Šiandien kiek kapščiausi fazendos garaže ir pastebėjau, kad kažkaip sumažėjo mano C-spaustukų (C-clamp) ir prisiminiau, kad kažkur girdėjau- jei vyras domisi kiek medienos darbais, visada jam galima dovanoti tuos C-spaustukus. Nes jų niekada nebus per daug.
Galima paklausti kas čia vyksta? Ogi iš didelio tingėjimo, brangios logistikos ir didelio smalsumo gaminu lentą. Mano fazendoje viską apkaliau tomis pakaitintomis lentomis. Ir taip pasiskaičiavau lentas, kad po namelio apkalimo liko tik keletas pusmetrinių ir metrinių atraižų (~30 cm galiukus sudeginau). Bet skaičiuotojas biški apsiriko ir realiai liko minus viena lenta- jos nėra namo kampo užgražinimui. Pirkti vieną lentą, poto ją gabenti per visą miesta gausis labai jau sunku. Pradžiai norėjau pas juos1 pirkti ir terasos lentas, poto kažkaip nebenoriu aš tos terasos… Bet namo kampas negražus.
Todėl kažkada iš Aliekspreso nusipirkau tokį:
Ši freza švelniai kreiva (gi aliekspresas) ir todėl ją suku mažiausiu greičiu. O dar ir frezuoju lentas iš galo, kad nėra labai korektiška.
Gaunasi va taip:
Ir va taip klijuoju iš atraižų vieną lentą. Reikia man 3 metrus 20 cm pasigaminti. Kol kas pasigaminau tris lentas po 1.3 … 1.5 metro.
Todėl ir reikia spaustukų. Klijai paprasti PVA D3 (drėgmei atsparūs).
tokia firma, apie medį ir bites vadinasi. Kai pirkau, buvo viskas čiki. Bet tai buvo labai labai senai. Kovido laikais. ↩︎
Turiu prisipažinti, straipsniuko tema, teorinė mechanika, čiut neišmetė manęs iš universiteto. Tik humaniškų dėstytojų, dekano ir mano vaikiško veiduko pagalba išlaikiau egzaminą. Nors nieko nesugebėjau išmokti. Tačiau vieną mintį man įkalė – trikampiai svarbu. Pasiro, kai kurie suaugę žmonės apie trikampius dar mažiau išmano. Ir kai reikia sukontruoti stabilų karkasą, prasideda metaliniai kampučiai ir kalnai vinių ar varžtų.
Gal nebūčiau rašęs, bet prisireikė karkaso vienam mechanizmui. Ir kažkaip gavosi, kad lentų šiukšlyne gulėjo kogero kokios tai lovos rėmas. Iš medžio, vadinasi labai senas.
Todėl, po kelių valandų gimė ši pabaisa. Nei vieno metalinio elemento. Net nėra jokios vinutės. Tik klijai ir biški medinių kaiščių.
Čia šis tvarinys nebaigtas. Ant viršaus pasidės stalviršio likutis nuo Ikea virtuvės. O apačioje bus ratukai- va juos teks nusipirkti, nes darbe nemačiau išmestu dauginimo aparatų (labai geri ratukai iš Japoniškų didelių printerių). Ir ši sistema nė biškio nekliba- vien tik dėl trikampių.
O kad straipsniukas gautusi kiek ilgesnis, įdedu super bendraujanti katuką.
Tai pirmas sutiktas katinas kuris dėl bendravimo pasidarė vos ne mazochistas. Jis nėra mano, tačiau jis iškarto leido jį niurkyti. Ir jam tai patiko.
Nieko specifinio nedariau, todėl nedidelis fotopostas. Dabar aš gyvenu fazendoje ir pasiėmiau kiek laisvų dienų. Ta proga kiek apsitvarkiau rūsį:
Kiek medienos ištraukiau iš rūsioŠios batareikos generuoja vos 600W, nes piko metu užstoja medžiai
Berušiuojant lentas radau ąžuolinius 2×2″ (5x5cm) brūselius, kuriuos buvau pamiršęs. Tai jie pragulėjo apie 20 metų, gerai išdžiuvo. Tai buvo kiek brokuota mediena… Bet prisiminiau, kam ji skirta ir susiradau senovines špižines kojas:
Tokios kojos buvo naudojamos visuose parkų suoliukuose. Jos labai sunkios- todėl niekas suoliuko nenusineš. Riesta forma labai ergonomiška, tačiau reikia daug siaurų lentelių. O dar, visos skylutės išgręžtos kiek kreivai, tai tokio suoliuko surinkimas grynai rankinis darbas.
kogero ąžuolasdarbo eigojeM8 “carriage bolts” – amžinamMatosi medienos brokas
Su freza nuskutau dvi briaunas- kad subinės nebraižytu. Prisukau su arkliniais M8 “carriage bolts”- DIN 603 (kaip jie vadinasi Lietuviškai?). Mediena tikrai brokuota, su trūkimais, augliais ir krentančiom šakom. Tačiau suoliukai tai nėra bėda- atsukau gerąją pusę į viršų.
Galutinis suoliukas:
Šiaip, suoliukas patrumpintas- apie 150cm ilgio. Toks ilgis buvo man reikalingas, o ir mediena geriau suėjo.
Dar buvo kiek elektroninės pagalbos ir va ką prisodino voverys:
čia ne manočia ne manoVoverių išdaigos
Vienam žmogui reikėjo pagelbėti su home assistant- bet su bendrom pajėgom jis sujungė visus kondicionierius, rekuperatorius ir dar kažką į vieną sistemą. Čia mažo viešbučiuko kontrolė. Guodėsi, kad žmonės bet ką prispaudžioja pas kondicionierius ir jam užkniso viską atstatinėti. Dabar viskas bus išmaniai- centralizuotas valdymas, o klientams bus QR kodas į vidinį WWW. O voverys pilną kiemą prisėjo graikinių riešutų.
O čia vienas lifehack iš Japonijos.
Grioveliai ant pakopųNėra labai gilūs. Dar ir paspalvinau.
Ant laiptų pakopų reikia padaryti “išgriaužas”, kad atsirastu taktilinis ryšis. Tada, kai lakstai basas, jauti pakopas. Pats slydimo sumažėjimas minimalus- tačiau esmė glūdi pasąmonėje. Susiformuoja refleksas, kad koja turi jausti tą griovelį. Jei koja nejaučia griovelio, vadinasi koja neteisingai pastatyta. Pats asmeniškai esu griuvęs nuo šitų laiptų. Viena karta su šuniuku.
Ir dar liūdna nuotrauka:
Sužeistas stirninas
Šis stirninas kogero lankėsi mano kieme žiemos metu. Buvo pritrypta ir prišikta. Tačiau vasaros metu kažkas atsitiko ir tokį aš ji pamačiau prie kiemo vartų (bliūda atnešė kaimynai). Ar jis susidūrė su automobiliu, o gal šoko per pernelyg aukštą tvorą… tačiau galinės kojos nesivaldė ir buvo kažkiek kraujo ant vidinės pusės. Teko skambinti 112 ir jį kogero sunaikino. Nemačiau kaip ji paėmė.
Tai pratęsimas apie Didžiosios gatvės remontą. Prieš mėnesį rašiau apie remonto pradžią. Dabar bus “updeitas”. Norėčiau tik patikslinti, kad pagrindinius remonto darbus šiuo metu atlieka “Kauno vandenys”, visokie “keliai” tik susirinko asfalto dangą. Vaizdas pasislinko. Beja, jei jūsų automobilio klirensas didesnis ir turite kiek naglumo, ne darbo metu galima pravažiuoti senuoju maršrutu- pats posūkis jau pravažiuojamas. Kuitimas vyksta ties 65 namu (kur senais laikais lakstydavo savižudės vištos).
Dar galima pastebėti, kad priešgaisriniai hidrantai pakeitė kelio pusę. Dar yra nedidelės viltys apie kelio praplatėjimą, bet įtariu visą ploti užims pėstieji ir dviratininkai (kad jie padangas prasikiaurytu).
Bandau ieškoti geresnius remonto žemėlapius. Tačiau nelabai… Nafig tas žiedukas pradžioje tai nežinau.
Tai “siūlomas projektas 2019”, gali būti, kad paskutinė redakcija bus kitokia.
Beklijuojant tapetus iškilo geometrinių problemų- namelis kogero niekur neturi 90 laipsnių. O dar taip gavosi, kad tapeto kraštelis toks siaurutis. Ir aišku, originalūs klijai visiškai nelaiko tokio mažo ploto. Tačiau ne visi klijai. Yra toks magiškas klijus- metil ir etil cianoakrilatas. Arba buitiškai- super glue. Tačiau jis visokius tapetus prie tinko sunkokai klijuoja. Tačiau jei panaudoti spartintuvą (aktyvatorių)- specialų purškalą arba kokį “nefrasą”, “stabdžių valiklį” (Hydrocarbons, C6-C7, n-alkanes, isoalkanes), viskas vyksta labai greitai.
Atitempiam kiek tapetą (dali klijuojamos zonos), patepam klijais, pasmaukom, kad klijai visur patektu, prispaudžiam su špakliuote ir papurškiam aktivatorių
Kaip matosi, klijuoja stipriai. Špakliuotė irgi pakeliui prisiklijuoja. Ir ne bet kaip, o per briauną.
Šis klijų komplektas kainuoja apie 4€. Ten tikrai daugiau klijų nei tiubikuose. Klijai nėra labai “aktyvūs”- atidarytas buteliukas stovi nuo praeitos vasaros. Klijai iš tiubelių greičiau užkietėja. Svarbu, kad į buteliuką nepatektu drėgmė ir nešvarumai. Ir aišku visokie aktyvatoriai su acetonais.
Tokius klijus pradėjau naudoti kai pamačiau, kad juos naudoja visokie staliai.
Prieš 10 metų rašiau, kad remontuoja kelią į mano fazendą. Taigis, kelias vėl remontuojamas, tiesa, kitoje vietoje. Dabar eismas suorganizuotas kiek prasčiau, tačiau jei nevažiuoti piko metu, kelionės ilgis pailgėja 10 min. O jei važiuoti piko metu- +20, +30 ir anot kai kurių važiuotojų, +60 minučių. Sako, kad iš ryto situacija dar blogesnė. Gerai, kad mano darbo grafikas nėra toks tikslus. Teks kaip minimum porą metų važiuoti aplink.
O dabar kelios nuotraukytės. Jau pradėjo kasti ir dabar galime sužinoti kad slepiasi tuose forto ir Zuikinės tektoninėse raukšlėse. Ten slepiasi superinis molis. Tai kartu paaiškina, kodėl prie 5 forto visada buvo balos.
(nuotraukos neredaguotos, gali būti didelės)
Atsitvėrė nuo eismoTikrai daro mega kanalizacijaKalnas su iškasenomisAtgal molio nededa, viską užpyla žvyruTik tiek padarė, bet dangą susirinkoJe! molis!čia buvo gatvėlabai gerai matosi molistektoniniai sluoksniaimoliukas rankdarbiamsdar molistorčiuko sluoksniai
Nuotraukose matosi, kad kiek didesniam gylyje nuostabus raudonas molis- tiesiog formuok plytas, išdegink ir statyt fortus. Dabar žmonės gali būti ramūs- niekur tos marios nepabėgs.
O viskas prasidėjo nuo to, kad aš tik pyst ir nusivožiau. Ir dabar labai skauda kojytę.
Pakalbėkim apie stabilumą, ypač visokių taburečių. Aš net galvoju, kad tos senos tarybinės taburetės buvo specialiai gaminamos taip, kad jos žalotu piliečius. Paveiksliukas:
Kompiuterinės magijos pagalba sujungiau paprastą kėdutę ir standartizuotą tarybinę taburetę. Matosi, kad platformos aukštis beveik toks pats, o štai kojyčių apimamas plotas žymiai didesnis. Ir dar- platformos plotas pas kėdutę mažesnis už kojyčių apimamą plotą. Pas taburetę- platformos plotas didesnis. Ko pasekoje pas taburetę yra zonos, kur esant didesniam svoriui, sistema pasidaro nestabili. Kitas netikėtas faktorius- kėdutė biški klibą, o tuo tarpu pas taburetę viskas labai stabilu. Ir tai nėra gerai žvelgiant ergonomikos dėsniais- stabilus pagrindas užmigdo aukos budrumą. Tuo tarpu kai viskas supasi ir kliba, visas vestibuliarinis aparatas kiekvieną sekundę šaukia į smegenius- tuoj bliat vošies!
Todėl manau, kad būtent tokio tipo tarybines taburetes reikia pirmiausia sušėčkavoti:
Ir poto pasinaudojus termodinamikos dėsniais paversti į naudingą energiją:
O kaip mūsų bočiai sprendė šią problemą? Va ilgametė patirtis paremta matyt sulaužytais kaulams:
Kaip matosi kojyčių plotas tikrai didesnis už platformos. Ir patikėkit, teisingas klibėjimas tikrai yra. 🙂
Atsargiai kai atliekat darbus aukštyje darbus (>1.2? metro pagal senas instrukcijas).
Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂
Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.
statorius ir rotoriusLentelė per 9 metus dar labiau išblukoPompo pagrindas ir “kamera” su vamzdžiaisanga dešinėje suvalgė kažką ir pradėjo liesti“riebokšlio” plokštumačia liečiasi spyruoklinis riebokšlisnaivus bandymas nurautivietoj to, kad dirbti, kankinausi su guoliais. Be ugnies niekaip.6004, kodėl rudys eina ant skaičių?valio! išlupauvidinė pusė visai negražididesni guoliai iš motoro, iš kur rudys?Naujas komplektas už 28€išvalyta guoliavietė. Čia buvo bėdoso čia jokių bėdųPigūs instrumentai, bet be jų tikrai niekas nesigautu. 15 ir 5€
Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.
Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.
Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.
Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)
2026.03.22 atnaujinimas
Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.
Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu. Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.
Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.
Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.
Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂
Tai straipsniukas apie sėkmingą Rotring NC-scriber CS 50 (mini ploterio) gavimą ir remontą.
Viskas prasidėjo nuo Youtubės, kur vienas dėdė remontavo tokį prietaisą. Ir man užsinorėjo tokio pat. Tačiau kainų pasiskleidimas ebay labai nustebino nuo 80€ už “neveikiantį” iki “tūkstančių” už “kvalitat zer gut”. Todėl užsistačiau automatinę paiešką ir kiek primiršau. Ir staiga pasirodė- neveikiantis, bet pigiai.
Ir kažkaip pasisekė nupirkti už pradinę kainą. Kai atvažiavo- tikrai neveikiantis. Bet neveikė, nes kiek klibėjo power kištukas. Palitavus kiek, atsirado vaizas ir rankenėlė nuvažiavo į parkavimo zoną. Net spaudžiojant raides kažką darė. Kol sugalvojau kaip pritaikyti rašiklį, prietaisiukas numiro. Dar kartais suveikdavo keli patrukčiojimai, bet vis blogyn ir blogyn. Nu tada ardom ir ieškom kondensatorių. Va šitų:
Tokių neturėjau, bet pamatavau įtampą- 5V! Todėl greitai įsmeigiau 200µF @16V, o vėliau radau 1500µF @10V. Manau mikrofaradų užteks ilgesniam laikui.
Interfeisas kaip visada tragiškas, ir manau reikėtu priprasti prie pačios prietaisiuko paišymo logikos. Pvz- nori nupaišyti apskritimą. Logiškai nuvažiuoji į apskritimo centrą, spaudi paišyti apskritimus. O tas tik pyst, ir nuvažiuoja kažkiek į šoną. Gal visa esmė tame, kad šis ploteriukas turi būti prisuktas prie braižymo lentos šlifos liniuotės1 ir važinėti ant kulmano2 patiesto vatmano3. 🙂
Manau, jei kas nors parodytų tarybiniam braižytojui šitą prietaisiuką tai jis apsisysiotų iš pavydo.
Paralelinė liniuotė. Ji troselių ir svarmenų pagalba galėjo judėti po visą lentą ir jei pati liniuotė nepasukama, linijos gaudavosi paralelinės. ↩︎
kulmanas – bendrinis žodis kilęs iš Kuhlmann firmos pavadinimo. Jie gamino geras braižymo lentas ir matyt sovietai buvo jų pripirkę. (nes matyt patys nesugebėjo pagaminti). ↩︎
vatmanas – bendrinis žodis kilęs iš Whatman firmos. Ji ir dabar gamina visokius popierius ir laboratorinius filtriukus. Čia vėl sovietai nesugebėjo pagaminti, tai svarbius brėžinius paišė “ant importo”. ↩︎
Darbe irgi visi džiaugėsi prietaisiuku:
meniškas vandalizmas ant stalogerai rašosi ant maišelių
