Rašiau metų pradžioje, kad pradėjau rašyti Ghidra modulį skirta PDP11 procesoriui. Jau atėjo 11 mėnuo ir projektas beveik baigtas. Dalį kodo rašiau pats, dalį kodo (ypač Java) rašė ir tikrino AI. Per tą laiką galiu dar ir pridėti, kad AI stipriai pasikeitė per tuos nepilnus metus. Į gerą pusę, kad ir kaip tai baisiai neskambėtu. Metų pradžioje haliucionavo ir kūrė kvailystes kurios netgi nesikompiliavo. O metų pabaigoje jis pat netgi pačia Ghidrą emuliavo savyje. Tipo po kažkiek laiko, aš sakau, va Basicas veikia, o žaidimas neveikia. Jis pasiūlė pakeitimus. Po pakeitimų basicas neveikia, o žaidimas pradėjo veikti. Sakau- sugadinai man basicą…
Ir tada įvyko baisiausias dalykas. Matau jis rašo:
nusikraunu SIMH1, paleidžiu basicą2, pasitikrinu rezultatą. Pasileidžiu ghidros emuliacija... tikrini skirtumus tarp SIMH ir Ghidros. Patvirtinu bugo atsiradimą. Lyginu pokyčius. Keičiu pokyčius. Leidžiu SIMH, leidžiu Ghidra. Va jums rezultatas- jūs buvo dalinai teisus dėl punkto A ir B, bet dėl C, D, E tikrai darosi kitaip.
Paleidžiu… Basicas veikia, žaidimas veikia. Sakau, gal dar gali java parašyti remiantis esamom programom, kad Ghidra emuliuotu PDP11 kompiuterį tiesiai į COM portą. Sako, imk… ir bl… veikia. Man biški baisu. Gerai, kad aš nesu programuotojas.
Čia dvi programos. Ghidra ir rusiškas VT52/15ИЭ-00-013 emuliatorius. Ghidra prisijungusi prie COM2, terminalo emuliatorius COM1. COM sujungti virtualiai.
Dar paprašiau, gal dar pertraukimus padarom, sako no problem. Man net kiek gėda pasidarė. Atsijungiau nuo tos Klaudijos….
Žaisti galima, bet dar liko kažkokie bugai. Ir kompiuteris Ghidroje per greitai veikia.
Taigi, galite apsiraminti. Kogero dabar jau ilgai neliesiu aš tos Ghidros ir nekvaršinsiu galvos su tuo sintetiniu PDP. O su realiu PDP visdėlto dar noriu jus panervuoti. Nes aš surinkau net kelius procesorius, kelius terminaliunius ir RAM blokus. Pripirkau panašių lizdelių. Noriu visdėlto sukonstruoti kiek labiau pilnavertišką kompiuterį.
SIMH tai open source archainių minikompiuterių emuliatorius. ↩︎
Yra popierinė perfojuosta, DEC-11-AJPB-PB (PDP-11 BASIC V007A), su šiuo basic. Ir dar ši programa gana stipriai išnagrinėta ir dekompiliuota internetuose. ↩︎
Iš darbo pasiskolinau dokumentų skanerį. Ir va, mano pirma piratinė knyga- “Agentas ir robotas” (c) Banguolis Balaševičius.
Tikriausiai neužpuls mane visokie kopyraiteriai- Banguolis jau nebe šiame pasaulyje… o Vaga? Parodo lai man tos knygos naują leidimą. Kas buvo sovietmečiu- nesiskaito.
Kai radija pradėjo biški veikti, pradėjau montuoti mėlyną dantį (BT). Pradžioje dėjau kažkokį no-name kinišką moduliuką iš Ali. Viskas veikė- bet kažkodėl per naujo įjungus modulį, jo tikriausiai “adresas” randomizuojasi ir reikia jungtis ir poruotis per naujo. Neužilgo telefone didelis sąrašas vienodų garso įrengimų. Ir dar- pavadinimas negražus.
Todėl šabakštyne radau Microchip BM64 modulį. Ir jis beveik neveikė pagal instrukcijas. Per UARTą jis neatsiliepinėjo. Gerai, kad pasimatė per USB kaip HID įrengimas. Dėl viso pikto perrašiau firmwarę iš oficialaus puslapio. Toliau kilo problema- labai jau miglotai parašyta kaip įjungti patį modulį. Rodos impulsas į Power-on kontaktą. O man impulsas netinka. Firmwarėje yra opcija- kad rodos įsijungtu nuo pastovaus levelio. Tačiau viena problema- instrukcijos numatė visą kelią kaip reikia modifikuoti EEPROM turinį ir kaip tą EEPROM reikia sujungti su defaultiniu turiniu ir poto specialia programa sukelti į modulį. Tačiau viena bėda- EEPROM programatorius nemato per USB-COM to modulio. Nors modulis atsiliepia per terminalą ir su specialia valdymo programa.
Va tiek tik reikia programavimui
O pasirodo viskas žymiai paprasčiau nei parašyta manuale ir youtube. Užtenka “pokyčių” failą įkelti į tą pačią USB HID programą su kuria perrašomas firmwarė, pasirinkti serial flash eeprom ir nereikia jokių serial adapterių. Iš viso pažaidimui tereikia tik maitinimo laido normaliam darbui ir USB laido programavimui.
Bėda tame, kad čia labai jau daug nustatymų. Kurių 85% visiškai nesuprantami. O “helpas” – 99% nepadeda arba neatitinka tikrovės. Ko norėti- šis modelis jau pasenęs ir nerekomenduojamas naudoti.
Čia matosi folderio pavadinimas kuris atspindi mano nuomonę apie šį modulį. Aš du vakarus sugadinau bandydamas sukonfigūruoti taip, kad veiktu. Ir dar nebaigta- kažkodėl su dviem Samsung telefonais garsas veikia. O su kompiuteriu kažkodėl neveikia. Lygtai vienu momentu gal ir veikė. O dar, atsijungus su telefonu ir vėl prisijungus nėra garso. Nors sako, kad garsas veikia. Tik po power off/on sekos vėl viskas veikia. O dar kniso tas BLE. Iš pradžių buvo kaip du nepriklausomi įrengimai- gana įdomu. Vienas kaip garsas, kitas kaip BLE nuoseklusis portas. Teoriškai galima buvo transliuoti iš kompo signalą į modulio serial portą. Gal net valdyti. Tačiau po kažkiek eksperimentų viskas susimakalavo- tiek audio, tiek BLE susijungė į vieną įrenginį (tiksliau du įrenginiai su tuo pačiu adresu) ir viskas sugedo. Todėl, jei kas nors programavo tokį BM64 modulį- pagelbėkit.
Man biški gėda dėl šio mazgo
Viskas sumontuota “ant snarglinių klijų”, nes neturiu normalios PCB, o ir pastaruoju metu pradėjau blogiau matyti, tai nelabai patinka smulkus kontaktai. Geriau jau radijos su didelėm detelėm. 🙂
Kur ilgi laidai- vyksta tiuninimasŽalioji akis mirksi
Dėl silpnoko BT signalo pastačiau dar vieną lemputę- 6Н2П. Kiek patempti line-in ir suvienodinti su radijos signalu. Dar nuo paskutinio posto kiek skiriasi kai kurios detalės- buvau padaręs vieną rimtą bet durną klaidą (supainiojau lempos kojas) ir dar negalima pasitikėti schemomis iš interneto- detalių parametrai buvo stipriai ne pagal datasheetą, todėl biški negerai grojo. Dar padariau, kad žalia akis rodytu ne AM stočių lygį, o audio signalo amplitudę. Dabar gavosi kaip ir kokia šviesos muzika.
Dar liko didelė bėda- 50/100Hz duzgimas. Čia tokia radija, kur garsiakalbis neturi pastovaus magneto, bet turi taip vadinamą “field coil” apviją. Ji daro du darbus- sukuria magnetinį lauką garsiakalbiui ir kartu dirba B+ droseliu. Dabar droselio nėra, pajungiau kažkokio transformatoriaus 230V apviją, kiek padeda, bet tikrai ne taip kaip turi veikti.
Ir dar liko korpuso darbai. Jau kiek pradėjau- nulupau dažus ir laką, kiek pats padažiau ir pradėjau lakuoti. Viena bėda- jau ruduo, šalta. Ir garaže žema temperatūra- lakas nekietėja.
Priešistorė. Vienas dėdė (gerai, mano bosas), pamatė mano Grundig lempinę radija kuri stovi laboratorijoje. Po kažkiek laiko pamačiau jo kabinete irgi didelę radiją. Kai kilo kalba, jis pasakė, kad jo radija senesnė ir krūtesnė ir jai 100 metų. Atsakiau, kad tikrai ne. O kai pažiūrėjau per nugarėlę į lempas, tai kilo dar daugiau įtarimų. Radijos demonstracija parodė tik traškesius. O poto buvo užduotas toks kuklus klausimas- pataisysi?
Susipažinkit- Telefunken Smaragd. Viena literatūra sako, kad 1939, o kiti 1944/45. Gaminta Čekoslovakijoje, (Radiotechna, spol. s r. o., Praha-Prelouc), su brandu Telefunken Smaragd (dėl to ir Čekiški užrašai). Ji neturi jokių FM (UTB) bangų.
Tikrai ne originalasMan patinka tepaliniai kondensatoriai
Bet… ne anksčiau kaip 1975 metais radija remontuota. Gal tuo metu, o gal anksčiau radija buvo pilnai perdaryta ant rusiškų (tarybinių) lempų. (išėjimo lemputės data- 1975). Didžioji dalis mažųjų detalių irgi rusiškos (spėju 80%).
Skudurinė izolkė laiko žalią akį, su vienu varžteliu pritvirtinta kažkokia lemputė (rodos buvo 6Ф1П) – spėju žalios akies “draiveris”
Perdarymas kapitalinis- net mechaniškai išimti senoviniai specifiniai lempų lizdai ir įdėtos aliuminio plokštelės su naujais lizdais.
Visiškai nekilo noro narplioti tarybines detales ir buvo įvertintos alternatyvos. Kiek padiskutavus, buvo priimtas sprendimas- lempos lieka tarybinės, turi groti iš mėlyno dančio (bluetooth), o pats radijo stočių priėmimas kaip ir “optional”- juolab ten tik MW ir SW. Kaip skatinimą gavau carte blanche Lemonos parduotuvėje.
Nutariau išmesti viską kas išsimeta- palikti tik lizdus, originalias Telefunken detales (tiek kiek galima). Ardymo metu įvyko nedidelė katastrofa- nuo trafo nukrito du laidai su kontaktais. Tai buvo labai baisus momentas- nes ieškoti naują trafą ar pervynioti iš naujo buvo net baisu pagalvoti. Tačiau teko ardyti transformatorių (pasirodo geležis ne E ir I, o cielas elementas, kur palenkiant reikia kišti į ritę) ir nuvynioti kaitinimo apvijas. Tai darant pastebėjau, kad lakas ant storų apvijų nesilaiko. Tačiau radom prarastus galus, o kaitinimo apvijas suvyniojau su nauju laidu. Ir pakeliui užmiršau suvynioti BT maitinimo apvijas. Jas teko sukaišioti vėliau naudojant ploną laidą su teflono izoliacija.
tuščias laukasčia tik lempų kaitinimas. Naujas.
Pilnai nuskutau viską ir pradėjau montuoti pagal lempų datašytus ir pačio Telefunkeno schemą. Garso stiprintuvas- klasė A su 6П14П. Pakeliui prisukau naujoje skylėje dvigubą triodą 6Н2П– tai bus priešstiprintuvas ir žalios akies stiprintuvas. Orginalios vakarietiškos žalios akys turi tikrai gerą triodą ir schemose naudoja kaip garso ar automatinio stiprinimo (rusiškai- АРУ) kaskadą. Tuo tarpu tarybinės žalios akys turi tik gaidišką triodą tinkama tik pačios žalios akies valdymui.
Kaip pradėjo veikti garso stiprinimas ir LINE IN, kiek pakrapščiau tono filtrus. Bet greitai atsibodo. Dar buvo bėdos su 50/100Hz fonu. Kiek pamažinus foną, pradėjau konstruoti radiją. Tai beja pirma lempinė Superheterodininė radija kurią konstruoju.
Kadangi heterodino generatorius ir anteninė pusė lygtai nebuvo “suarta” tarybiniais laikais, panaudojau lempą 6И1П kuri tam ir skirta. Osciliatorius užsikūrė iškarto, o štai “maišytuvas” neveikė- kažkur buvo ~120omų į žemę. Nukėlus kintamą kondensatorių ir pašalinau senus laidus. Parazitinė varža kažkur dingo. Ir oscilografas parodė kažką gero.
Panaudojau originalius tarpinio dažnio transformatorius (filtrus). Kaip tarpinio dažnio stiprintuvą panaudojau 6К4П. Pasirinkau tipinę schemą iš Simfonijos. Liko viena problema- reikia detektuoti signalą. Du detektoriai- vienas garsui, kitas automatiniam stiprinimo reguliavimui. Statyti dar vieną lempą? (6Х2П)? Originalus telefunkenas naudojo lempą- kombainą EBF11. Rusai buvo nukopijavę panašią iš Amerikietiško bombonešio, bet aš tokios kogero neturiu, o ir reikėtu keistu mechaniką. O dėl naujos lempos… galios trafas jau pradėjo kaisti. Dar reikia pagalvoti, ar kaitinti trafą ir statyti naują lemputę (dar ir jos reikės paieškoti) ir montuoti naują lizdelį ar kitaip išsisukti. Aš pastačiau kažkodėl dar vieną lizdą, bet ten 9 pin…
Kol kas testavimui pajungiau super tam tinkamą diodą- 1N4004. Bet o stebuklai! Toks stiprus signalas iš tarpinio stiprintuvo trafo, kad pagaunu keletą stočių trumpose bangose ir dvi propagandines stotis iš Sitkūnų. Ir nieko aš nereguliavau. O dar, kilo įtarimas, kad kintamas kondensatorius nėra originalus. Jo tvirtinimas kažkoks savadarbis. O dar- kondensatorius yra trijų sekcijų, o pati radija naudoja tik dvi. Gal reikia naudoti anteninėje pusėje dvigubą sekciją? Nežinau, bet veikia tik su dviem.
1N4004 kaip detektorius?beveik visos detalės sudėtos
Ir šio straipsniuko pabaigai- paminklas tarybinei kokybei:
Kai nemėgsti grybauti, grybai patys veržiasi pas tave. Visi grybai šioje galerijoje fotkinti mano kieme. Atsiprašom už nuotraukų kokybę- mano telefonas jau labai prastai paveiksluoja. Kaip tie grybai čia užsiveisė? Ogi čia labai dideli medžiai, nelabai grėbliojami seni lapai, gana drėgnoka. Ir dar, kai šeimos nariai grybaudavo, visada išberdavo grybų atliekas kieme…
Deja aš nežinau, kurie valgomi, kurie ne. Nu bent jau raudona musmire (ir gal ten kokia žalsvoji irgi yra) atskiriu. Spėju, kad ir šilbaravykių taip pat papuolė. Dar būdavo ūmedžių, bet ne šiuo metu. Pavasario metu auga ir briedžiukai…
Grybus apgriaužė slimokai (šliužai)- šiais metais vėl jų buvo daug.
nevalgomašito kotelis sumedėjo, gal 6 cm storiočia Laumės Ratasneryškus, bet gal valgomassako kepenų nuodaigal iš šlangos auga?ehh, valgomas?valgomivalgomi vieną kartą? 🙂įdomi struktūravalgoma perspektyvakempinėišblukomaskuojasitai atrodo grybiena.slimokų darbasnet prie padangų augavėl slimokai suėdė