Prieš 10 metų rašiau, kad remontuoja kelią į mano fazendą. Taigis, kelias vėl remontuojamas, tiesa, kitoje vietoje. Dabar eismas suorganizuotas kiek prasčiau, tačiau jei nevažiuoti piko metu, kelionės ilgis pailgėja 10 min. O jei važiuoti piko metu- +20, +30 ir anot kai kurių važiuotojų, +60 minučių. Sako, kad iš ryto situacija dar blogesnė. Gerai, kad mano darbo grafikas nėra toks tikslus. Teks kaip minimum porą metų važiuoti aplink.
O dabar kelios nuotraukytės. Jau pradėjo kasti ir dabar galime sužinoti kad slepiasi tuose forto ir Zuikinės tektoninėse raukšlėse. Ten slepiasi superinis molis. Tai kartu paaiškina, kodėl prie 5 forto visada buvo balos.
(nuotraukos neredaguotos, gali būti didelės)
Atsitvėrė nuo eismoTikrai daro mega kanalizacijaKalnas su iškasenomisAtgal molio nededa, viską užpyla žvyruTik tiek padarė, bet dangą susirinkoJe! molis!čia buvo gatvėlabai gerai matosi molistektoniniai sluoksniaimoliukas rankdarbiamsdar molistorčiuko sluoksniai
Nuotraukose matosi, kad kiek didesniam gylyje nuostabus raudonas molis- tiesiog formuok plytas, išdegink ir statyt fortus. Dabar žmonės gali būti ramūs- niekur tos marios nepabėgs.
O viskas prasidėjo nuo to, kad aš tik pyst ir nusivožiau. Ir dabar labai skauda kojytę.
Pakalbėkim apie stabilumą, ypač visokių taburečių. Aš net galvoju, kad tos senos tarybinės taburetės buvo specialiai gaminamos taip, kad jos žalotu piliečius. Paveiksliukas:
Kompiuterinės magijos pagalba sujungiau paprastą kėdutę ir standartizuotą tarybinę taburetę. Matosi, kad platformos aukštis beveik toks pats, o štai kojyčių apimamas plotas žymiai didesnis. Ir dar- platformos plotas pas kėdutę mažesnis už kojyčių apimamą plotą. Pas taburetę- platformos plotas didesnis. Ko pasekoje pas taburetę yra zonos, kur esant didesniam svoriui, sistema pasidaro nestabili. Kitas netikėtas faktorius- kėdutė biški klibą, o tuo tarpu pas taburetę viskas labai stabilu. Ir tai nėra gerai žvelgiant ergonomikos dėsniais- stabilus pagrindas užmigdo aukos budrumą. Tuo tarpu kai viskas supasi ir kliba, visas vestibuliarinis aparatas kiekvieną sekundę šaukia į smegenius- tuoj bliat vošies!
Todėl manau, kad būtent tokio tipo tarybines taburetes reikia pirmiausia sušėčkavoti:
Ir poto pasinaudojus termodinamikos dėsniais paversti į naudingą energiją:
O kaip mūsų bočiai sprendė šią problemą? Va ilgametė patirtis paremta matyt sulaužytais kaulams:
Kaip matosi kojyčių plotas tikrai didesnis už platformos. Ir patikėkit, teisingas klibėjimas tikrai yra. 🙂
Atsargiai kai atliekat darbus aukštyje darbus (>1.2? metro pagal senas instrukcijas).
Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂
Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.
statorius ir rotoriusLentelė per 9 metus dar labiau išblukoPompo pagrindas ir “kamera” su vamzdžiaisanga dešinėje suvalgė kažką ir pradėjo liesti“riebokšlio” plokštumačia liečiasi spyruoklinis riebokšlisnaivus bandymas nurautivietoj to, kad dirbti, kankinausi su guoliais. Be ugnies niekaip.6004, kodėl rudys eina ant skaičių?valio! išlupauvidinė pusė visai negražididesni guoliai iš motoro, iš kur rudys?Naujas komplektas už 28€išvalyta guoliavietė. Čia buvo bėdoso čia jokių bėdųPigūs instrumentai, bet be jų tikrai niekas nesigautu. 15 ir 5€
Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.
Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.
Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.
Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)
2026.03.22 atnaujinimas
Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.
Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu. Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.
Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.
Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.
Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂
Tai straipsniukas apie sėkmingą Rotring NC-scriber CS 50 (mini ploterio) gavimą ir remontą.
Viskas prasidėjo nuo Youtubės, kur vienas dėdė remontavo tokį prietaisą. Ir man užsinorėjo tokio pat. Tačiau kainų pasiskleidimas ebay labai nustebino nuo 80€ už “neveikiantį” iki “tūkstančių” už “kvalitat zer gut”. Todėl užsistačiau automatinę paiešką ir kiek primiršau. Ir staiga pasirodė- neveikiantis, bet pigiai.
Ir kažkaip pasisekė nupirkti už pradinę kainą. Kai atvažiavo- tikrai neveikiantis. Bet neveikė, nes kiek klibėjo power kištukas. Palitavus kiek, atsirado vaizas ir rankenėlė nuvažiavo į parkavimo zoną. Net spaudžiojant raides kažką darė. Kol sugalvojau kaip pritaikyti rašiklį, prietaisiukas numiro. Dar kartais suveikdavo keli patrukčiojimai, bet vis blogyn ir blogyn. Nu tada ardom ir ieškom kondensatorių. Va šitų:
Tokių neturėjau, bet pamatavau įtampą- 5V! Todėl greitai įsmeigiau 200µF @16V, o vėliau radau 1500µF @10V. Manau mikrofaradų užteks ilgesniam laikui.
Interfeisas kaip visada tragiškas, ir manau reikėtu priprasti prie pačios prietaisiuko paišymo logikos. Pvz- nori nupaišyti apskritimą. Logiškai nuvažiuoji į apskritimo centrą, spaudi paišyti apskritimus. O tas tik pyst, ir nuvažiuoja kažkiek į šoną. Gal visa esmė tame, kad šis ploteriukas turi būti prisuktas prie braižymo lentos šlifos liniuotės1 ir važinėti ant kulmano2 patiesto vatmano3. 🙂
Manau, jei kas nors parodytų tarybiniam braižytojui šitą prietaisiuką tai jis apsisysiotų iš pavydo.
Paralelinė liniuotė. Ji troselių ir svarmenų pagalba galėjo judėti po visą lentą ir jei pati liniuotė nepasukama, linijos gaudavosi paralelinės. ↩︎
kulmanas – bendrinis žodis kilęs iš Kuhlmann firmos pavadinimo. Jie gamino geras braižymo lentas ir matyt sovietai buvo jų pripirkę. (nes matyt patys nesugebėjo pagaminti). ↩︎
vatmanas – bendrinis žodis kilęs iš Whatman firmos. Ji ir dabar gamina visokius popierius ir laboratorinius filtriukus. Čia vėl sovietai nesugebėjo pagaminti, tai svarbius brėžinius paišė “ant importo”. ↩︎
Darbe irgi visi džiaugėsi prietaisiuku:
meniškas vandalizmas ant stalogerai rašosi ant maišelių
Skaitytojams tikriausiai jau nebedomina radijos. Tai dar vienas lavonėlis. Iš gedimų- seleninis lygintuvas, kondensatoriai ir viena lemputė, kuri susižalojo transportavimo metu, bet ten 6П14П analogas.
Po vidinio remontoViskas nešvaruO čia jau švariauJau su PCBKlasikinis gedimas- seleno lygintuvasViduje jau 1N4007
Yra toks prietaisiukas, XRF (rentgeno fluorescencinis spektroskopas). Čia modelis M, su didžiausiu detektorium, 50kV rentgeno lempa ir kas svarbiausia, su daugybe licenzijų, nes tai kartu ir demonstracinis modelis.
Kaina jo kažkiek virš 35K€ (patikslinsiu). Ir aišku jame nebeveikia USB jungtis. Gamintojas sako, čia baisus remontas, reikia spec priemonių ir t.t.
Todėl va jums galerija to, kas anot gamintojo negalima net oficialiam atstovui- ardymas ir vajėzau, komponentinis remontas.
Viskas be ekranoEtažerėiš kitos pusėsUSB, SD ir power modulisUSB mini lizdasojojoi radiacijaKreivasNuluptas nuo PCBPCB pažeidimasNėra rezistoriaus ant ID linijosPrilituota su daugiau alavoNesimato viskas. O USB korpusas pritvirtintasVeikia!
Ardosi paprastai- pašalinus juodą rankeną, reikia išsukti 6 važtelius su “security” galvute- tinka paprastas minusinis atsuktuvas :).
Viduje gana trumpas laidas tarp ekrano ir viso kito. Todėl kiek atsargiai. Ekrano jungtys sutvirtintos varžtais, tai pačios neišsitrauks, o jei timptelėsit, tai išlupsit su viskuo.
Turiu pagirti naujo modelio kūrėjus- pagaliau USB ir Power jungtys eina ant papildomos PCB ir nebereikia keisti visą kompiuterį. Aš nežinau, kiek kainuoja ta dukterinė plokštė, bet detalių kataloge jos nėra.
USB jungtis išrauta- ID ir žemės laideliai nuplėšti (ID pilnai, žemė dar kabo). Pats USB lizdas beveik neprilituotas prie korpusinių jungčių. Teko kiek paskusti PCB ir su lydmetalio gabalu pritvirtinti jungtį. ID jungtis nenaudojama, o žemė bendra su korpusu. Tai manau, su kompiuteriu gali veikti ir jei tas kontaktas bus ir nutrauktas.
Irformaciniai (DATA+ ir DATA-) kontaktai nepažeisti.
USB kištukas man kiek nematytas, todėl naujo neturėjau. Teko panaudoti seną. Aišku biški prakeikiau PCB projektuotoją, kad jis apsauginę mikroshemą pastatė taip arti pačio lizdo, nors aplink daug laisvos vietos- mano lituoklis nelabai ten lenda.
Detalių kainos pas gamintoją: PCB – 523.50 € darbas – 370.00 € (nes išardymas ir modulio pakeitimas užtrunka 2,5 valandos. 148 €/h.)
Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
12V 0,1A edisono lempučių neturiuTrumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.
rankenėlės yravienas laidžiukas nulūžominimalistikakelios lempos neturi “rakto” ir kam jis reikalingas tokiam patroneApačiaNet pašvietimo lemputės veikiaNugarinė sienelė
Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.
Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa. Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.
Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.
Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.
2025.07.26
Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.
Ten tas Kontakt valiklis matosi, tikrai valo sidabro pajuodavimą
Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.
Ant kondensatorių dominuoja “50”, kogero bus 1950.
O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.
apačia po remonto ir neaišku kas
Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.
Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.
2025.07.28
Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.
Stikliukas biški nučiupinėtas iš išorės. Matyt kai kišau radiją į korpusą nučiupinau.
Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.
Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“
Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.
Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?
Darbo metu. Matosi jau pakeisti keli kondensatoriai. Ir kiek pavalyta.
Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.
Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).
keli kondensatoriai pasimetė. Triūbeliniai- geri, liko po dažnio perstumimo. Dideli elektrolitai iš maitblokio panaudoti kaip naujų kondenstorių “nešėjai”.
Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.
Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.
Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.
Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2
Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.
Anachronizmas lempinėje radijoje. Dabar kaip perjungi į stereo, dingsta šiltas lempinis garsas3.
Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4. Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas. Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.
Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:
“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:
Kodėl originalai 450V, kai ten max 260V?
Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.
Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:
“šiltos” spalvos LED juostelė ir LCD monitoriaus matricos viduriai. Kairėje- raudonas LED kuris vadinasi “музика”. Ši lempa šviečia pastoviai (nebent įjungsi “Речь”), tai kaitrinės lemputės čia nelabai. Dar bus “stereo” LEDas.
nėra originalių kolonėlių, todėl negaliu nieko pasakyti apie “skambėjimą”. Su pigiom 8Ω kolonėlėm (gal 2 litrų dydžio), skambėjo prastokai. Vėliau radau kolonėles iš kažkokio “prabangaus” televizoriaus, 4Ω. Skamba gana gerai. (aš šiaip glušas, man viskas gerai skamba. beveik) ↩︎
gaunasi taip: 260-24=236V gesinimas ant 19KΩ rezistoriaus. Pabandžius pasiskolinti įtampą iš čia, nugesinau visiškai 24V. ↩︎
Dėl signalo lygių skirtumų ir mikroschemos signalas per stiprus, o į mikroschema irgi ateina per didelės amplitudės signalas. Todėl panašu, kad stereo signalas pakraipytas. ↩︎
Aš tikrai pamenu, kad veikė. Schema ten paprastutė, ir signalas yra. O rezultato nėra. ↩︎
Toks efektas, kai dėl laiko, lydmetalio kokybės, termostreso ir mechanikos suyra lydmetalis- atsiranda mikro įtrūkimai. ↩︎
