Tai pratęsimas apie Didžiosios gatvės remontą. Prieš mėnesį rašiau apie remonto pradžią. Dabar bus “updeitas”. Norėčiau tik patikslinti, kad pagrindinius remonto darbus šiuo metu atlieka “Kauno vandenys”, visokie “keliai” tik susirinko asfalto dangą. Vaizdas pasislinko. Beja, jei jūsų automobilio klirensas didesnis ir turite kiek naglumo, ne darbo metu galima pravažiuoti senuoju maršrutu- pats posūkis jau pravažiuojamas. Kuitimas vyksta ties 65 namu (kur senais laikais lakstydavo savižudės vištos).
Dar galima pastebėti, kad priešgaisriniai hidrantai pakeitė kelio pusę. Dar yra nedidelės viltys apie kelio praplatėjimą, bet įtariu visą ploti užims pėstieji ir dviratininkai (kad jie padangas prasikiaurytu).
Bandau ieškoti geresnius remonto žemėlapius. Tačiau nelabai… Nafig tas žiedukas pradžioje tai nežinau.
Tai “siūlomas projektas 2019”, gali būti, kad paskutinė redakcija bus kitokia.
Beklijuojant tapetus iškilo geometrinių problemų- namelis kogero niekur neturi 90 laipsnių. O dar taip gavosi, kad tapeto kraštelis toks siaurutis. Ir aišku, originalūs klijai visiškai nelaiko tokio mažo ploto. Tačiau ne visi klijai. Yra toks magiškas klijus- metil ir etil cianoakrilatas. Arba buitiškai- super glue. Tačiau jis visokius tapetus prie tinko sunkokai klijuoja. Tačiau jei panaudoti spartintuvą (aktyvatorių)- specialų purškalą arba paprasčiausią acetoną, viskas vyksta labai greitai.
Atitempiam kiek tapetą (dali klijuojamos zonos), patepam klijais, pasmaukom, kad klijai visur patektu, prispaudžiam su špakliuote ir papurškiam aktivatorių
Kaip matosi, klijuoja stipriai. Špakliuotė irgi pakeliui prisiklijuoja. Ir ne bet kaip, o per briauną.
Šis klijų komplektas kainuoja apie 4€. Ten tikrai daugiau klijų nei tiubikuose. Klijai nėra labai “aktyvūs”- atidarytas buteliukas stovi nuo praeitos vasaros. Klijai iš tiubelių greičiau užkietėja. Svarbu, kad į buteliuką nepatektu drėgmė ir nešvarumai. Ir aišku visokie aktyvatoriai su acetonais.
Tokius klijus pradėjau naudoti kai pamačiau, kad juos naudoja visokie staliai.
Prieš 10 metų rašiau, kad remontuoja kelią į mano fazendą. Taigis, kelias vėl remontuojamas, tiesa, kitoje vietoje. Dabar eismas suorganizuotas kiek prasčiau, tačiau jei nevažiuoti piko metu, kelionės ilgis pailgėja 10 min. O jei važiuoti piko metu- +20, +30 ir anot kai kurių važiuotojų, +60 minučių. Sako, kad iš ryto situacija dar blogesnė. Gerai, kad mano darbo grafikas nėra toks tikslus. Teks kaip minimum porą metų važiuoti aplink.
O dabar kelios nuotraukytės. Jau pradėjo kasti ir dabar galime sužinoti kad slepiasi tuose forto ir Zuikinės tektoninėse raukšlėse. Ten slepiasi superinis molis. Tai kartu paaiškina, kodėl prie 5 forto visada buvo balos.
(nuotraukos neredaguotos, gali būti didelės)
Atsitvėrė nuo eismoTikrai daro mega kanalizacijaKalnas su iškasenomisAtgal molio nededa, viską užpyla žvyruTik tiek padarė, bet dangą susirinkoJe! molis!čia buvo gatvėlabai gerai matosi molistektoniniai sluoksniaimoliukas rankdarbiamsdar molistorčiuko sluoksniai
Nuotraukose matosi, kad kiek didesniam gylyje nuostabus raudonas molis- tiesiog formuok plytas, išdegink ir statyt fortus. Dabar žmonės gali būti ramūs- niekur tos marios nepabėgs.
O viskas prasidėjo nuo to, kad aš tik pyst ir nusivožiau. Ir dabar labai skauda kojytę.
Pakalbėkim apie stabilumą, ypač visokių taburečių. Aš net galvoju, kad tos senos tarybinės taburetės buvo specialiai gaminamos taip, kad jos žalotu piliečius. Paveiksliukas:
Kompiuterinės magijos pagalba sujungiau paprastą kėdutę ir standartizuotą tarybinę taburetę. Matosi, kad platformos aukštis beveik toks pats, o štai kojyčių apimamas plotas žymiai didesnis. Ir dar- platformos plotas pas kėdutę mažesnis už kojyčių apimamą plotą. Pas taburetę- platformos plotas didesnis. Ko pasekoje pas taburetę yra zonos, kur esant didesniam svoriui, sistema pasidaro nestabili. Kitas netikėtas faktorius- kėdutė biški klibą, o tuo tarpu pas taburetę viskas labai stabilu. Ir tai nėra gerai žvelgiant ergonomikos dėsniais- stabilus pagrindas užmigdo aukos budrumą. Tuo tarpu kai viskas supasi ir kliba, visas vestibuliarinis aparatas kiekvieną sekundę šaukia į smegenius- tuoj bliat vošies!
Todėl manau, kad būtent tokio tipo tarybines taburetes reikia pirmiausia sušėčkavoti:
Ir poto pasinaudojus termodinamikos dėsniais paversti į naudingą energiją:
O kaip mūsų bočiai sprendė šią problemą? Va ilgametė patirtis paremta matyt sulaužytais kaulams:
Kaip matosi kojyčių plotas tikrai didesnis už platformos. Ir patikėkit, teisingas klibėjimas tikrai yra. 🙂
Atsargiai kai atliekat darbus aukštyje darbus (>1.2? metro pagal senas instrukcijas).
Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂
Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.
statorius ir rotoriusLentelė per 9 metus dar labiau išblukoPompo pagrindas ir “kamera” su vamzdžiaisanga dešinėje suvalgė kažką ir pradėjo liesti“riebokšlio” plokštumačia liečiasi spyruoklinis riebokšlisnaivus bandymas nurautivietoj to, kad dirbti, kankinausi su guoliais. Be ugnies niekaip.6004, kodėl rudys eina ant skaičių?valio! išlupauvidinė pusė visai negražididesni guoliai iš motoro, iš kur rudys?Naujas komplektas už 28€išvalyta guoliavietė. Čia buvo bėdoso čia jokių bėdųPigūs instrumentai, bet be jų tikrai niekas nesigautu. 15 ir 5€
Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.
Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.
Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.
Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)
2026.03.22 atnaujinimas
Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.
Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu. Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.
Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.
Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.
Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂
Tai straipsniukas apie sėkmingą Rotring NC-scriber CS 50 (mini ploterio) gavimą ir remontą.
Viskas prasidėjo nuo Youtubės, kur vienas dėdė remontavo tokį prietaisą. Ir man užsinorėjo tokio pat. Tačiau kainų pasiskleidimas ebay labai nustebino nuo 80€ už “neveikiantį” iki “tūkstančių” už “kvalitat zer gut”. Todėl užsistačiau automatinę paiešką ir kiek primiršau. Ir staiga pasirodė- neveikiantis, bet pigiai.
Ir kažkaip pasisekė nupirkti už pradinę kainą. Kai atvažiavo- tikrai neveikiantis. Bet neveikė, nes kiek klibėjo power kištukas. Palitavus kiek, atsirado vaizas ir rankenėlė nuvažiavo į parkavimo zoną. Net spaudžiojant raides kažką darė. Kol sugalvojau kaip pritaikyti rašiklį, prietaisiukas numiro. Dar kartais suveikdavo keli patrukčiojimai, bet vis blogyn ir blogyn. Nu tada ardom ir ieškom kondensatorių. Va šitų:
Tokių neturėjau, bet pamatavau įtampą- 5V! Todėl greitai įsmeigiau 200µF @16V, o vėliau radau 1500µF @10V. Manau mikrofaradų užteks ilgesniam laikui.
Interfeisas kaip visada tragiškas, ir manau reikėtu priprasti prie pačios prietaisiuko paišymo logikos. Pvz- nori nupaišyti apskritimą. Logiškai nuvažiuoji į apskritimo centrą, spaudi paišyti apskritimus. O tas tik pyst, ir nuvažiuoja kažkiek į šoną. Gal visa esmė tame, kad šis ploteriukas turi būti prisuktas prie braižymo lentos šlifos liniuotės1 ir važinėti ant kulmano2 patiesto vatmano3. 🙂
Manau, jei kas nors parodytų tarybiniam braižytojui šitą prietaisiuką tai jis apsisysiotų iš pavydo.
Paralelinė liniuotė. Ji troselių ir svarmenų pagalba galėjo judėti po visą lentą ir jei pati liniuotė nepasukama, linijos gaudavosi paralelinės. ↩︎
kulmanas – bendrinis žodis kilęs iš Kuhlmann firmos pavadinimo. Jie gamino geras braižymo lentas ir matyt sovietai buvo jų pripirkę. (nes matyt patys nesugebėjo pagaminti). ↩︎
vatmanas – bendrinis žodis kilęs iš Whatman firmos. Ji ir dabar gamina visokius popierius ir laboratorinius filtriukus. Čia vėl sovietai nesugebėjo pagaminti, tai svarbius brėžinius paišė “ant importo”. ↩︎
Darbe irgi visi džiaugėsi prietaisiuku:
meniškas vandalizmas ant stalogerai rašosi ant maišelių
Skaitytojams tikriausiai jau nebedomina radijos. Tai dar vienas lavonėlis. Iš gedimų- seleninis lygintuvas, kondensatoriai ir viena lemputė, kuri susižalojo transportavimo metu, bet ten 6П14П analogas.
Po vidinio remontoViskas nešvaruO čia jau švariauJau su PCBKlasikinis gedimas- seleno lygintuvasViduje jau 1N4007
Yra toks prietaisiukas, XRF (rentgeno fluorescencinis spektroskopas). Čia modelis M, su didžiausiu detektorium, 50kV rentgeno lempa ir kas svarbiausia, su daugybe licenzijų, nes tai kartu ir demonstracinis modelis.
Kaina jo kažkiek virš 35K€ (patikslinsiu). Ir aišku jame nebeveikia USB jungtis. Gamintojas sako, čia baisus remontas, reikia spec priemonių ir t.t.
Todėl va jums galerija to, kas anot gamintojo negalima net oficialiam atstovui- ardymas ir vajėzau, komponentinis remontas.
Viskas be ekranoEtažerėiš kitos pusėsUSB, SD ir power modulisUSB mini lizdasojojoi radiacijaKreivasNuluptas nuo PCBPCB pažeidimasNėra rezistoriaus ant ID linijosPrilituota su daugiau alavoNesimato viskas. O USB korpusas pritvirtintasVeikia!
Ardosi paprastai- pašalinus juodą rankeną, reikia išsukti 6 važtelius su “security” galvute- tinka paprastas minusinis atsuktuvas :).
Viduje gana trumpas laidas tarp ekrano ir viso kito. Todėl kiek atsargiai. Ekrano jungtys sutvirtintos varžtais, tai pačios neišsitrauks, o jei timptelėsit, tai išlupsit su viskuo.
Turiu pagirti naujo modelio kūrėjus- pagaliau USB ir Power jungtys eina ant papildomos PCB ir nebereikia keisti visą kompiuterį. Aš nežinau, kiek kainuoja ta dukterinė plokštė, bet detalių kataloge jos nėra.
USB jungtis išrauta- ID ir žemės laideliai nuplėšti (ID pilnai, žemė dar kabo). Pats USB lizdas beveik neprilituotas prie korpusinių jungčių. Teko kiek paskusti PCB ir su lydmetalio gabalu pritvirtinti jungtį. ID jungtis nenaudojama, o žemė bendra su korpusu. Tai manau, su kompiuteriu gali veikti ir jei tas kontaktas bus ir nutrauktas.
Irformaciniai (DATA+ ir DATA-) kontaktai nepažeisti.
USB kištukas man kiek nematytas, todėl naujo neturėjau. Teko panaudoti seną. Aišku biški prakeikiau PCB projektuotoją, kad jis apsauginę mikroshemą pastatė taip arti pačio lizdo, nors aplink daug laisvos vietos- mano lituoklis nelabai ten lenda.
Detalių kainos pas gamintoją: PCB – 523.50 € darbas – 370.00 € (nes išardymas ir modulio pakeitimas užtrunka 2,5 valandos. 148 €/h.)
Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
12V 0,1A edisono lempučių neturiuTrumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
