Category Archives: Analogue

Telefunken Smaragd (2 dalis)

Kai radija pradėjo biški veikti, pradėjau montuoti mėlyną dantį (BT). Pradžioje dėjau kažkokį no-name kinišką moduliuką iš Ali. Viskas veikė- bet kažkodėl per naujo įjungus modulį, jo tikriausiai “adresas” randomizuojasi ir reikia jungtis ir poruotis per naujo. Neužilgo telefone didelis sąrašas vienodų garso įrengimų. Ir dar- pavadinimas negražus.

Todėl šabakštyne radau Microchip BM64 modulį. Ir jis beveik neveikė pagal instrukcijas. Per UARTą jis neatsiliepinėjo. Gerai, kad pasimatė per USB kaip HID įrengimas. Dėl viso pikto perrašiau firmwarę iš oficialaus puslapio. Toliau kilo problema- labai jau miglotai parašyta kaip įjungti patį modulį. Rodos impulsas į Power-on kontaktą. O man impulsas netinka. Firmwarėje yra opcija- kad rodos įsijungtu nuo pastovaus levelio. Tačiau viena problema- instrukcijos numatė visą kelią kaip reikia modifikuoti EEPROM turinį ir kaip tą EEPROM reikia sujungti su defaultiniu turiniu ir poto specialia programa sukelti į modulį. Tačiau viena bėda- EEPROM programatorius nemato per USB-COM to modulio. Nors modulis atsiliepia per terminalą ir su specialia valdymo programa.

Va tiek tik reikia programavimui

O pasirodo viskas žymiai paprasčiau nei parašyta manuale ir youtube. Užtenka “pokyčių” failą įkelti į tą pačią USB HID programą su kuria perrašomas firmwarė, pasirinkti serial flash eeprom ir nereikia jokių serial adapterių. Iš viso pažaidimui tereikia tik maitinimo laido normaliam darbui ir USB laido programavimui.

Bėda tame, kad čia labai jau daug nustatymų. Kurių 85% visiškai nesuprantami. O “helpas” – 99% nepadeda arba neatitinka tikrovės. Ko norėti- šis modelis jau pasenęs ir nerekomenduojamas naudoti.

Čia matosi folderio pavadinimas kuris atspindi mano nuomonę apie šį modulį. Aš du vakarus sugadinau bandydamas sukonfigūruoti taip, kad veiktu. Ir dar nebaigta- kažkodėl su dviem Samsung telefonais garsas veikia. O su kompiuteriu kažkodėl neveikia. Lygtai vienu momentu gal ir veikė. O dar, atsijungus su telefonu ir vėl prisijungus nėra garso. Nors sako, kad garsas veikia. Tik po power off/on sekos vėl viskas veikia.
O dar kniso tas BLE. Iš pradžių buvo kaip du nepriklausomi įrengimai- gana įdomu. Vienas kaip garsas, kitas kaip BLE nuoseklusis portas. Teoriškai galima buvo transliuoti iš kompo signalą į modulio serial portą. Gal net valdyti. Tačiau po kažkiek eksperimentų viskas susimakalavo- tiek audio, tiek BLE susijungė į vieną įrenginį (tiksliau du įrenginiai su tuo pačiu adresu) ir viskas sugedo. Todėl, jei kas nors programavo tokį BM64 modulį- pagelbėkit.

Man biški gėda dėl šio mazgo

Viskas sumontuota “ant snarglinių klijų”, nes neturiu normalios PCB, o ir pastaruoju metu pradėjau blogiau matyti, tai nelabai patinka smulkus kontaktai. Geriau jau radijos su didelėm detelėm. 🙂

Kur ilgi laidai- vyksta tiuninimas
Žalioji akis mirksi

Dėl silpnoko BT signalo pastačiau dar vieną lemputę- 6Н2П. Kiek patempti line-in ir suvienodinti su radijos signalu. Dar nuo paskutinio posto kiek skiriasi kai kurios detalės- buvau padaręs vieną rimtą bet durną klaidą (supainiojau lempos kojas) ir dar negalima pasitikėti schemomis iš interneto- detalių parametrai buvo stipriai ne pagal datasheetą, todėl biški negerai grojo.
Dar padariau, kad žalia akis rodytu ne AM stočių lygį, o audio signalo amplitudę. Dabar gavosi kaip ir kokia šviesos muzika.

Dar liko didelė bėda- 50/100Hz duzgimas. Čia tokia radija, kur garsiakalbis neturi pastovaus magneto, bet turi taip vadinamą “field coil” apviją. Ji daro du darbus- sukuria magnetinį lauką garsiakalbiui ir kartu dirba B+ droseliu. Dabar droselio nėra, pajungiau kažkokio transformatoriaus 230V apviją, kiek padeda, bet tikrai ne taip kaip turi veikti.

Ir dar liko korpuso darbai. Jau kiek pradėjau- nulupau dažus ir laką, kiek pats padažiau ir pradėjau lakuoti. Viena bėda- jau ruduo, šalta. Ir garaže žema temperatūra- lakas nekietėja.

Telefunken Smaragd (1 dalis)

Priešistorė. Vienas dėdė (gerai, mano bosas), pamatė mano Grundig lempinę radija kuri stovi laboratorijoje. Po kažkiek laiko pamačiau jo kabinete irgi didelę radiją. Kai kilo kalba, jis pasakė, kad jo radija senesnė ir krūtesnė ir jai 100 metų. Atsakiau, kad tikrai ne. O kai pažiūrėjau per nugarėlę į lempas, tai kilo dar daugiau įtarimų. Radijos demonstracija parodė tik traškesius. O poto buvo užduotas toks kuklus klausimas- pataisysi?

Susipažinkit- Telefunken Smaragd. Viena literatūra sako, kad 1939, o kiti 1944/45. Gaminta Čekoslovakijoje, (Radiotechna, spol. s r. o., Praha-Prelouc), su brandu Telefunken Smaragd (dėl to ir Čekiški užrašai). Ji neturi jokių FM (UTB) bangų.

Tikrai ne originalas
Man patinka tepaliniai kondensatoriai

Bet… ne anksčiau kaip 1975 metais radija remontuota. Gal tuo metu, o gal anksčiau radija buvo pilnai perdaryta ant rusiškų (tarybinių) lempų. (išėjimo lemputės data- 1975). Didžioji dalis mažųjų detalių irgi rusiškos (spėju 80%).

Skudurinė izolkė laiko žalią akį, su vienu varžteliu pritvirtinta kažkokia lemputė (rodos buvo 6Ф1П) – spėju žalios akies “draiveris”

Perdarymas kapitalinis- net mechaniškai išimti senoviniai specifiniai lempų lizdai ir įdėtos aliuminio plokštelės su naujais lizdais.

Visiškai nekilo noro narplioti tarybines detales ir buvo įvertintos alternatyvos. Kiek padiskutavus, buvo priimtas sprendimas- lempos lieka tarybinės, turi groti iš mėlyno dančio (bluetooth), o pats radijo stočių priėmimas kaip ir “optional”- juolab ten tik MW ir SW. Kaip skatinimą gavau carte blanche Lemonos parduotuvėje.

Nutariau išmesti viską kas išsimeta- palikti tik lizdus, originalias Telefunken detales (tiek kiek galima). Ardymo metu įvyko nedidelė katastrofa- nuo trafo nukrito du laidai su kontaktais. Tai buvo labai baisus momentas- nes ieškoti naują trafą ar pervynioti iš naujo buvo net baisu pagalvoti.
Tačiau teko ardyti transformatorių (pasirodo geležis ne E ir I, o cielas elementas, kur palenkiant reikia kišti į ritę) ir nuvynioti kaitinimo apvijas. Tai darant pastebėjau, kad lakas ant storų apvijų nesilaiko. Tačiau radom prarastus galus, o kaitinimo apvijas suvyniojau su nauju laidu. Ir pakeliui užmiršau suvynioti BT maitinimo apvijas. Jas teko sukaišioti vėliau naudojant ploną laidą su teflono izoliacija.

tuščias laukas
čia tik lempų kaitinimas. Naujas.

Pilnai nuskutau viską ir pradėjau montuoti pagal lempų datašytus ir pačio Telefunkeno schemą. Garso stiprintuvas- klasė A su 6П14П. Pakeliui prisukau naujoje skylėje dvigubą triodą 6Н2П– tai bus priešstiprintuvas ir žalios akies stiprintuvas. Orginalios vakarietiškos žalios akys turi tikrai gerą triodą ir schemose naudoja kaip garso ar automatinio stiprinimo (rusiškai- АРУ) kaskadą. Tuo tarpu tarybinės žalios akys turi tik gaidišką triodą tinkama tik pačios žalios akies valdymui.

Kaip pradėjo veikti garso stiprinimas ir LINE IN, kiek pakrapščiau tono filtrus. Bet greitai atsibodo. Dar buvo bėdos su 50/100Hz fonu. Kiek pamažinus foną, pradėjau konstruoti radiją. Tai beja pirma lempinė Superheterodininė radija kurią konstruoju.

Kadangi heterodino generatorius ir anteninė pusė lygtai nebuvo “suarta” tarybiniais laikais, panaudojau lempą 6И1П kuri tam ir skirta. Osciliatorius užsikūrė iškarto, o štai “maišytuvas” neveikė- kažkur buvo ~120omų į žemę. Nukėlus kintamą kondensatorių ir pašalinau senus laidus. Parazitinė varža kažkur dingo. Ir oscilografas parodė kažką gero.

Panaudojau originalius tarpinio dažnio transformatorius (filtrus). Kaip tarpinio dažnio stiprintuvą panaudojau 6К4П. Pasirinkau tipinę schemą iš Simfonijos. Liko viena problema- reikia detektuoti signalą. Du detektoriai- vienas garsui, kitas automatiniam stiprinimo reguliavimui. Statyti dar vieną lempą? (6Х2П)? Originalus telefunkenas naudojo lempą- kombainą EBF11. Rusai buvo nukopijavę panašią iš Amerikietiško bombonešio, bet aš tokios kogero neturiu, o ir reikėtu keistu mechaniką. O dėl naujos lempos… galios trafas jau pradėjo kaisti. Dar reikia pagalvoti, ar kaitinti trafą ir statyti naują lemputę (dar ir jos reikės paieškoti) ir montuoti naują lizdelį ar kitaip išsisukti. Aš pastačiau kažkodėl dar vieną lizdą, bet ten 9 pin…

Kol kas testavimui pajungiau super tam tinkamą diodą- 1N4004. Bet o stebuklai! Toks stiprus signalas iš tarpinio stiprintuvo trafo, kad pagaunu keletą stočių trumpose bangose ir dvi propagandines stotis iš Sitkūnų. Ir nieko aš nereguliavau. O dar, kilo įtarimas, kad kintamas kondensatorius nėra originalus. Jo tvirtinimas kažkoks savadarbis. O dar- kondensatorius yra trijų sekcijų, o pati radija naudoja tik dvi. Gal reikia naudoti anteninėje pusėje dvigubą sekciją? Nežinau, bet veikia tik su dviem.

1N4004 kaip detektorius?
beveik visos detalės sudėtos

Ir šio straipsniuko pabaigai- paminklas tarybinei kokybei:

Monumentali tarybinės pramonės alegorija.

Maža video demonstracija:

Užrašai pdf formoje.

Nykstanti amatininkų patirtis

Šiandien buvo pokalbis kur ir sugeneravo post’o temą. Man reikėjo 50Hz transformatoriaus, būtent old-skūlinio metalinio trafo, o ne maitblokio. Ir dėl to, kuičiausi trafų maiše. Ten buvo visas kalnas vienodų transformatoriukų su nenuplėštais laidais, nuo senų kasos aparatų. Kiek stebino, kad kasos aparatas lygtai turėjo du transformatorius. Ir žmogus paklausė, o kaip tu pajungsi transformatorių, kur daug laidų ir niekas neparašyta? Sakau- atsiskambisiu, pamatuosiu varžas ir susifazuosiu. Ir matyt paskutinis žodis buvo pernelyg paslaptingas. Bandžiau paaiškinti, bet žmogui greitai atšoko smalsumas….

Taigi paimam transformatorių ir išmatuojam visas varžas tarp išvadų. Taip randam nepriklausomas apvijas ir atvadus nuo apvijų. Kur didžiausia varža, ten bus ir didžiausia įtampa. Tačiau kartais būna, kad transformatorius turi dvi pirmines apvijas, kad ir 110V + 110V. Jas sujungus nuosekliai gaunasi 220V, o tokias įtampas galima rasti rozetėje. Tačiau kaip nuosekliai jungti? Ommetras neparodys. O sujungus neteisingai, priešpriešos apvijos anuliuoja savo induktyvumus ir gausi didelį pokšt- “trumpą” jungimą.

Nuotraukoje viršuje- nežinomas trafas (kaip visada, jo aprašymas kasos aparato schemoje neatitiko tikrovės. Netgi išvadų skaičiumi).

Juodas – geltonas – mėlynas turi didžiausią varžą, todėl nusprendžiau, kad čia bus 220V. Tačiau kiek neramino pilka-raudona apvija. Jos schemoje nebuvo. Pagalvojau, kad koks papildinys 230V variantui, nes apvijos varža mažoka. Išėjimas violetinis ir rudas, pagal schema buvo ~9V ir ~17V (+5 ir +12V po stabilizacijos).

Ir nors matosi fiziškai, kad pirma eina pilkas, o raudonas yra galas, nutariau pasitikrinti “fazuotę”. Tam tikslu, iš kito mažiuko transformatoriaus per geltonus laidus paduodu apie ~9V AC.

Su apkrova gavosi 8.44V

Ir matuojam kitus laidus:

Pilkas- raudonas: 8.44V
Geltonas- mėlynas: 14.04V
Juodas- geltonas: 65.3V
Juodas- mėlynas: 78.7V (14.04+65.3=79.34V, panašu, kad tikrai sumuojasi) čia kaip per mažai.
Išėjimas (violetinis, rudas): 13.3 ir 7.6V. O čia jau per daug

Kažkaip per mažai voltų pirminėje ir kartu per daug voltų antrinėje. Voltai turi būti proporcingi. Tada pabandžiau pamatuoti juodas-raudonas (kai sujungta mėlynas su pilku) ir juodas-pilkas (kai sujungtas melynas su raudonu). Gaunasi, kad įtampa pirmam variante didesnė- apvijos sufazuotos nuosekliai. Antram variante raudona-pilka apvija dirba prieš kitas apvijas ir jos įtampa minusuojasi.

Jau pagal proporcijas gaunasi, kad trafas neteisingas. Tačiau ko nepabandžius- paduodam į pirminę (juodą mėlyną) ir su papildoma apvija (juodą-mėlyną+pilką-raudoną) gerus 230V ir pakeliui pamatuojam srovę. Gavosi kiek virš 2A ir kiek mažiau, kaip tokio dydžio transformatoriui kaip per daug (nors čia prisideda reaktyvinė srovė). O dar ir burzgė. Ir greitai šilo. Antrinėse, vietoje tikėtinu 17 ir 9 buvo gal du su biškiu karto daugiau.

Gali kilti klausimas- o kodėl nebuvo trumpo? O todėl, kad tokio reiškinio kaip trumpas elektrotechnikoje nėra. Yra tik per didelė srovė, per ploni laidai ir per karšta izoliacija. Transformatorius gali veikti pajungtas bet kaip, tik kai kurie variantai gausis tokie, kad laidai tikrai bus per ploni esamoms srovėm. Tačiau jei transformatoriukas kelias sekundes paveiks 200% ar 300% perkrova, nieko neatsitiks. Tik bus kiek per daug šilumos ir srovės. Teoriškai galima įsotinti šerdį, bet tada irgi bus per ploni laidai 🙂

Spėju, kad šitas transformatorius buvo Japoniškas (kasos aparatas Casio CE-300, EX-247), todėl jo apvijos yra: 0-100V-110V1, papildoma apvija- 17V, kad gautusi 127V.

Čia kaip spėjimo bazė panaudotas 100V maitinimas

Gali iškilti klausimas, kodėl gaunasi 121V+13V > 127V? Todėl, kad aš spėju tas įtampas. O dar todėl, kad yra energijos nuostoliai prie skirtingų srovių, apkrovos ar paprasčiausios aktyvinės (ominės) apvijos varžos. Čia gi matuota be apkrovos. Pvz. skaičiuojant transformatorių, empiriškai primetam apie 10% nuostolius tarp pirminės ir antrinės apvijos. Manau, kad tikrus profesionalius transformatorius ne tik skaičiuodavo su tikrom apkrovom, bet ir eksperimentiniu būdu parinkdavo reikiamus apvijų skaičius.
O šiaip, trafas netinka- kaip minėjau, kasos aparate buvo du trafai. Tai tas pirmas, didesnis trafas buvo ir 1/2 autotransformatorius, kuris iš 220 (230V) darė 110V šiam transformatoriui.

Tikiuosi nesupratot nieko čia. 🙂

P.S. Šiandien buvo šeštokų mokinukų ekskursija į mano darbą. Ir ten stovi lempinė radija. Vienas mokinukas nusistebėjo, kad ši radija “moka groti šiuolaikišką muziką!”. Tikrai nemanau, kad jis mane trolino. Pernelyg buvo nustebusios akys, kai radija, pagal jų prašyma, buvo nureguliuota “ant M1”.

Atnaujinimas 2026.03.26

Pasirodo, mano turimas pirmas transformatorius buvo defektuotas. Tarp pilko ir mėlyno turi būti apvija. Kažkaip pavyko paimti transformatorių su defektuota apvija.

Naujas transformatorius jau lygtai veikia 230V režimu pajungus į kraštines apvijas. Tikiuosi bus gerai ir su apkrova. Vadinasi transformatorius ultra universalus: 0-100-120-220-230 arba 0-110-127-220-240. Kažkas tokio. Vidinė ~100V apvija pirmajam transformatoriuje sudegusi/nutraukta.

  1. Japonijoje labai keisti elektros standartai. ↩︎

NordMende Turandot

Skaitytojams tikriausiai jau nebedomina radijos. Tai dar vienas lavonėlis. Iš gedimų- seleninis lygintuvas, kondensatoriai ir viena lemputė, kuri susižalojo transportavimo metu, bet ten 6П14П analogas.

Po vidinio remonto
Viskas nešvaru
O čia jau švariau
Jau su PCB
Klasikinis gedimas- seleno lygintuvas
Viduje jau 1N4007

Gana gerai gaudo bangas. Palaiko FM (aišku mono).

Superheterodinas 2

Visada norėjau pagaminti radiją kuri veiktu. T.y. kažkaip galima pasirinkti radijo stotis (selektyvi) ir kad garsas gautusi. Deja, kažkaip gyvenime nepasisekė- vaikystėje ir paauglystėje augau po stalino vargonais, o ten grojo tik viena stotis- Majakas. Ir grojo pyktybiškai- per visą diapazoną ir netgi nereikėjo įjungti radiją. Ir iš principo, net nereikėjo radijos- bet kas, kas turėjo blogą kontaktą (minimalus puslaidininkis) grojo tą pačią radijo stotį. Grojo nepajungtos prie nieko garso kolonėlės, metalinės vielos kaimyno šiltamyje buvo po keliasdešimt voltų potencialu- dėl to kentėjo jo agurkai ir panašiai. Todėl mano “radijo megėjiškumas” tai ir pasibaigė.

Praėjo labai daug metų, atsirado PCB firmos ir aš užsakiau keletą PCB. Jos biški veikė, bet nelabai. Labai greitai atsibodo ir aš viską užmečiau. Tai buvo 2019 metais…

Versija su mažais konturais (mažos ritelės)

Buvo ir kita versija. Net pirkau kiniškus “konstruktorius“- jie kiek ir veikė, bet norėjosi savo. Savo tai kad viskas pagal mane. O būtent “savo” variantas ir neveikė.

Atėjo “dabar“. Ir betvarkant šiukšlyną vėl radau tas PCB. Dabar jau turiu kiek daugiau prietaisų, o ir fazendoje kiek geresnis AM ryšis. Kiek dar padėjo lempinių radijų remontas. Ir šiandien, mano lavoninė PCB atgijo. Pradėjo groti kelias radijo stotis, pagrindė iš baltarusijos1. Pagrindinės bėdos- tranzistoriai kurių parametrai ir kojų išdėstymas neatitiko tikrovės, tranzistorių darbo režimų parinkimas- jie gi subinės yra srovės prietaisai, o štai lempos – įtampos. Čia ir kilo visos bėdos.

Bersija su “standartiniais”, dideliais konturais.

Ir dar reikia prietaisų- generatorių, multimetrų, oscilografų ir visko kito. Nes superheterodine yra per daug parametrų ir jie visi turi sutapti. Nors tai vadovėlinės tiesos, biški surašysiu:

  • Įėjimo konturas turi būti sinchroniškas heterodinui.
  • Heterodinas turi būti sinusoidinis, be harmonikų.
  • Tarpinio dažnio stiprintuvas turi būti be iškraipymų- papildomos harmonikos čia nereikalingos.
  • Heterodinas ir maišytuvas turi veikti viena kryptimi- męs gi nenorima padaryti AM siųstuvo.

Tikrai daugiau nerašysiu šiame straipsniukyje. Nes viskas veikia šūdinai- pilna harmonikų ir ta patik radio stotis atsikartoja daug kartų, viskas priklauso nuo rankų padėties, viskas cypia ir burzgia. Bet vistiek kažkoks malonumas atsirado, nes prabilo mano PCB su superheterodinu.

Gal ateityje, jei viskas pradės veikti ir aš viską suprasiu, tai pasidalinsiu išmintimi. Nors tokia išmintis visiškai neįdomi šiais laikais.

  1. Kogero aš klystu. Gal tai kažkas tokio kaip “Radio Signal” ar “Радио Лента”. Ir gal net transliuoja iš Lietuvos. ↩︎

Philips Philetta 283

Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.

Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.

Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.

90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.

Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.

O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.

“elfenbein” – dramblio kaulas
feikinis elektrolitas

Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.

12V 0,1A edisono lempučių neturiu
Trumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.
3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa

Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.

Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.

Grundig Type 298 W/UKW

Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.

rankenėlės yra
vienas laidžiukas nulūžo
minimalistika
kelios lempos neturi “rakto” ir kam jis reikalingas tokiam patrone
Apačia
Net pašvietimo lemputės veikia
Nugarinė sienelė

Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.

Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa.
Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.

Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.

Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.

2025.07.26

Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.

Ten tas Kontakt valiklis matosi, tikrai valo sidabro pajuodavimą

Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.

Ant kondensatorių dominuoja “50”, kogero bus 1950.

O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.

apačia po remonto ir neaišku kas

Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.

Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.

2025.07.28

Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.

Stikliukas biški nučiupinėtas iš išorės. Matyt kai kišau radiją į korpusą nučiupinau.

Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.

Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“

2025.10.10

Kosminio atsitiktinumo dėka, aš radau išmestą tokią lempą- EM11.

ir viskas veikia!

Simfonija 003 Stereo

Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.

Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?

Darbo metu. Matosi jau pakeisti keli kondensatoriai. Ir kiek pavalyta.

Daug lempučių: 6П14П – 4 vnt , 6Н2П – 3 vnt, 6К4П – 3 vnt, 6И1П – 1 vnt, 6Ж1П – 1 vnt, 6Н3П – 1 vnt, 6Е1П – 1 vnt, 6Ф5П – 1 vnt, 6Х2П – 2 vnt. Nuo tokio kiekio jaučiasi šiluma kambaryje.

Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.

Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).

keli kondensatoriai pasimetė. Triūbeliniai- geri, liko po dažnio perstumimo. Dideli elektrolitai iš maitblokio panaudoti kaip naujų kondenstorių “nešėjai”.


Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.

Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.

Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.

Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2

Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.

Anachronizmas lempinėje radijoje. Dabar kaip perjungi į stereo, dingsta šiltas lempinis garsas3.
green indicator tube

Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4.
Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas.
Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.

Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:

“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:

Kodėl originalai 450V, kai ten max 260V?

Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.

Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:

“šiltos” spalvos LED juostelė ir LCD monitoriaus matricos viduriai. Kairėje- raudonas LED kuris vadinasi “музика”. Ši lempa šviečia pastoviai (nebent įjungsi “Речь”), tai kaitrinės lemputės čia nelabai. Dar bus “stereo” LEDas.
  1. nėra originalių kolonėlių, todėl negaliu nieko pasakyti apie “skambėjimą”. Su pigiom 8Ω kolonėlėm (gal 2 litrų dydžio), skambėjo prastokai. Vėliau radau kolonėles iš kažkokio “prabangaus” televizoriaus, 4Ω. Skamba gana gerai. (aš šiaip glušas, man viskas gerai skamba. beveik) ↩︎
  2. gaunasi taip: 260-24=236V gesinimas ant 19KΩ rezistoriaus. Pabandžius pasiskolinti įtampą iš čia, nugesinau visiškai 24V. ↩︎
  3. Dėl signalo lygių skirtumų ir mikroschemos signalas per stiprus, o į mikroschema irgi ateina per didelės amplitudės signalas. Todėl panašu, kad stereo signalas pakraipytas. ↩︎
  4. Aš tikrai pamenu, kad veikė. Schema ten paprastutė, ir signalas yra. O rezultato nėra. ↩︎
  5. Toks efektas, kai dėl laiko, lydmetalio kokybės, termostreso ir mechanikos suyra lydmetalis- atsiranda mikro įtrūkimai. ↩︎

Aromatėtis

Šiandien po pietų su žmonėm užsukom į parduotuvę kuri vadinosi panašiai į aromamotina. Ten viską uostėm, bet niekas man netiko. Paklausiau, ar turi rimtų, vyriškų kvapų. Sakė neturi, todėl teko skubiai komplektuoti savo kolekciją.

Vienos dienos rezultatai. Po to buvo biški testų, kai kam patiko, kitiems nepatiko. Kai kurie net neprisileido, nes kai “diedas prašo kažką pauostyti, tai reiškia bus smarvė”. O kiti sakė, kad aš durnas.

Taigi, kolekcijos elementai. Kai kurie jau paruošti, kai kurie tik teorija (nes kartais neaišku kur jų gauti). Laužtiniuose skliaustuose ką žmonėms priminė.

  • Toluenas (toluolas). [modeliukų klijavimas, klijai iš esmės]
  • Acetonas. [nagų lakas, dažai]
  • Propan-2-olis (izopropilas). [rankų dezinfekcija, covidas]
  • Terpentinas. [vaškuotos grindys, batų vaksas, sakai, miškas]
  • Kamparas. [močiutė, sąnariai, mokykla]
  • Jodas kristalinis. [vaikystės žaizdos, ligoninė]
  • Etanolis denatūruotas. [samanė, keptos medžiotojų dešrelės, Rojalis]
  • Ksilenas. [dažai, autoremontas, klijai]
  • Senas benzinas. [automobiliai gazelkos, šiukšlių mašina, karburatorius, Iranas]
  • Kanifolija (labai sunku išgauti kvapą). [litavimas, sporto burelis, smuikas]

Buvo ir pasiūlymų, ką reikia įtraukti į “vyrišką kolekciją”:

  • Eugenolis. [gvazdikėliai, dantisto kabinetas mokykloje]
  • Fenolis – Karbolio rūgštis. [ligoninė]
  • Eteris. [bobutė, aviamodelizmas]
  • Naftalinas. [bobutė]
  • Kreozotas? . [pabėgiai]
  • Smala, gudronas, asfaltas. [vaikystė ir “gudrono kolaideriai” ant dviejų ratų.]
  • Degutas. [miškas, pirtis, arklys]
  • Dichloretanas. [organinio stiklo klijavimas]

Buvo ir visiškų smirdalų pasiūlymų (merkaptamas, pelėsiai, puvėsiai ir senos mazgotės), bet rinkinyje turi būti “švarūs” kvapai, o ne sudėtingi mišiniai.

Kokius smirdalus pasiūlytumėt įtraukti? Su paaiškinimu.

Germanis, silicis, npn-pnp ir žemė pliusas

Atsiuntė vienas žmogus į linką youtubėjė, kur žmogus kaip stebūklą aiškino apie germanio tranzistorius, pnp ir npn ir, o dievai, apie žemė = pliusas. Beja, kalba buvo apie Uher magiuko stiprintuvą.

Todėl trumpas bambesys- koks skirtumas (jei neimti subtilybių), koks ten žemės potencialas, iš ko padaryti tranzistoriai- germanio, silicio, galio arsenido ir kokio nors karbido1. Yra pnp ir npn tipai ir jie, supaprastintai skiriasi tik srovės tekėjimo kryptimi. Ką ir rodo ta strėliukė.

Schemos abi stiprina. Kažkiek skiriasi parametrai, bet čia jau “tiuninimas”

Senoviškuose žurnaluose netgi kartais rašydavo- “schemą galima paleisti ir su kito tipo tranzistoriais, tik reikės pakeisti maitinimo poliariškumą“.

Ar germanis geresnis? Bendriniu požiūriu tikrai ne. Ir brangesnis, ir su temperatūra nėra gerai. Ir tikrai kažkaip nesigirdi apie germanio viršenybę. Gal kažkiek, specifinėse schemose, kur reikia mažesnės įtampos ant perėjimo. Gal kaip diodas- detektorius. Gal kokie specifiniai aukšto dažnio stiprintuvai…. Ir tikrai ne “šiltas lempinis garsas”. Šito kliedesio nepakenčiu. Mano giliu įsitikinimu- stiprintuvas turi tik stiprinti. Išeinantis signalas turi atitikti įeinantį, skirtis turi tik amplitudė. Ir galimybė paimti daugiau srovės. Jei reikia “šilto lempinio garso”- tembro ir efektų filtrai jums į rankas.

Išsibambėjau 🙂

  1. Čia plačiai užsimojau. Kalbama apie paprastus tranzistorius, o ne apie laukinius (tiesa ir su anais galima analogija. O gal yra ir paprasti karbidiniai tranzistoriai? ↩︎