Kažkaip visai gražiai pasirodė man steampunk stiliaus šviestuvai. Kiniški buvo brangūs, ilgai laukti ir nelabai norimo stiliaus. Šiaip, man reikia dviejų bra. Todėl nutariau pasigaminti savo versiją. Viskas prasidėjo nuo interneto naršymo, galvojimo. Bet viskas baigėsi “crazy” vizitų į senukus kur biški paterorizavau santechnikos skyriaus pardavėjus.
Čia pirmi eskizai su jau pirkiniais.
Continue reading →
Kažkada bandžiau klijuoti atvėpusi bato padą su specialiais “batų” klijais. Ir nieko gero nesigavo. Paprasčiausiai labai sunku išvalyti klijuojamą vietą ir tuo labiau išdžiovinti. Gal klijai būvo ir geri, tačiau jau minėti faktoriai ir dar tas, kad labai sunku išlaikyti visas klijavimo sąlygas (patepti, padžiovinti, suspausti reikiamu slėgiu, išlaikyti gana ilgą laiką po presu) buvo sunku, neleido kokybiškai priklijuoti pado. O dabar ir tokie laikai, kad nelabai kas ir klijuoja tuos padus- nebent kas nors turi tikrus odinius batus. Bet tada gal dar galima kur nors rasti tikrą šiaučių.
Dabar, kai biški užsiimu statyba, turiu po ranka statybinės chemijos. Ir ji gerai limpa… Tai va, atsiklijavo per visą ilgį “šliopancų” (šlepečių) padas, todėl nutariaus išbandyti purškiamus putų plastiko klijus. Nes jie- elastingi, gana greitai kietėja ir dar jų kietėjimas nelabai susijęs su tirpiklio garavimu, o kažkokiom cheminėm reakcijom ir kaip katalizatorius/kietėjimo elementas eina paprastas vanduo. Todėl šlepetes paprasčiausiai gerai išploviau po tekančiu vandeniu, kiek galima nusausinau- nors tai gana sunku, nes padas tai kažkoks putų plastikas su atvirom porom. Vanduo iškarto bando įsigerti į vidų. Ružavas (rožines) putas išmozojau po visą padą ir gerai prispaudžiau. Maždaug po valandos jau galima naudotis.
(naudojau klijus, ne putas. Balionas kairėje. Nepirkite senukų “brando”, jis šūdinas)
Jau antra savaitė, kaip padas laikosi ir nebando atsiklijuoti. Pačio pado elastingumas išliko daug maž toks pats.
Pradeda patikti šita chemija- manau reikės pabandyti ką nors dar suklijuoti.
Kai sudėjo fazendoje langus, tai paliko be apdailos. Taip buvo padaryta specialiai- pirmiausiai labai daug užsiprašė pinigų už apdailą, o antriausia- apdaila labai mišri, dalinai mediena, dalinai tinkas su sgrafitu. O dar ir todėl, kad vasara būtų galima ką nors veikti. Taip biški ir iš elektroniko pavirtom statybininkų ir stalium.
Gal čia kažkada ir rašiau, bet tikrai daug kam sakiau, kad iš manęs stalius- dailidė ne koks, nes man net inkiliukai gaunasi kreivi. Reika pažymėti, kad viskas gaunasi kreivai, jei naudoji blogus instrumentus.
Jau iš seniau aš turėjau kelis instrumentus- drėlę, mažiuką šlifavimo „trikampiuką“ ir elektrinį siaurapjūklį (lobziką). Kadangi pasitaikė proga (statybos), tai dar nusipirkau kelis instrumentus. Pirkau aš juos pačius pigiausius ir paprasčiausius- nesu gi profesionalas. Taip mano instrumentų kolekcija pasidarė tokia:
