau kokie jie didžiuliai!
Geltonos lemputės- čia mūsų kiemo specifika. Aš turiu tris lemputes, vienas kolega dar dvi. Nei viena mūsų mašina tokių lempučių nenaudoja. Tačiau lemputės atrastos kieme. Greičiausiai- šalia veikiantis šrotas, kai vežioja mašinų likučius, pameta tas lemputes. Bet kodėl tik geltonas?
Mėsmalės šurikenai- nu kaip nepakelti tokio gero daiGto. Beja, šie pagaminti iš nerūdijančio plieno.


2024.10.25 – cackiai, fazendos dekoro elementai.

  1. Kita teorija, kad lenkų kalbos kilmė. Ir žydai pasiskolino. O bendra kilmė – protarmė, kad kilo iš vaikų kalbos, kaip “mama”, “tėtė”, “kaka”, “caca”,”papa”. ↩︎

SLR juostelės košmarai

Bežaidžiant su juostomis, prisikasėm iki SLR 5 (QIC) kasečių formato. Šios kasetės durnoka konstrukcija- viskas sukinėjama su viena gumine juosta. O kas būna su guma po dešimtmečių? Ogi suyra.

Verbatim kasetė buvo su sukirmijusiu dirželiu. O kita (ne nuotraukoje) buvo kaip ir gera. Athana – iš viso NOS (new old stock) ir lygtai gera. Tačiau inkišus į grotuvą gavosi chaosas. Kurį iliustruojam taip:

Kušys ir barzda

Ta tipo gera, paveikė gal pusė minutės ir staiga susirezonavo ir sumakalavo viduje juostą. Beveik 1/3 prasuko su mazgais ir galutinai nutraukė. Nors gumytė buvo gera. Gumytę perdėjau į Verbatim ir viskas veikia. Tuo tarpu Athana kaip ir veikė, bet tik pyst, ir nutraukė juostą. Gumytė per laisva. Turėjau kita Athaną, tai į ją iškarto sudėjau kinišką gumytę iš “magnetofonų remonto rinkinio”, tik ji kiek per trumpa ir sunkiai sukiojasi. Tačiau antroji Athana kaip ir veikia. Įrašiau kažkiek informacijos ir nuskaičiau. O Verbatime buvo šio WWW media rezervinė kopija nuo 2007 metų.

Bandėm remontuoti nutrauktą Athaną:

Iš penkto karto pavyko padaryti naujas pradžios skyles. Lygtai randa pradžią, bet nieko nesugeba įrašyti. Jei bus laiko, eksperimentuosim- dar kokie 300 metrų juostos liko.

Rugsėjis 24

Šiaip veiksmas vyksta, bet nėra teigiamų rezultatų. Todėl nedidelis foto straipsniukas apie nepavykusius reikalus.

Visi aprašymai galerijoje. O šiaip, laisvu laiku nuo statybų, man gana mažai laiko lieka eksperimentams. Tačiau veikiančių rezultatų nėra. Darbe irgi nėra laiko ieškoti gerybių, nes bosai dabar stato (baiginėja) naują ofisą ir paskyrė statybų pabaigos priežiūrą. Teisingas sprendimas- visi kurie susiję su statybom jau pervargo, ir sutinka su bet kokiom statybininkų nesąmonėm. O aš visiškai naujas žmogus, tai galiu kabinėtis ir siautėti- dar liko energijos.

Laipynė suaugėliams

Po ilgo susirašinėjimo su viena UAB, kieme atsirado laipynė suaugėliams.

Reikia pribaigti šitą sieną.

Kai buvo išardyta, užėmė labai mažai vietos. Poto pradėjau surinkinėti. Ir su kiekvienu elementu viskas standejo ir standėjo. Nu, ne pas mane, bet būtent laipynėje. Pas mane kaip tik atvirkščiai- viskas minkštėjo ir skystėjo: biški turiu aukščio baimės problemų.

Viena bėda. Teisingai pastatyti nepavyko- stelažo (statybinio bokštelio) storis gal per 15..20cm didesnis nei tarpas tarp sienos ir turėklo. Teko statyti kreivai. Ir dar bėda- pasiekiamumas sumažėjo gal tris kartus. Tos įstrižinės papildomos kojos tikrai gerai- žymiai padidino stabilumą. O galutinai stabilumas stabilizavosi, kai vieną kraštą atrėmiau į stogą, o kitą kraštą diržu pritraukiau prie elektros laido tvirtinimo kablio. Bokštelis visiškai nustojo svyruoti ir tik dabar galėjau užsilipti į trečią aukštą ir ten aklimatizuotis. Beja, ten internetas visai geras.

Didžiausias diskas kuri turiu

Ir ne tik didžiausias, bet ir sunkiausias.

Tas paukščiukas šiaip sau. Radau šiltnamyje. Jėtau, koks jis mažytis. O štai diskas, kogero, pats didžiausias kuri pavyko pajungti ir kuris dar veikia.

Tai Fujitsu Limited M2266SA, pagamintas 1991 metais. Paskutinė failo data viduje- 2001 metai. Instaliuoti Windows 95, biški kažkokių DOSo programėlių. Manau, kad jis jau daug kartų performatuotas ir paskutiniai vartotojai- Rolka ir Vytas (kad ir kas jie bebūtų. Beja Rolką vieną žinau) matyt darė grynai eksperimentus. Nu negalėjo žmonės naudoti 95, kai 98 buvo žymiai geresni. Ir diskas SCSI, kaip ir nelabai populiarus formatas. Viduje keli failai rodo, kad buvo pajungtas prie EISA 486 kompiuterio ir “Mylex DCE376 EISA 32-Bit SCSI Host Adapter’iu”.

Man labiausiai patiko, kad po 33 metų, šis diskas dar veikia (bent jau read only). Ir net nelabai žviegia. Bet užtat galvos juda užtikrintai- tikrai neužmigsi.

Elektrotechninė ekvilibristika

Šiuo metu kiek bandom patobulinti fazendos fasadą. Ir pakeliui reikia kiek patobulinti elektros įvadą. Elektros įvadas tiek pagal dokumentus, tiek realiai, kiek keistokas. Nuo stulpo eina AMKA kabelis, kuris prisikabina prie sienos. Čia baigiasi ESO valdos, poto kabo dvi dėžutės (sujungimo ir saugiklių) ir eina keturgyslis aliumininis plokščias kabelis iki skaitliuko (čia mano valdos), poto papuola į skaitliuko dėžutę kur stovi pats skaitliukas (ESO turtas) ir iš skaitliuko eina mano valdos.

Remontuojant fasadą pastebėta, kad visa ta dėžutė labai jau sukirmijo. Viena bėda- ten visada būna elektra. Remontui nusimatė keli galimi planai:

  • Kreiptis į ESO, kad viską padarytu.
  • Kreiptis į ESO, kad atjungtu elektrą visai gatvei ir keisti dėžutę.
  • Darbus atlikti po įtampa.
  • Laužtis į pastotę ir slaptai atsijungti elektrą.

Tačiau, šiandien, tobulinant apšvietimą išgirdau specifinį elektros lanko garsą ir dingo viena fazė. Pasirodo, vėjo gūsis stipriai pajudino medį padarė trumpą jungimą tarp kabančių laidų kažkur toliau gatvėje. Kilo planas- uraganas. Po to sekė poros valandų laukimo ir stebėjimo … kai atvažiavo ESO raudonas automobiliukas, buvo sudarytas sąmokslas. Aš jiems parodau kur buvo trumpas, ir kol jie pjaustys šakas, aš sau ramiai, bet skubiai, atliksiu remonto darbus. Buvo atjungta elektra visoje gatvėje, pakabintas plakatas- “nejungti, dirba žmonės”. Gerai, kad buvau pilnai pasiruošęs šiai operacijai…

Jau buvau nupirkęs Vaičiulio įmonės dėžutę. Ten prikliopinau DIN bėgelį. Sumontavau tirpiųjų saugiklių bloką ir grupę kontaktų. Kadangi nežinojau gatvės AMKos nulinio laido storio, tai teko sumontuoti net kelis PE kontaktus. Pasirodo, gerai, kad taip padariau. PEN laidas gatvėje storesnis. Kad nepagalvotumėt, kas aš tikras ekvilibristas, paaiškinu: AMKA puikiausiai nusikabina nuo kablio ir visi darbai buvo atlikti saugiai ant žemės.

Viską greitai sujungiau. Nors labai saugojausi, pajutau, kad gatvės PEN nėra labai PE ir jis truputi norėjo kandžiotis. Visdėlto gerai, kad namie, prie skaitliuko, yra labai padorus įžeminimas.

Kol kas, dėžutė kabo bet kaip, nes pagal planą ją reikėjo kabinti jau po pilno sienos remonto. Tačiau aš negalėjau praleisti progos. Taip susitaupė kažkiek pinigų ir tikrai labai daug laiko.

Bonusas- LED apšvietimas. Spėju apie 100W tikrų LED. Čia ne LED juostelė, bet tikros aliuminės PCB su LED ir du 500mA srovės šaltiniai.

O kad jus žinotumėt, koks šis namukas kreivas.

Juostelių chaosas

Tvarkydamas savo kolekciją nutariau pakeliui ir patvarkyti savo juostelių ir skaitytuvų kolekciją. Kompiuteriuose juostos jau beveik išmiręs dalykas ir mažai kas juos naudoja ar dalinasi patirtimi. O ir daugelis 20+ metų įrenginių neveikia arba niekas nežino kaip naudotis… Todėl nutariau kiek viešai užsirašyti.

Pradedam nuo DSS formato. Kiek suprantu 4mm juostelė ir besisukančio būgno galvutė, kaip video magnetofone. Tikriausiai buvo populiarus formatas, nes pilna versijų:

  • DDS1, DDS. Naudoja 60m ar 90m kasetes, jokio “hardwarinio” suspaudimo.
  • DDS1-DC, DDS-DC. Tas pats kaip pirmas, bet turi suspaudimą.
  • DDS2 kaip pirmas, tik: plonesnės ilgesnės juostelės (120m) ir plonesni įrašo trekai.
  • DDS3 viską padvigubino. DDS-3 (125m) juostelė laiko trys kartus daugiau nei DDS2.
  • DDS4, 150m.
  • DAT72, 170m ir vėl plonesni takeliai, 80% daugiau duomenų nei DDS4.
  • DAT160, 154m ir plonesni takeliai nei DAT-72, iki160GB.

Tai buvo apie kasetes. O dabar apie grotuvėlius. Kai kuriuos aš turiu ir jie netgi veikia:

Kairėje juodai kasetei (DLTtapeDV) kol kas neturiu skaitytuvo. Raudonas (Ultrium2) nuskaitau. Apačioje travan 40, MO diskų grotuvai (nuskaitau 1.3G ir mažiukus, 230M diskus). Veikia tik du skaitytuvai. Per vidurį: DSS ir DSS3 kasetės, Ultrium skaitytuvas (448), DAT8 (veikia), ir kažkas kas turėtu skaityti DSS3. Dešinėje- neaiškus grotuvas, DAT72 (puikiai veikia), DSS4 (DAT40) kogero neveikia.
  • DAT8: turi skaityti ir rašyti DDS1 ir DDS2.
  • DAT24: DDS1, DDS2, DDS3.
  • DAT40: DDS2, DDS3, DDS4.
  • DAT72: DDS3, DDS4, DAT72.

Biški linuxo užkeikimų. Reikia root teisių, nes skaitom tiesiai iš /dev.

; /dev/st0 tai automatiškai atsisukantis įrenginys.
; /dev/nst0 tai neatsisukantis. Taip galima nuskaityti VISUS įrašus.
mt -f /dev/nst0 rewind
; ultriumui 32K buferis
dd if=/dev/nst0 of=failas0.bin ibs=32k count=10000000
; DAT72 ir kogero kitiems, 64K buferis.
dd if=/dev/nst0 of=failas1.bin ibs=64k count=10000000
; tas milijoninis skaičius turi būti didesnis nei tikėtinas failo dydis juostoje. Bet neaišku ar tai teisybė.
; jei juostoje daugiau nei vienas failas (dažniausiai būna headerio failas ir poto eina pats backup), dd komandą kartoti.
; "headerio" faile dažnai būna parašyta su kokia programa daryta kopija: ntbackup5 ir veritas yra populiarios.

Taip kompiuteryje atsiranda įvairus failai, tačiau kaip iš jų ištraukti tikrus failus dar gerai nesugalvojau. Tačiau tikrai informacija yra.

Klausimas, ko aš čia krušuosi? Pirmiausia įdomu. Antriausia, turiu vieno dienraščio backupus nuo kažkur 2004? metų. Apie .. 50 kasečių.

SCSI

Surinkau savo SCSI nešmenų kolekciją:

Visada, jei tik pamatau kokią nors kasetę ar keistą diskelį, visada tempiu į kolekciją. Kartu tempiu ir skaitytuvus. Visi skaitytuvai SCSI standarto.
Vakar nutariau surinkti visus savo SCSI daiGtus ir sudėti į vieną vietą, gal net ir išbandyti. Nes turiu gana didelę kolekciją kasečių. Tačiau kažkur praganiau savo geriausia SCSI PCI adapterį. Aš net senovinį kompą paleidau, su PCI ir ISA jungtimis, o Adaptekas kažkur dingo (vieną rodos padovanojau kažkam, bet turėjau dar kokius du).
Dar turiu rodos SCSI skanerį, tačiau jis dar mėtosi garaže.

Turiu LSI LOGIC serverinį SCSI kontrolerį, bet jis PCI 64 bitų. Internetai rašo, kad šios plokštės suderinamos su 32 bitų lizdu, tik turi sutapti išpjovos (5V ar 3.3V sistema). Mano senam kompe “įtampos” išpjovos sutampa, tačiau plokštė neįsikiša- galas lizdo per kokį milimetrą remiasi. Ar tai tik lizdo bėda (galima pazulinti) ar tikrai nesuderinti standartai.

Aišku dar problemos su laidais- yra 25, 50 kontaktų laidai kaip printeriui, yra siauri ir platūs siauro žingsnio laidai, yra vidiniai plokšti (0.1″ žingsnio) ir siauri kažkokie pamažinti daugiakontakčiai. Žodžiu- chaosas. Bet vistiek norių paleisti savo SCSI kolekciją.

CO60472: Atari delay line pakaitalas

Kai kuriuose senesniuose Atari kompiuteriuose yra pastorintas, hibridinis čipas su kodu CO60472. Tai uždelsimo linija (delay line). Kompiuteris naudoja dinamines atminties mikroschemas ir ten RAS ir CAS (row, column access strobe) turi eiti viena po kitos, nes pas mikroschemą mažai kojyčių- taip padaromas adreso multipleksavimas. Naujesniuose modeliuose panaudojo ar net 4x didesnio greičio kvarcą ir šį multipleksavimą jau daroma teisingai- sinchroniškai.

CO60472/C060472, PCA EP8212

Šiaip tokios mikroschemos buvo gana populiarios senuose kompiuteriuose, net visokiuose XT/AT mačiau. Kodėl taip buvo daroma? Nežinau, bet gal buvo problemos su x4 dažniais, o gal buvo pigiau.
Tačiau šios mikroschemos genda. Pas vienas plaukioja tas uždelsimas, o štai pas mano kompiuterį kelios kojos iš viso neturėjo jokio signalo. Uždelsimą galima daryti praleidžiant signalą per kelis loginius elementus (taip padaryta originaliam atminties išplėtimo modulyje) arba su RC grandine. Kodėl seniau to nedarė? Gal dėl to, kad nebuvo pigių greitų HC mikroschemų.

Šiai problemai išspręsti buvo sukurtas pakaitas su 74HC14 ir keliai kondensatoriais ir rezistoriais. Nenorėjau lenkui mokėti už pakaitalą- jo kaina su siuntimu gavosi daugiau nei 10 PCB kitiems projektams, 10 HC14 mikroschemų ir mažų C ir R rinkinys* ir kinijos.

Mano pakaitalo variantas. Skiriasi nuo GitHub versijos tik papildomu kondensatoriumi tarp Vcc ir GND ir mažiau kojyčių- nu taip kažkaip susipaišė labai neužploninant takelių.

biški kreivokai prilituoti maži rezistoriai.

Pakaitalas Atari kompiuteryje iškarto suveikė.


  • R it C rinkiniai tai knygutės pavidalo, visi galimi 1% R ir 5% C variantai 0605. Brangoki net aliexprese. Turiu ir 0805, bet čia tokie čipai per dideli.

Lentučių siena

Jau senai buvo sugalvota, kad reikia išlyginti ir kiek apšildyti sieną. Pakeliui kiek pagerinti eksterjero dizainą. Lentelės buvo nupirktos senokai ir jos “kvėpavo” kiemo oru kelis metus. Taip pat kelios lentutės nukentėjo nuo vandens. Tikiuosi nuotraukos į šią galeriją susidės chronologine tvarka.

Vienas iš pagrindinių reikalų- įrankiai. Jei rankos auga kiek iš šiknos, tai geri ir šiuolaikiniai įrankiai kiek sumažina problemų kiekį. Reikalingi įrankiai: automatinis lazerinis gulsčiukas, skersaruožis pjūklas, ruletė, varžtelių suktukas ir truputis sėkmės.

Jei pradinis karkasas bus teisingas ir ne kreivas, tai tolimesnis surinkimas bus be problemų. Kai montavau, pastebėjau, kad langai stovi 1cm aukščio skirtumu. O tetulė sėkmė, arba mano angelas sargas, arba mažasis lentų kalimo dievas kiek padėjo, kad lentos patogiai susidėliojo. Aš tikrai tiek daug neskaičiavau į priekį- paprasčiausiai pradėjau kalti nuo apatinės langų linijos (palangės), o toliau viskas savaime susidėliojo.

Originali siena buvo ypač kreiva. Gavosi, kad atstumas nuo vertikalės kito nuo 5cm iki 15cm. Todėl su izoliacinėms medžiagom teko pažaisti. Naudojom akmens vatą dėl ventiliacijos ir gaisrosaugos. Pagal nuotraukas matosi, kad buvo naudojamas tinko tinkliukas. Čia tik tam, kad vata nenukristu- nenorėjau apkrauti vėjo apsaugos “plėvelę”.

Sienos “pjūvis” žiūrinti iš vidaus: dažai ir stiklo tapetai, OSB plokštė, garo izoliacinė plėvelė, 5cm uždarų porų plastikas, apie 10-15 cm akmens vata, medinės lentelės (originali siena), 7-15cm akmens vata, stiklo pluošto tinkliukas, vėjo izoliacinė plėvelė, 2.5cm ventiliacinis oro tarpas, degintos medienos (Termomedienos) lentelės.

Tos degintos lentelės teoriškai mažiau pūva, tačiau jos žymiai trapesnės. Todėl karkasas surinktas naudojant standartinę impregnuotą medieną. Visi išoriniai sujungimai padaryti naudojant nerūdijančio plieno varžtus. Vidiniai tvirtinimo elementai- cinkuoto plieno.

Dalis sienos, kuri kontaktuoja su betonu atlikta su papildomu uždarų porų putplasčiu.

Ši siena buvo lengva. Liko dar dvi sienos, tačiau baisi problema- siena antro ir trečio aukščio lygyje. Arba reikia pastolių arba reikia samdyti statybininkus. Jaučiu pastoliai pigiau kainuos.

O dabar svarbi informacija, kurios greitai niekur neradau, netgi gamintojo puslapiuose- kiek vatos lakštų yra vatos pakuotėje. Arba kiek kvadratinių metrų. Tai svarbi informacija norint tiksliai paskaičiuoti kiek pakuočių pirkti. Informacija apie PAROC ultra ir tento serijas.

  • 100 mm storio (610×1220): 8 lakštai, 5.95m2
  • 50 mm storio (610×1220): 14 lakštų, 10.42m2
  • 30 mm storio (600×1200): 10 lakštų, 7.20m2
  • 75 mm storio (565×1220): 10 lakštų, 6.89m2