Tag Archives: Remontas

Telefunken Smaragd (2 dalis)

Kai radija pradėjo biški veikti, pradėjau montuoti mėlyną dantį (BT). Pradžioje dėjau kažkokį no-name kinišką moduliuką iš Ali. Viskas veikė- bet kažkodėl per naujo įjungus modulį, jo tikriausiai “adresas” randomizuojasi ir reikia jungtis ir poruotis per naujo. Neužilgo telefone didelis sąrašas vienodų garso įrengimų. Ir dar- pavadinimas negražus.

Todėl šabakštyne radau Microchip BM64 modulį. Ir jis beveik neveikė pagal instrukcijas. Per UARTą jis neatsiliepinėjo. Gerai, kad pasimatė per USB kaip HID įrengimas. Dėl viso pikto perrašiau firmwarę iš oficialaus puslapio. Toliau kilo problema- labai jau miglotai parašyta kaip įjungti patį modulį. Rodos impulsas į Power-on kontaktą. O man impulsas netinka. Firmwarėje yra opcija- kad rodos įsijungtu nuo pastovaus levelio. Tačiau viena problema- instrukcijos numatė visą kelią kaip reikia modifikuoti EEPROM turinį ir kaip tą EEPROM reikia sujungti su defaultiniu turiniu ir poto specialia programa sukelti į modulį. Tačiau viena bėda- EEPROM programatorius nemato per USB-COM to modulio. Nors modulis atsiliepia per terminalą ir su specialia valdymo programa.

Va tiek tik reikia programavimui

O pasirodo viskas žymiai paprasčiau nei parašyta manuale ir youtube. Užtenka “pokyčių” failą įkelti į tą pačią USB HID programą su kuria perrašomas firmwarė, pasirinkti serial flash eeprom ir nereikia jokių serial adapterių. Iš viso pažaidimui tereikia tik maitinimo laido normaliam darbui ir USB laido programavimui.

Bėda tame, kad čia labai jau daug nustatymų. Kurių 85% visiškai nesuprantami. O “helpas” – 99% nepadeda arba neatitinka tikrovės. Ko norėti- šis modelis jau pasenęs ir nerekomenduojamas naudoti.

Čia matosi folderio pavadinimas kuris atspindi mano nuomonę apie šį modulį. Aš du vakarus sugadinau bandydamas sukonfigūruoti taip, kad veiktu. Ir dar nebaigta- kažkodėl su dviem Samsung telefonais garsas veikia. O su kompiuteriu kažkodėl neveikia. Lygtai vienu momentu gal ir veikė. O dar, atsijungus su telefonu ir vėl prisijungus nėra garso. Nors sako, kad garsas veikia. Tik po power off/on sekos vėl viskas veikia.
O dar kniso tas BLE. Iš pradžių buvo kaip du nepriklausomi įrengimai- gana įdomu. Vienas kaip garsas, kitas kaip BLE nuoseklusis portas. Teoriškai galima buvo transliuoti iš kompo signalą į modulio serial portą. Gal net valdyti. Tačiau po kažkiek eksperimentų viskas susimakalavo- tiek audio, tiek BLE susijungė į vieną įrenginį (tiksliau du įrenginiai su tuo pačiu adresu) ir viskas sugedo. Todėl, jei kas nors programavo tokį BM64 modulį- pagelbėkit.

Man biški gėda dėl šio mazgo

Viskas sumontuota “ant snarglinių klijų”, nes neturiu normalios PCB, o ir pastaruoju metu pradėjau blogiau matyti, tai nelabai patinka smulkus kontaktai. Geriau jau radijos su didelėm detelėm. 🙂

Dėl silpnoko BT signalo pastačiau dar vieną lemputę- 6Н2П. Kiek patempti line-in ir suvienodinti su radijos signalu. Dar nuo paskutinio posto kiek skiriasi kai kurios detalės- buvau padaręs vieną rimtą bet durną klaidą (supainiojau lempos kojas) ir dar negalima pasitikėti schemomis iš interneto- detalių parametrai buvo stipriai ne pagal datasheetą, todėl biški negerai grojo.
Dar padariau, kad žalia akis rodytu ne AM stočių lygį, o audio signalo amplitudę. Dabar gavosi kaip ir kokia šviesos muzika.

Dar liko didelė bėda- 50/100Hz duzgimas. Čia tokia radija, kur garsiakalbis neturi pastovaus magneto, bet turi taip vadinamą “field coil” apviją. Ji daro du darbus- sukuria magnetinį lauką garsiakalbiui ir kartu dirba B+ droseliu. Dabar droselio nėra, pajungiau kažkokio transformatoriaus 230V apviją, kiek padeda, bet tikrai ne taip kaip turi veikti.

Ir dar liko korpuso darbai. Jau kiek pradėjau- nulupau dažus ir laką, kiek pats padažiau ir pradėjau lakuoti. Viena bėda- jau ruduo, šalta. Ir garaže žema temperatūra- lakas nekietėja.

Telefunken Smaragd (1 dalis)

Priešistorė. Vienas dėdė (gerai, mano bosas), pamatė mano Grundig lempinę radija kuri stovi laboratorijoje. Po kažkiek laiko pamačiau jo kabinete irgi didelę radiją. Kai kilo kalba, jis pasakė, kad jo radija senesnė ir krūtesnė ir jai 100 metų. Atsakiau, kad tikrai ne. O kai pažiūrėjau per nugarėlę į lempas, tai kilo dar daugiau įtarimų. Radijos demonstracija parodė tik traškesius. O poto buvo užduotas toks kuklus klausimas- pataisysi?

Susipažinkit- Telefunken Smaragd. Viena literatūra sako, kad 1939, o kiti 1944/45. Gaminta Čekoslovakijoje, (Radiotechna, spol. s r. o., Praha-Prelouc), su brandu Telefunken Smaragd (dėl to ir Čekiški užrašai). Ji neturi jokių FM (UTB) bangų.

Bet… ne anksčiau kaip 1975 metais radija remontuota. Gal tuo metu, o gal anksčiau radija buvo pilnai perdaryta ant rusiškų (tarybinių) lempų. (išėjimo lemputės data- 1975). Didžioji dalis mažųjų detalių irgi rusiškos (spėju 80%).

Skudurinė izolkė laiko žalią akį, su vienu varžteliu pritvirtinta kažkokia lemputė (rodos buvo 6Ф1П) – spėju žalios akies “draiveris”

Perdarymas kapitalinis- net mechaniškai išimti senoviniai specifiniai lempų lizdai ir įdėtos aliuminio plokštelės su naujais lizdais.

Visiškai nekilo noro narplioti tarybines detales ir buvo įvertintos alternatyvos. Kiek padiskutavus, buvo priimtas sprendimas- lempos lieka tarybinės, turi groti iš mėlyno dančio (bluetooth), o pats radijo stočių priėmimas kaip ir “optional”- juolab ten tik MW ir SW. Kaip skatinimą gavau carte blanche Lemonos parduotuvėje.

Nutariau išmesti viską kas išsimeta- palikti tik lizdus, originalias Telefunken detales (tiek kiek galima). Ardymo metu įvyko nedidelė katastrofa- nuo trafo nukrito du laidai su kontaktais. Tai buvo labai baisus momentas- nes ieškoti naują trafą ar pervynioti iš naujo buvo net baisu pagalvoti.
Tačiau teko ardyti transformatorių (pasirodo geležis ne E ir I, o cielas elementas, kur palenkiant reikia kišti į ritę) ir nuvynioti kaitinimo apvijas. Tai darant pastebėjau, kad lakas ant storų apvijų nesilaiko. Tačiau radom prarastus galus, o kaitinimo apvijas suvyniojau su nauju laidu. Ir pakeliui užmiršau suvynioti BT maitinimo apvijas. Jas teko sukaišioti vėliau naudojant ploną laidą su teflono izoliacija.

Pilnai nuskutau viską ir pradėjau montuoti pagal lempų datašytus ir pačio Telefunkeno schemą. Garso stiprintuvas- klasė A su 6П14П. Pakeliui prisukau naujoje skylėje dvigubą triodą 6Н2П– tai bus priešstiprintuvas ir žalios akies stiprintuvas. Orginalios vakarietiškos žalios akys turi tikrai gerą triodą ir schemose naudoja kaip garso ar automatinio stiprinimo (rusiškai- АРУ) kaskadą. Tuo tarpu tarybinės žalios akys turi tik gaidišką triodą tinkama tik pačios žalios akies valdymui.

Kaip pradėjo veikti garso stiprinimas ir LINE IN, kiek pakrapščiau tono filtrus. Bet greitai atsibodo. Dar buvo bėdos su 50/100Hz fonu. Kiek pamažinus foną, pradėjau konstruoti radiją. Tai beja pirma lempinė Superheterodininė radija kurią konstruoju.

Kadangi heterodino generatorius ir anteninė pusė lygtai nebuvo “suarta” tarybiniais laikais, panaudojau lempą 6И1П kuri tam ir skirta. Osciliatorius užsikūrė iškarto, o štai “maišytuvas” neveikė- kažkur buvo ~120omų į žemę. Nukėlus kintamą kondensatorių ir pašalinau senus laidus. Parazitinė varža kažkur dingo. Ir oscilografas parodė kažką gero.

Panaudojau originalius tarpinio dažnio transformatorius (filtrus). Kaip tarpinio dažnio stiprintuvą panaudojau 6К4П. Pasirinkau tipinę schemą iš Simfonijos. Liko viena problema- reikia detektuoti signalą. Du detektoriai- vienas garsui, kitas automatiniam stiprinimo reguliavimui. Statyti dar vieną lempą? (6Х2П)? Originalus telefunkenas naudojo lempą- kombainą EBF11. Rusai buvo nukopijavę panašią iš Amerikietiško bombonešio, bet aš tokios kogero neturiu, o ir reikėtu keistu mechaniką. O dėl naujos lempos… galios trafas jau pradėjo kaisti. Dar reikia pagalvoti, ar kaitinti trafą ir statyti naują lemputę (dar ir jos reikės paieškoti) ir montuoti naują lizdelį ar kitaip išsisukti. Aš pastačiau kažkodėl dar vieną lizdą, bet ten 9 pin…

Kol kas testavimui pajungiau super tam tinkamą diodą- 1N4004. Bet o stebuklai! Toks stiprus signalas iš tarpinio stiprintuvo trafo, kad pagaunu keletą stočių trumpose bangose ir dvi propagandines stotis iš Sitkūnų. Ir nieko aš nereguliavau. O dar, kilo įtarimas, kad kintamas kondensatorius nėra originalus. Jo tvirtinimas kažkoks savadarbis. O dar- kondensatorius yra trijų sekcijų, o pati radija naudoja tik dvi. Gal reikia naudoti anteninėje pusėje dvigubą sekciją? Nežinau, bet veikia tik su dviem.

Ir šio straipsniuko pabaigai- paminklas tarybinei kokybei:

Monumentali tarybinės pramonės alegorija.

Maža video demonstracija:


Užrašai pdf formoje.

C-spaustukai arba geriausia dovana diedui

Šiandien kiek kapščiausi fazendos garaže ir pastebėjau, kad kažkaip sumažėjo mano C-spaustukų (C-clamp) ir prisiminiau, kad kažkur girdėjau- jei vyras domisi kiek medienos darbais, visada jam galima dovanoti tuos C-spaustukus. Nes jų niekada nebus per daug.

o stalas tai gi iš posto apie Teorinę mechaniką.

Galima paklausti kas čia vyksta? Ogi iš didelio tingėjimo, brangios logistikos ir didelio smalsumo gaminu lentą. Mano fazendoje viską apkaliau tomis pakaitintomis lentomis. Ir taip pasiskaičiavau lentas, kad po namelio apkalimo liko tik keletas pusmetrinių ir metrinių atraižų (~30 cm galiukus sudeginau). Bet skaičiuotojas biški apsiriko ir realiai liko minus viena lenta- jos nėra namo kampo užgražinimui. Pirkti vieną lentą, poto ją gabenti per visą miesta gausis labai jau sunku. Pradžiai norėjau pas juos1 pirkti ir terasos lentas, poto kažkaip nebenoriu aš tos terasos… Bet namo kampas negražus.

Todėl kažkada iš Aliekspreso nusipirkau tokį:

Ši freza švelniai kreiva (gi aliekspresas) ir todėl ją suku mažiausiu greičiu. O dar ir frezuoju lentas iš galo, kad nėra labai korektiška.

Gaunasi va taip:

Ir va taip klijuoju iš atraižų vieną lentą. Reikia man 3 metrus 20 cm pasigaminti. Kol kas pasigaminau tris lentas po 1.3 … 1.5 metro.

Todėl ir reikia spaustukų. Klijai paprasti PVA D3 (drėgmei atsparūs).

  1. tokia firma, apie medį ir bites vadinasi. Kai pirkau, buvo viskas čiki. Bet tai buvo labai labai senai. Kovido laikais. ↩︎

Teorinė mechanika

Turiu prisipažinti, straipsniuko tema, teorinė mechanika, čiut neišmetė manęs iš universiteto. Tik humaniškų dėstytojų, dekano ir mano vaikiško veiduko pagalba išlaikiau egzaminą. Nors nieko nesugebėjau išmokti. Tačiau vieną mintį man įkalė – trikampiai svarbu.
Pasiro, kai kurie suaugę žmonės apie trikampius dar mažiau išmano. Ir kai reikia sukontruoti stabilų karkasą, prasideda metaliniai kampučiai ir kalnai vinių ar varžtų.

Gal nebūčiau rašęs, bet prisireikė karkaso vienam mechanizmui. Ir kažkaip gavosi, kad lentų šiukšlyne gulėjo kogero kokios tai lovos rėmas. Iš medžio, vadinasi labai senas.

Todėl, po kelių valandų gimė ši pabaisa. Nei vieno metalinio elemento. Net nėra jokios vinutės. Tik klijai ir biški medinių kaiščių.

Čia šis tvarinys nebaigtas. Ant viršaus pasidės stalviršio likutis nuo Ikea virtuvės. O apačioje bus ratukai- va juos teks nusipirkti, nes darbe nemačiau išmestu dauginimo aparatų (labai geri ratukai iš Japoniškų didelių printerių). Ir ši sistema nė biškio nekliba- vien tik dėl trikampių.

O kad straipsniukas gautusi kiek ilgesnis, įdedu super bendraujanti katuką.

Tai pirmas sutiktas katinas kuris dėl bendravimo pasidarė vos ne mazochistas. Jis nėra mano, tačiau jis iškarto leido jį niurkyti. Ir jam tai patiko.

26-tos vasaros fotopostas

Nieko specifinio nedariau, todėl nedidelis fotopostas. Dabar aš gyvenu fazendoje ir pasiėmiau kiek laisvų dienų. Ta proga kiek apsitvarkiau rūsį:

Berušiuojant lentas radau ąžuolinius 2×2″ (5x5cm) brūselius, kuriuos buvau pamiršęs. Tai jie pragulėjo apie 20 metų, gerai išdžiuvo. Tai buvo kiek brokuota mediena… Bet prisiminiau, kam ji skirta ir susiradau senovines špižines kojas:

Tokios kojos buvo naudojamos visuose parkų suoliukuose. Jos labai sunkios- todėl niekas suoliuko nenusineš. Riesta forma labai ergonomiška, tačiau reikia daug siaurų lentelių. O dar, visos skylutės išgręžtos kiek kreivai, tai tokio suoliuko surinkimas grynai rankinis darbas.

Su freza nuskutau dvi briaunas- kad subinės nebraižytu. Prisukau su arkliniais M8 “carriage bolts”- DIN 603 (kaip jie vadinasi Lietuviškai?). Mediena tikrai brokuota, su trūkimais, augliais ir krentančiom šakom. Tačiau suoliukai tai nėra bėda- atsukau gerąją pusę į viršų.

Galutinis suoliukas:

Šiaip, suoliukas patrumpintas- apie 150cm ilgio. Toks ilgis buvo man reikalingas, o ir mediena geriau suėjo.

Dar buvo kiek elektroninės pagalbos ir va ką prisodino voverys:

Vienam žmogui reikėjo pagelbėti su home assistant- bet su bendrom pajėgom jis sujungė visus kondicionierius, rekuperatorius ir dar kažką į vieną sistemą. Čia mažo viešbučiuko kontrolė. Guodėsi, kad žmonės bet ką prispaudžioja pas kondicionierius ir jam užkniso viską atstatinėti. Dabar viskas bus išmaniai- centralizuotas valdymas, o klientams bus QR kodas į vidinį WWW.
O voverys pilną kiemą prisėjo graikinių riešutų.

O čia vienas lifehack iš Japonijos.

Ant laiptų pakopų reikia padaryti “išgriaužas”, kad atsirastu taktilinis ryšis. Tada, kai lakstai basas, jauti pakopas. Pats slydimo sumažėjimas minimalus- tačiau esmė glūdi pasąmonėje. Susiformuoja refleksas, kad koja turi jausti tą griovelį. Jei koja nejaučia griovelio, vadinasi koja neteisingai pastatyta. Pats asmeniškai esu griuvęs nuo šitų laiptų. Viena karta su šuniuku.

Ir dar liūdna nuotrauka:

Sužeistas stirninas

Šis stirninas kogero lankėsi mano kieme žiemos metu. Buvo pritrypta ir prišikta. Tačiau vasaros metu kažkas atsitiko ir tokį aš ji pamačiau prie kiemo vartų (bliūda atnešė kaimynai). Ar jis susidūrė su automobiliu, o gal šoko per pernelyg aukštą tvorą… tačiau galinės kojos nesivaldė ir buvo kažkiek kraujo ant vidinės pusės. Teko skambinti 112 ir jį kogero sunaikino. Nemačiau kaip ji paėmė.

Molis 2

Tai pratęsimas apie Didžiosios gatvės remontą. Prieš mėnesį rašiau apie remonto pradžią. Dabar bus “updeitas”. Norėčiau tik patikslinti, kad pagrindinius remonto darbus šiuo metu atlieka “Kauno vandenys”, visokie “keliai” tik susirinko asfalto dangą. Vaizdas pasislinko. Beja, jei jūsų automobilio klirensas didesnis ir turite kiek naglumo, ne darbo metu galima pravažiuoti senuoju maršrutu- pats posūkis jau pravažiuojamas. Kuitimas vyksta ties 65 namu (kur senais laikais lakstydavo savižudės vištos).

Dar galima pastebėti, kad priešgaisriniai hidrantai pakeitė kelio pusę. Dar yra nedidelės viltys apie kelio praplatėjimą, bet įtariu visą ploti užims pėstieji ir dviratininkai (kad jie padangas prasikiaurytu).

Bandau ieškoti geresnius remonto žemėlapius. Tačiau nelabai… Nafig tas žiedukas pradžioje tai nežinau.

Tai “siūlomas projektas 2019”, gali būti, kad paskutinė redakcija bus kitokia.

Neužmirškit klijų

Beklijuojant tapetus iškilo geometrinių problemų- namelis kogero niekur neturi 90 laipsnių. O dar taip gavosi, kad tapeto kraštelis toks siaurutis. Ir aišku, originalūs klijai visiškai nelaiko tokio mažo ploto. Tačiau ne visi klijai. Yra toks magiškas klijus- metil ir etil cianoakrilatas. Arba buitiškai- super glue. Tačiau jis visokius tapetus prie tinko sunkokai klijuoja. Tačiau jei panaudoti spartintuvą (aktyvatorių)- specialų purškalą arba kokį “nefrasą”, “stabdžių valiklį” (Hydrocarbons, C6-C7, n-alkanes, isoalkanes), viskas vyksta labai greitai.

Atitempiam kiek tapetą (dali klijuojamos zonos), patepam klijais, pasmaukom, kad klijai visur patektu, prispaudžiam su špakliuote ir papurškiam aktivatorių

Kaip matosi, klijuoja stipriai. Špakliuotė irgi pakeliui prisiklijuoja. Ir ne bet kaip, o per briauną.

Šis klijų komplektas kainuoja apie 4€. Ten tikrai daugiau klijų nei tiubikuose. Klijai nėra labai “aktyvūs”- atidarytas buteliukas stovi nuo praeitos vasaros. Klijai iš tiubelių greičiau užkietėja. Svarbu, kad į buteliuką nepatektu drėgmė ir nešvarumai. Ir aišku visokie aktyvatoriai su acetonais.

Tokius klijus pradėjau naudoti kai pamačiau, kad juos naudoja visokie staliai.

Molis

Prieš 10 metų rašiau, kad remontuoja kelią į mano fazendą. Taigis, kelias vėl remontuojamas, tiesa, kitoje vietoje. Dabar eismas suorganizuotas kiek prasčiau, tačiau jei nevažiuoti piko metu, kelionės ilgis pailgėja 10 min. O jei važiuoti piko metu- +20, +30 ir anot kai kurių važiuotojų, +60 minučių. Sako, kad iš ryto situacija dar blogesnė. Gerai, kad mano darbo grafikas nėra toks tikslus. Teks kaip minimum porą metų važiuoti aplink.

O dabar kelios nuotraukytės. Jau pradėjo kasti ir dabar galime sužinoti kad slepiasi tuose forto ir Zuikinės tektoninėse raukšlėse. Ten slepiasi superinis molis. Tai kartu paaiškina, kodėl prie 5 forto visada buvo balos.

(nuotraukos neredaguotos, gali būti didelės)

Nuotraukose matosi, kad kiek didesniam gylyje nuostabus raudonas molis- tiesiog formuok plytas, išdegink ir statyt fortus. Dabar žmonės gali būti ramūs- niekur tos marios nepabėgs.

Biški molio pasiėmiau gėlėms.

Jei kam reikia biški rudo molio, jums į Zuikinę.

Esė apie stabilumą

O viskas prasidėjo nuo to, kad aš tik pyst ir nusivožiau. Ir dabar labai skauda kojytę.

Pakalbėkim apie stabilumą, ypač visokių taburečių. Aš net galvoju, kad tos senos tarybinės taburetės buvo specialiai gaminamos taip, kad jos žalotu piliečius. Paveiksliukas:

Kompiuterinės magijos pagalba sujungiau paprastą kėdutę ir standartizuotą tarybinę taburetę. Matosi, kad platformos aukštis beveik toks pats, o štai kojyčių apimamas plotas žymiai didesnis. Ir dar- platformos plotas pas kėdutę mažesnis už kojyčių apimamą plotą. Pas taburetę- platformos plotas didesnis. Ko pasekoje pas taburetę yra zonos, kur esant didesniam svoriui, sistema pasidaro nestabili. Kitas netikėtas faktorius- kėdutė biški klibą, o tuo tarpu pas taburetę viskas labai stabilu. Ir tai nėra gerai žvelgiant ergonomikos dėsniais- stabilus pagrindas užmigdo aukos budrumą. Tuo tarpu kai viskas supasi ir kliba, visas vestibuliarinis aparatas kiekvieną sekundę šaukia į smegenius- tuoj bliat vošies!

Todėl manau, kad būtent tokio tipo tarybines taburetes reikia pirmiausia sušėčkavoti:

Ir poto pasinaudojus termodinamikos dėsniais paversti į naudingą energiją:

O kaip mūsų bočiai sprendė šią problemą? Va ilgametė patirtis paremta matyt sulaužytais kaulams:

Kaip matosi kojyčių plotas tikrai didesnis už platformos. Ir patikėkit, teisingas klibėjimas tikrai yra. 🙂

Atsargiai kai atliekat darbus aukštyje darbus (>1.2? metro pagal senas instrukcijas).