Author Archives: admin

Simfonija 003 Stereo

Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.

Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?

Darbo metu. Matosi jau pakeisti keli kondensatoriai. Ir kiek pavalyta.

Daug lempučių: 6П14П – 4 vnt , 6Н2П – 3 vnt, 6К4П – 3 vnt, 6И1П – 1 vnt, 6Ж1П – 1 vnt, 6Н3П – 1 vnt, 6Е1П – 1 vnt, 6Ф5П – 1 vnt, 6Х2П – 2 vnt. Nuo tokio kiekio jaučiasi šiluma kambaryje.

Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.

Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).

keli kondensatoriai pasimetė. Triūbeliniai- geri, liko po dažnio perstumimo. Dideli elektrolitai iš maitblokio panaudoti kaip naujų kondenstorių “nešėjai”.


Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.

Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.

Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.

Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2

Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.

Anachronizmas lempinėje radijoje. Dabar kaip perjungi į stereo, dingsta šiltas lempinis garsas3.
green indicator tube

Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4.
Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas.
Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.

Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:

“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:

Kodėl originalai 450V, kai ten max 260V?

Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.

Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:

“šiltos” spalvos LED juostelė ir LCD monitoriaus matricos viduriai. Kairėje- raudonas LED kuris vadinasi “музика”. Ši lempa šviečia pastoviai (nebent įjungsi “Речь”), tai kaitrinės lemputės čia nelabai. Dar bus “stereo” LEDas.
  1. nėra originalių kolonėlių, todėl negaliu nieko pasakyti apie “skambėjimą”. Su pigiom 8Ω kolonėlėm (gal 2 litrų dydžio), skambėjo prastokai. Vėliau radau kolonėles iš kažkokio “prabangaus” televizoriaus, 4Ω. Skamba gana gerai. (aš šiaip glušas, man viskas gerai skamba. beveik) ↩︎
  2. gaunasi taip: 260-24=236V gesinimas ant 19KΩ rezistoriaus. Pabandžius pasiskolinti įtampą iš čia, nugesinau visiškai 24V. ↩︎
  3. Dėl signalo lygių skirtumų ir mikroschemos signalas per stiprus, o į mikroschema irgi ateina per didelės amplitudės signalas. Todėl panašu, kad stereo signalas pakraipytas. ↩︎
  4. Aš tikrai pamenu, kad veikė. Schema ten paprastutė, ir signalas yra. O rezultato nėra. ↩︎
  5. Toks efektas, kai dėl laiko, lydmetalio kokybės, termostreso ir mechanikos suyra lydmetalis- atsiranda mikro įtrūkimai. ↩︎

Sklendė

Ateini taip į rūsį ir matai kaip bėga vandenėlis. Reikia remontuoti. Kapitalinis šildymo sistemos remontas nenumatytas planuose.

Šiaip, čia varva per viršutinį užspaudžiamą sandariklį. Jei tas sandarinklis būtų sukiojamas bent paskutinius 40 metų, tai gal ir veiktu. Bet dabar visi važteliai pavirto monolitiniu rūdžių kristalu. Gerai, kad už pečiaus radau dar vieną, nenaudojamą sklendę. Ir prasidėjo relaxas “hands tools rescue” stiliuje (toks jutubė kanalas)

Sklendė kaip ir vaikšto. Viršutinis tarpiklis biški įtartinas- jis iš kažkokio suakmenėjusio “paranito” ar kitokio “plastiko”. Išbandyti galima tik pajungus į vandens sistemą. Tačiau kai visi varžteliai “vaikšto”, nėra problemos remontuoti, pakeisti ir pavežti. O pačios sklendės sandarumą apsprendžia pati konstrukcija- užtūra ar ne tiesi, o pleišto formos. Uždarant sklendę, pleištas spaudžiasi į atitinkamą plyšį ir užsisandarina. Pačiam korpuse yra akmeninio plastiko tarpinės. (todėl korpuso negalima deginti ugnyje norint išvalyti rūdis ir dažus).

Dar reikia nupirkti pajungimo tarpiklius, nes originalūs irgi akmeniniai ir kogero asbesto-plastiko kompozitas. Tačiau manau bus kokie standartiniai. Ne taip, kaip korpusiniai, kur teko biški papjaustyti rankutėmis. Ir dar tarpiklinį silikoną panaudojau.


2025.07.06

Pakeičiau… tik dar nežinau kaip “užriebokšlinti” veleną. Biški dar varva. Baisiausia, kad ir kita “armatūra” ne geresnės būklės. Suknistas “landlordo” gyvenimas.

ARM42B: 4 lempų NIXIE laikrodis + GPS

STM32F103 vidinis RTC labai gaidiškas ir laikas pastoviai plaukė. Todėl, kad pagelbėti užsakovui, kiek perdarėm jo “Retro lempinį nixie laikrodį“.

Už kokius 4€ nupirkom pas kinus GPS modulį ir biški primontavom.

Toliau buvo biški programavimo. Ir net kelios dienos galvosupio, nes neveikė. Pasirodo, fazendoje, antrame aukšte, dėl geležinio stogo, kiniški GPS moduliai nepagauna signalo. O šiandien nusinešiau į šiltnamį ir viskas magiškai pradėjo veikti.

Firmwarė dirba taip (tikuosiu laikrodis bus tik Lietuvoje, nes laiko zoną įrašiau tiesiogiai)- jei neatitinka minutė ir yra GPS FIX, tai nuskaitoma GPS data, pasiskaičiuojama ar jau atėjo žiemos/vasaros laikas ir perrašomos valandos, minutės ir sekundės. Valandos aišku + TMZ + DST.

Pirmas variantas buvo su klaidom ir kažkodėl per nakti nusimušė valandos.

Ir aišku mums negaila- pilnas laikrodžio source code.

Latviška Fortuna arba ZX klonas

Gulėjo be RAM čipų (kažkas su fenu išdegino), nuluptos visos KM-kės ir kiti kondensatoriai. Tačiau PCB sudomino dėl to, kad buvo mažai čipų ir ne koks Leningradas ar Baltik (ar A ir B). Aš net pagalvojau, kad koks specialus gaminys- kariniai skaičiukai daug žadėjo. Todėl nutariau atgaivinti.

PCB buvo pažeista, tačiau prireikė tik vieno žalio laiduko. Užteko VIA likučių ir matyt RAM lizdai fiziškai prisiglaudė prie takelių likičių.

Buvo nedidelis galvosukis su kondensatoriais- nes schemos niekur neradau. Nebuvo ir kvarco. Spėliojimo metodu nustatyta, kad reikia 14MHz. Aš tokio neturėjau fazendoje, tai panaudojau šrotą iš VGA plokštės, ten kiek daugiau nei 14. Mano turimas mini RGB TV monitoriukas susisinchronizavo su ~16kHz eilučių dažniu ir parodė vaizdą.

Internetai pasakė, kad šį kompiuteriuką gamino broliai latviai, Rigoje, įmonėje su erotišku pavadinimu «Гидрометприбор». Internetuose esama išorės nuotrauka parodė ypač pasibaisėtiną dizainą. Gaila, bet man papuolė jau tik PCB ir ji tikrai atkeliavo iš Latvijos ir Estijos savartynų.

Magnetofoninės dalies neatstačiau, nes tikrai nežadu toliau vargti. Ir taip nėra klaviatūros.

Įdėjus vieną polimerinį ir vieną padorų elektrolitą signalai pasidarė visiškai teisingi ir be triukšmo. O panaudojus Samsung atminties mikroschemas viskas veikia ir be tiuningo- nes liko vienas ar du paslaptingi kondensatoriai, kurie kažką daro. Spėju kažką su grafika, nes kartais kairėje išlenda visas stulpelis artifaktų.

Iš schemotechnikos- teisingas Z80 clock signalas, pagal datašytą, o ne taip kaip haliucionavo ZX klonų darytojai. Per KT361 tranzistorių, užkeliamas iki 5V. Aišku naujiems Z80 to gal jau ir nebereikia, bet čia buvo daugelio konstrukcijų bėda.

43 mikroschemos ir jokių “RE” ir “RT”.

VFD laikrodis (pastrigo)

Kadangi turiu VFD grafinį displėjų (128×64), ir kad ji nepamesti kur nors garaže, nutariau padaryti eilinį laikrodį. Panaudojau macniausią STM32F103 su 1M flešiuku, taigi priprogramuoti galima daugiau. O dar prikabinau reikalingų ir nereikalingų jutiklių.

Esami sensoriai:

  • DS1307 – RTC, nes pas STM32F103-čią seriją vidinis RTC gaidys.
  • BMP280 – oro slėgio (ir temperatūros) jutiklis.
  • MPU6050 – akselerometras ir giroskopas.
  • QMC5883L – 3 ašių magnetometras (kompasas).
  • VEML7700 – apšvietimo jutiklis.
  • HTU21 – drėgmės ir temperatūros jutiklis. Šis kiek beprasmis, nes viduje kiek per šilta nuo elektronikos.
  • Du mygtukai sensoriniai.
  • GPS.

Dar galima pridėti vieną kitą naują jutiklį- lygtai turiu spalvos, radarą, širdies plakimo, “infrared gesture sensor”, VL53LOX (atstumo). Gal visi ir netilps, nes korpusas vos vos didesnis už VFD ekraną.

Viena bėda- jutiklių daug, bet ką su jais daryti nežinau. Kol kas suprogramuota ar beveik suprogramuota:

  • Automatinis laiko ir datos nustatymas (su žiemos/vasaros laiku) iš GPS. Beja, šiandien GPS kažkodėl išmetė neteisingą datą. Todėl nuotraukoje balandžio mėnesio informacija.
  • Apšvietimo jutiklis kiek keičia laikrodžio šviesumą. Pilnoje tamsoje keičiasi ir šriftas.
  • Pagal laikrodžio padėti rodomas laikas- jei ant šono, skaičiukai šonu. Tam panaudotas akselerometras.
  • Oro slėgį kaip ir matuoja.
  • Drėgmės matuoklis matuoja, bet viduje beveik visada 30 laipsnių šilumos, tai drėgmė nelabai. Bandžiau perskaičiuoti į 20 laipsnių, bet čia tik teorijos.
  • Yra sukeltas pilnas astronomijos modulis iš interneto, kur tiksliai skaičiuoja dangaus kūnų padėtis. Taip žinom kada teka ir leidžiasi saulė ir mėnulis (ar koks Jupiteris). Ir aišku tikros mėnulio fazės. Čia kiek painiavos ant ekrano, nes yra du moduliai iš interneto ir jie skaičiuoja skirtingai (tiksliau gal aš skirtingai interpretuoju duomenis).
  • Yra grafinių primityvų bibliotekos (iš čia ir analoginis laikrodis). Net išnaudota VFD hardvarės subtilybės, kai paišoma ant dviejų nepriklausomų ekranų- taip nereikia perpaišyti ciferblato, kai ant jo užeina rodyklės. Rodyklės ir fonas tai du skirtingi ekranai (planes).
  • USB.

O dabar klausimas! Ką reikia įprogramuoti į šį laikrodį? Nes dabar tik 139kb užima softas (nenaudojama boot užsklanda), taigi liko kokie 850kb.

P.S. Lietuviškos raidės bus.

Bybis, o ne Bitės 5G internetas

Jau nebe pirmą kartą rašau, kad mano fazendoje prie Kauno marių labai blogas internetas. Ir tikrai ne dėl “lauko stiprumo”, nes kažkaip žiemos metu veikia ir 5G ir kaip greičiai pusė velnio. Vasaros metu kiek blogiau, bet lieka blaškytis tarp 4G+ ir 3G. Jutubė ir visokie pornhubai vos vos sukasi. Tačiau nebandykit naudotis internetu kai būna geras oras ir savaitgalis….

Kaip matom beveik visi “pagaliukai” (rašant postą visi pagaliukai) yra. Vadinasi ryšis su bazine stotim kaip ir veikia. Tačiau interneto beveik nėra. GPRS ir 2G stiliaus 64 kilobitai jums į rankas. Tipo geras oras, eikit džiaugtis gamta ar šiaip pjauti/ravėti žolę. Čia integruotas modemas į kompiuterį (PCIe) su didoka antena. Mobilus telefonas iš viso blaškosi.

Bitė/Labas pasiūlė pabandyti (!) modemą su išorine antena, nes “nenumatomas naujų stočių rengimas ir modernizavimas šiame rajone“.

Dėkojame už skirtą laiką su mumis susisiekti.

Atsiprašome, kad atsakymas užtruko. Šiuo metu sulaukiame daug užklausų.

Patikrinusi informaciją, matau, kad Jums aktualioje teritorijoje BITĖS ryšio padengimo zona yra gera. Šiuo metu čia nėra suplanuota ryšio plėtra. Tačiau tinklą nuolat vystome, aš perduosiu informaciją apie poreikį čia stiprinti ryšį kolegoms, į Jūsų pastabas atsižvelgsime ateityje plečiant tinklą.

Pagarbiai
Žaneta
Klientų aptarnavimo skyrius

Bybis tau į akį, Žaneta.

Staklytės Nr. 2

Kažkada vienas žmogus sugalvojo technologinį procesą kur prireikė sukti ir pjauti su kampiniu šlifuokliu. Tam reikalui nupirko mažas tekinimo stakles. Procesas nelabai sekėsi, o pačios staklės biški nukentėjo nuo chemijos ir laiko. Ko pasekoje buvo vietomis viskas surudijo, o vietomis visai nieko. Tačiau pačios staklės biški buvo iškomplektuotos.

Praėjo gal 10 metų ir nutarė jas išmesti į metalo laužą. O čia jau žengiau žingsniuką ir jos tapo mano:

Po poros dienų šepečiavimo metaliniu šepečiu, vieno indelio WD-40 ir kažkokio mėlyno tepalo, visos rankenėlės jau sukinėjasi ir kaip ir veikia.

Va šita detalė nesusitvarkė. Čia galinis laikiklis su pinole. Buvo pilnai užstrige ir kažkas bandė sukti rankenėlę. Ko pasekoje- gal vienas centimetras kairinio sriegio sumaltas. Tiksliai nežinau kur- ar ant to strypelio ar ant pačios pinolės (rodos taip vadinasi ta dalis). Ten įsistato kažkurios morzės tipo antgalis. Aš tą “dead center” ir taip vos ištraukiau. Teko kaitinti ir kalti. Korozija ir vario drožlės viduje. Ir užkalta.

Kita, pati svarbiausia bėda. Toks daiktas kuris vadinasi “compound cross slide” nepilnas. Ten kregždutės uodegos formos pleištas ir juda su šiuo sraigtu. Deja bazinės dalies nėra. Yra viršutinė dalis. Sraigtas kaip nereikalingas nes nėra kur ji įsukti.

Todėl teko improvizuoti ir kurti “kolūkį”. O to labai nemėgstu.

Teko padaryti dvi skylutes ir pridėti daug geležėlių. Lygtai veikia ir lygtai stabilu. Netgi kažkiek drožlyčių padariau.

O kodėl Nr.2? Todėl kad kažkada gavau Lietuviškas staklytes “Bitė”. Tačiau jos jau ypač ribotos.

[ Optimum d180x300 vario ]

P.S. pasirodo kompanija dar egzistuoja. Parašiau dėl pakaitinių detalių.

Lempistams nerodyti

Yra tokia vieta, kur stovi toks didmaišis….

Ir iškarto- negalima kuistis ir pirkti. Nebent nematukais visą maišą. 🙂 😛

ARM51: Trimix

Projekto įdėja ne mano. Mano tik algoritmai, programa ir šiaip biški matematikos, nes kažkodėl realaus pasaulio matematika neatitiko to ką rodė jutikliai.

Taigi, Trimix arba trimix dujų mišinys. Tai deguonies, azoto ir helio mišinys naudojamas nardant į kiek gilesnius vandenius. Aš tiksliai nežinau, kam buvo kuriamas šis prietaisas, nes yra ir komerciniai dujų analizatoriai (vieną tokį ir turėjau kai testavau) ir dar šis modelis gavosi kaip ir didesnis (dėl fizikos).

Skaitliuko dėžutė tikrai tuščia. Nors viduje mano PCB, DC/DC keitiklis, 5V stabilizatorius (jei ne iš USB)

Matavimo principas- deguonies kiekį parodo jutiklis, jis taip pat parodo dujų temperatūrą. O helio kiekis matuojamas netiesiogiai- matuojamas garso greitis. Visi žino, kad įkvėpus helio, balso tembras pasidaro aukštesnis. Tai vyksta ne dėl to, kad kažkas pasikeičia balso stygose, o dėl to, kad garsas sklinda greičiau ir atitinkamai keičiasi “balso dėžutės” parametrai. Garso greitį matuojam… matuodami atstumą su ultragarsiniu jutikliu. Kuo didesnis garso greitis, tuo mažesnį atstumą rodo jutiklis.

Hardwarė labai paprasta, nes čia prototipas. Aš paėmiau vieną iš savo dev PCB su LCD ir priejos pradėjau klijuoti kitus elementus.

Matavimo celė su žinomu (ir reguliuojamu ilgiu). Pirmas prototipas.

Deguonies jutiklis kompiuterizuotas ir jungiasi prie MCU per UARTą. O štai atstumo jutiklis analoginis ir industrinis. Ne vien tik reikia maitinti didesne įtampa nei 12V, bet ir išėjimas kinta nuo nulio iki 10V. STM32F tikrai nepatinka tokios įtampos prie ADC. Todėl pastatėm įtampos daliklį. Tačiau STM32F103 serijos ADC šiaip nėra labai geras, o pridėjus netoliese DC/DC keitiklį, prototipinius laidus gavosi nelabai jau tikslūs skaičiai. Nes vienu metu norėjau statyti kitus ADC, iš kinijos užsakiau beveik visus gatavus modelius, taip pat ištraukiau iš stalčiaus ultra brangų senovinį 24 bitų ADC. Tačiau užsakovas pristabdė projektą ir išsinešė testuoti su esamu MCU ADC.

Kita bėda- atstumo jutiklis turi didelį “užkaitimo” driftą. Tai industrinis jutiklis (UNAM 12U9914/S14D), kuris tikrai tikslus, tačiau po įjungimo jis turi bent 10 minučių paveikti kol stabilizuojasi. Todėl teko daryti užnulinimo (tarinimo) mygtuką. Paleidus gryną orą reikia nuspausti mygtuką ir MCU persikalibruoja vieną tašką.

Kitas kalibracijos taškas- 100% helis. Paleidus gryną helį kalibruojam. Taip gaunam kitą tašką.

O dar yra “fabrikinė” kalibracija- taip jau gaunasi, kad keičiant dujų procentus, priklausomybė tarp ilgio ir helio nėra tiesinė. O ir atstumo jutiklis kiek kvailioja, Todėl programoje yra numatyta kita funkcija- raw duomenų nuskaitymas. Paleidus žinomą mišinį nuskaitom papildomai dar vieną ar du taškus. Tada turėdami 0, 100 ir tarpinius skaičius suskaičiuojam kreivės parametrus ir išvedam kreivės “išlenkimo” koeficientą. Šis koeficientas suvedamas į prietaiso EEPROM. Naujai kalibruojant (100% helis) ar taruojant (0% helis) šis koeficientas naudojamas perskaičiuoti kreivę. Iš esmės tai kreivės paišymas per 3 taškus.
Po tokių skaičiavimų rezultatai jau atitiko pramoninio prietaiso parodymams.

Aš paviešimu ne galutinį firmwaro source kodą ir negalutinis vidines instrukcijas. Taip pat neviešinu diskusijų su užsakovu ir excelio lentelių kur skaičiavom kitus parametrus (kad ir temperatūrą). Tačiau gal kam nors bus įdomu. Bendravimas su MCU per virtualų COM portą.

Vidinės instrukcijos– čia kaip koks kursinis darbas. Biški teorijos, biški praktikos.

Trimix source code STM32F103 gcc STM32CubeMX griaučiai (ne galutinis, bet veikiantis).

Pastebėti visokie įdomumai. Pavyzdžiui- helio įsigėrimas į 3D spausdintą plastiką:

Ar visokie gliukai su jutikliais.

Projektas tikrai žalias, bet jį galima iš čia pateiktų duomenų pasikartoti. Aš dalinuosi tik todėl, kad pas nepamirščiau ir dėl to, kad esami source kodai internete – totalus Arduinas su klaidom.

O helis skaičiuojamas labai paprastai 🙂

void Calc_Helis(double atstumas)
{
double a=coef_a;
double b=coef_b;
double c=coef_c;
helis=atstumas*atstumas*a+atstumas*b+c;
}

Sėkmės!

P.S. Dėkui Dianai už įdėją. Sėkmės doktarantūroje.

Pigiai ir kokybiškai

Nutarė, kad reikia elektromobilių krovimo stotelių. Pigiai už svetimas lėšas. Toliau foto:

Vienas tos senas elektrikas pravardžiuodavo mane chalturščiku. Dabar aš nebe toks. Laurus perėmė berniukai iš Fleksneta.