Ankstesnėje žinutėje rašiau apie “Jaučio ragų” konstravimą. Dabar fotoreportažas iš testavimo. Labai jau man lėtai vyksta šaltkalvystės darbai- neturiu aš tokio talento. Naujame, dar nesukurtame aparate kaitinimo dalis išsitraukia. Nutariau išbandyti stalčiuką su senesniu generatorium: half bridge su kondensatoriniu įtampos dalikliu.

Čia fotkė iš šono:

Kiek matosi pakankinta auka- 19 numerio veržlė. Juodas ATX korpusas tolumoje- generatorius. Ritė aušinama vandeniu: uždaras ciklas, priverstinė cirkuliacija su mažu siurbliuku, mažiau nei puslitrio vandens rezervuaras.

Daugiau fotkių pratesime: Continue reading →

Yra toks posakis “greibti jautį už ragų”. Čia apie ryžtingus sprendimus. Kiek patobulinus indukcinio kaitinimo schemas, pradėjo išsiskirti kiek didesnės galios- nauji tranzistoriai leido pamaitinti transformatorių ir 240V įtampa. Galia padidėjo.

Apie tai rodo, kaip žuvo mano kaitinimo auka- radio lempa. Lempos nikelinis anodas įkaito iki tokios temperatūros, kad lempos stiklinė kolba išsilydė.

Nuo srovės įkaito pagrindinis srovės laidininkas ir pradėjo varvėti lydmetalis. Laideliai prisilitavo prie bronzinių jungčių. Didelės veržlės irgi kaito iki įtartinos spalvos (žiūrėti mano Youtube).
Nusprendžiau padaryti viską didesniam korpuse ir kiek rimčiau. Juolab, kad pasitaikė geras korpusas iš pramoninės elektronikos: CRT kineskopų atlenkimo sistemų testavimo generatorius. Solidi Japoniška senovinė elektronika.

Aišku kai ją ardė vandalai Panevėžyje biški pjaustė 19″ rackines spintas su autogenu, tai mano korpusiukas kiek apsvilo. Tačiau pagrindinis korpusas nenukentėjo. Dešinėje galingas ir ilgas maitblokis (+150, +-30 ir +-15V su nežinamom galiom)- mes jo nenaudosim. Per vidurį- vertikalaus ir horizontalaus atlenkimo generatoriai su daugybe rankenėlių…

Tačiau mane sužavėjo viduje esantis radiatorius kuris visas buvo apklijuotas milžiniškais NPN ir PNP tranzistoriais- išėjimo stiprintuvas:

Čia jau seni tranzai pašalinti ir prisukti 4 IGBT tranzistoriai ir 4 greiti ir galingi “free wheelling” diodai tranzistorių apsaugai. Yra dar skylučių ir laisvos vietos dar keliems tranzistoriams. Radiatorius apipučiamas galingo ventiliatoriaus.
Tanzistorius sugalvojau sujungti pilnu tiltu. Taips išspausim maksimumą. O šiaip visada galima tranzus perkomutuoti.

Dar investavau kelius litus:

Aleksote, UAB “Šaltukas” parduotuvėje nusipirkau pusantro metro varinio vamzdelio. Varis geras, neužsistovėjęs t.y. minkštas. Yra įvairių diametrų (pirkau rodos 8 ir 10mm išorinio diametro). Vamzdelio sienelės storis ar tai 1mm ar tai 0.8mm. Tai pilnai užtenka, nes rodos prie mano dažnio, dėl “skin” efekto, elektra “isismelkia” į metalą ne daugiau kaip 0.4mm. Kažkur turiu nedidelį siurbliuką- bus galima kurti arba uždarą sistemą arba atvirą. Bet vistiek vandens ar antifryzo aušinimas bus, nes panaudota 6 kvadratų viela perkaito, pajuodavo ir pradėjo lupinėtis. O tai nėra gerai dėl to pačio “skin” efekto.
Dar internete radau kiek kitokią PLL genratoriaus schemą ir labai labai detaliai išaiškinta kas ir kaip veikia.
Dar prie investicijų reikėtu priskirti lazerinio printerio pirkimą, nes senasis labai blogai spausdina ant plėvelių, tačiau pasirodo Lietuvoje nusipirkti norimą daikta sunku- didmeninkai niekaip neatveža prekių.
Dar norėčiau blogu žodžiu paminėti Lietuvos paštą- nors ir buvo užsakytos prekės prieš šventinę karštine, tačiau manau, kad paštas praganė du nedidelius siuntinukus. Viename siuntinuke buvo skaitmeniniai voltmetras ir ampermetras. Gerai, kad geranoriški Kiniečiai linke iš dalies kompensuoti šią netektį.
Kol kas vyksta patys sunkiausi darbai- šaltkalvystė. Tiesa, pasinaudojau naturaliu žiemos šalčiu ir variniame vamzdelyje užšaldžiau vandenį- taip galėjau susukti indukyvumą be didelės baimės deformuoti vamzdelį. Gavosi kažkur pusantro mikrohenrio.
Dar kiek projektą stabdo tiristorinis įtampos reguliatorius. Norim jį padaryti trijų fazių, bet dar nesuradom valdymo schemos.

Po daugybės mėnesių atkasiau savo seną eksperimentą. Sutaisiau kas buvo musproge ir pabandžiau paleisti su kiek kitokia topologija.

Draiverys su savo mosfetais ir PLLas išliko tas pats. Pasikeitė tik pajungimo schema. Pagrindinis, darbinis konturas visiškai galvaniškai atriškas nuo generatoriaus (seniau buvo per kondikus). Priderinimo ir ribojimo ritė pavirto transformatorium- ji pirminėje turi apie 30 vijų (daugiagyslis laidas), antrinė- beveik viena vija. Visa kita beveik tas pats, tik panaudoti nebe rusiški kondensatoriai, o vakarietiški iš indukcinių kaitlenčių.

Trafas (T1) suspaustas raudonu spaustuku- spaustukas seniau reguliavo oro tarpelį. Trafo šerdis- iš labai didelio CRT monitoriaus maitblokio. Ji dirba šiame dažnyje ir nekaista. Iš rusiško teliko skleistinės šerdis kaito. Deja, trafas turi priverstinį oro tarpelį, todėl dar ne visiškai gerai veikia. Ateityje norėsiu čia pritaikyti feritinį žiedą.
Darbinė rite (L: 1uH) ir trafo antrinė apvija (mėlynas laidas) yra standartinė 6 kvadratų varinė viela. Didesnėm galiom čia turėtu eiti varinis, vandenių aušinamas vamzdelis. Nes net per kelias minutes darbo ant 50% galios laidas kaista. O štai kondikai šalti (C: 4×0.68uF 800…1000V). Bronzinė šynutė taip pat labai kaista- nepritaikyta ji tam.
Oranžiniai laidai- trafo pirminė pajungta prie inverterio. Plonas melsvas laidas su juodu galiuku- fazės detektorius. Nors ir nėra pilno galvaninio ryšio, bet informacija nusiskaito. Pajungimą reikia teisingai išfazuoti- jei pajungūs nėra rezonanso (~96kHz), tai geriausia pakeisti trafo pirminės pajungimą. Dar matosi įtampos daliklis su keliais rezistoriais ir oscilografo gnybtas. Čia pasitikrinti ar viskas gerai- kažkiek oscilografo vaizdelio matosi filmukyje. Beja, geltona oscilograma tokia spygliuota todėl, kad nėra padorios žemės- nenorėjau oscilografo žemės kabinti prie kondensatorinio įtampos daliklio centro.

Kaip “auka” panaudota sena radio lempa. Man taip saugiau- stiklas kiek sulaiko šilumą (nes inverterio ventiliatorius stipriai pučia) ir kartu izoliuoja geležius nuo darbinės ritės.