Tvarkydamas savo kolekciją nutariau pakeliui ir patvarkyti savo juostelių ir skaitytuvų kolekciją. Kompiuteriuose juostos jau beveik išmiręs dalykas ir mažai kas juos naudoja ar dalinasi patirtimi. O ir daugelis 20+ metų įrenginių neveikia arba niekas nežino kaip naudotis… Todėl nutariau kiek viešai užsirašyti.

Pradedam nuo DSS formato. Kiek suprantu 4mm juostelė ir besisukančio būgno galvutė, kaip video magnetofone. Tikriausiai buvo populiarus formatas, nes pilna versijų:

• DDS1, DDS. Naudoja 60m ar 90m kasetes, jokio “hardwarinio” suspaudimo.
• DDS1-DC, DDS-DC. Tas pats kaip pirmas, bet turi suspaudimą.
• DDS2 kaip pirmas, tik: plonesnės ilgesnės juostelės (120m) ir plonesni įrašo trekai.
• DDS3 viską padvigubino. DDS-3 (125m) juostelė laiko trys kartus daugiau nei DDS2.
• DDS4, 150m.
• DAT72, 170m ir vėl plonesni takeliai, 80% daugiau duomenų nei DDS4.
• DAT160, 154m ir plonesni takeliai nei DAT-72, iki160GB.

Tai buvo apie kasetes. O dabar apie grotuvėlius. Kai kuriuos aš turiu ir jie netgi veikia:

• DAT8: turi skaityti ir rašyti DDS1 ir DDS2.
• DAT24: DDS1, DDS2, DDS3.
• DAT40: DDS2, DDS3, DDS4.
• DAT72: DDS3, DDS4, DAT72.

Biški linuxo užkeikimų. Reikia root teisių, nes skaitom tiesiai iš /dev.

; /dev/st0 tai automatiškai atsisukantis įrenginys.
; /dev/nst0 tai neatsisukantis. Taip galima nuskaityti VISUS įrašus.
mt -f /dev/nst0 rewind
; ultriumui 32K buferis
dd if=/dev/nst0 of=failas0.bin ibs=32k count=10000000
; DAT72 ir kogero kitiems, 64K buferis.
dd if=/dev/nst0 of=failas1.bin ibs=64k count=10000000
; tas milijoninis skaičius turi būti didesnis nei tikėtinas failo dydis juostoje. Bet neaišku ar tai teisybė.
; jei juostoje daugiau nei vienas failas (dažniausiai būna headerio failas ir poto eina pats backup), dd komandą kartoti.
; "headerio" faile dažnai būna parašyta su kokia programa daryta kopija: ntbackup5 ir veritas yra populiarios.

Taip kompiuteryje atsiranda įvairus failai, tačiau kaip iš jų ištraukti tikrus failus dar gerai nesugalvojau. Tačiau tikrai informacija yra.

Klausimas, ko aš čia krušuosi? Pirmiausia įdomu. Antriausia, turiu vieno dienraščio backupus nuo kažkur 2004? metų. Apie .. 50 kasečių.

Jau senai buvo sugalvota, kad reikia išlyginti ir kiek apšildyti sieną. Pakeliui kiek pagerinti eksterjero dizainą. Lentelės buvo nupirktos senokai ir jos “kvėpavo” kiemo oru kelis metus. Taip pat kelios lentutės nukentėjo nuo vandens. Tikiuosi nuotraukos į šią galeriją susidės chronologine tvarka.

Vienas iš pagrindinių reikalų- įrankiai. Jei rankos auga kiek iš šiknos, tai geri ir šiuolaikiniai įrankiai kiek sumažina problemų kiekį. Reikalingi įrankiai: automatinis lazerinis gulsčiukas, skersaruožis pjūklas, ruletė, varžtelių suktukas ir truputis sėkmės.

Jei pradinis karkasas bus teisingas ir ne kreivas, tai tolimesnis surinkimas bus be problemų. Kai montavau, pastebėjau, kad langai stovi 1cm aukščio skirtumu. O tetulė sėkmė, arba mano angelas sargas, arba mažasis lentų kalimo dievas kiek padėjo, kad lentos patogiai susidėliojo. Aš tikrai tiek daug neskaičiavau į priekį- paprasčiausiai pradėjau kalti nuo apatinės langų linijos (palangės), o toliau viskas savaime susidėliojo.

Originali siena buvo ypač kreiva. Gavosi, kad atstumas nuo vertikalės kito nuo 5cm iki 15cm. Todėl su izoliacinėms medžiagom teko pažaisti. Naudojom akmens vatą dėl ventiliacijos ir gaisrosaugos. Pagal nuotraukas matosi, kad buvo naudojamas tinko tinkliukas. Čia tik tam, kad vata nenukristu- nenorėjau apkrauti vėjo apsaugos “plėvelę”.

Sienos “pjūvis” žiūrinti iš vidaus: dažai ir stiklo tapetai, OSB plokštė, garo izoliacinė plėvelė, 5cm uždarų porų plastikas, apie 10-15 cm akmens vata, medinės lentelės (originali siena), 7-15cm akmens vata, stiklo pluošto tinkliukas, vėjo izoliacinė plėvelė, 2.5cm ventiliacinis oro tarpas, degintos medienos (Termomedienos) lentelės.

Tos degintos lentelės teoriškai mažiau pūva, tačiau jos žymiai trapesnės. Todėl karkasas surinktas naudojant standartinę impregnuotą medieną. Visi išoriniai sujungimai padaryti naudojant nerūdijančio plieno varžtus. Vidiniai tvirtinimo elementai- cinkuoto plieno.

Dalis sienos, kuri kontaktuoja su betonu atlikta su papildomu uždarų porų putplasčiu.

Ši siena buvo lengva. Liko dar dvi sienos, tačiau baisi problema- siena antro ir trečio aukščio lygyje. Arba reikia pastolių arba reikia samdyti statybininkus. Jaučiu pastoliai pigiau kainuos.

O dabar svarbi informacija, kurios greitai niekur neradau, netgi gamintojo puslapiuose- kiek vatos lakštų yra vatos pakuotėje. Arba kiek kvadratinių metrų. Tai svarbi informacija norint tiksliai paskaičiuoti kiek pakuočių pirkti. Informacija apie PAROC ultra ir tento serijas.

• 100 mm storio (610×1220): 8 lakštai, 5.95m²
• 50 mm storio (610×1220): 14 lakštų, 10.42m²
• 30 mm storio (600×1200): 10 lakštų, 7.20m²
• 75 mm storio (565×1220): 10 lakštų, 6.89m²

Gal ir sugedo. Tačiau teko pakeisti.

Nelabai suprantu ar tai paralelinis ar nuoseklus rezonansas. Schemoje kairys kondensatorius tai korpuso ir skardelės konstrukcija. Iš raudonų dažų matosi, kad ta skardelė naudojama regulavimui.
Ritės parametrų nežinau, bet viela tai maždaug 5mm storio gryno sidabro. O rezonansinis dažnis apie 27MHz.