Tag Archives: ATARI

CO60472: Atari delay line pakaitalas

Kai kuriuose senesniuose Atari kompiuteriuose yra pastorintas, hibridinis čipas su kodu CO60472. Tai uždelsimo linija (delay line). Kompiuteris naudoja dinamines atminties mikroschemas ir ten RAS ir CAS (row, column access strobe) turi eiti viena po kitos, nes pas mikroschemą mažai kojyčių- taip padaromas adreso multipleksavimas. Naujesniuose modeliuose panaudojo ar net 4x didesnio greičio kvarcą ir šį multipleksavimą jau daroma teisingai- sinchroniškai.

CO60472/C060472, PCA EP8212

Šiaip tokios mikroschemos buvo gana populiarios senuose kompiuteriuose, net visokiuose XT/AT mačiau. Kodėl taip buvo daroma? Nežinau, bet gal buvo problemos su x4 dažniais, o gal buvo pigiau.
Tačiau šios mikroschemos genda. Pas vienas plaukioja tas uždelsimas, o štai pas mano kompiuterį kelios kojos iš viso neturėjo jokio signalo. Uždelsimą galima daryti praleidžiant signalą per kelis loginius elementus (taip padaryta originaliam atminties išplėtimo modulyje) arba su RC grandine. Kodėl seniau to nedarė? Gal dėl to, kad nebuvo pigių greitų HC mikroschemų.

Šiai problemai išspręsti buvo sukurtas pakaitas su 74HC14 ir keliai kondensatoriais ir rezistoriais. Nenorėjau lenkui mokėti už pakaitalą- jo kaina su siuntimu gavosi daugiau nei 10 PCB kitiems projektams, 10 HC14 mikroschemų ir mažų C ir R rinkinys* ir kinijos.

Mano pakaitalo variantas. Skiriasi nuo GitHub versijos tik papildomu kondensatoriumi tarp Vcc ir GND ir mažiau kojyčių- nu taip kažkaip susipaišė labai neužploninant takelių.

biški kreivokai prilituoti maži rezistoriai.

Pakaitalas Atari kompiuteryje iškarto suveikė.


  • R it C rinkiniai tai knygutės pavidalo, visi galimi 1% R ir 5% C variantai 0605. Brangoki net aliexprese. Turiu ir 0805, bet čia tokie čipai per dideli.

AM radija vs kompiuteris ir FCC

Grįžtam atgal į tuos laikus, kai maždaug aš gimiau. Buitinis kompiuteris dar tik formavosi, o AM radijos dar karaliavo eteryje. Kas bendro? Ogi senoviški procesoriai dirbo apie 1MHz dažniu, vadinasi duomenų ir adresų šynos veikė bet kokiais dažniais mažesniais už 1MHz, o harmonikos buvo kaip tik didesnės nei 1MHz. Iš esmės, toks kompiuteris buvo chaotiškas siuntikas… Ir neekranuotas kompiuteris pilnai užgoždavo silpnas radijo stotis.
Dabar mintimis persikeliam į JAV ir žiūrom ką daro ponas Vozniakas- jis konstruoja kompiuterį, tačiau jam FCC sertifikacijos nedaro, nes tai “office equipment” ir šiam kompui reikia specialaus monitoriaus. Aišku, galima nueiti pas Vozniako kaimyną, ir ten įsigyti TV moduliatorių. Tačiau Apple tai oficialiai nesijungia prie TV. (Tais laikais net amerikoje televizoriai neturėjo video įėjimo). Jei norėtume parduoti šį prietaisą masėms, reikia TV pajungimo. O čia išlenda seni perdūnai iš FCC ir reikalauja, kad kompas netrukdytu radijom ir televizoriams. Dar baisiau, kad gaminant pirmąjį Atarį, dar niekas nežinojo kas ir kaips bus. Todėl…

aliumas
(CO14015 ar tai C014015)

Tai Atari 400, pirmos laidos ekranuojantis korpusas!
Continue reading →

Atari 1088XEL SMD Rev.0.0

Jau seniau rašiau, kad buvo nupušimas ir paišiau SMD versiją svetimo projekto- Atari 1088 XEL (Mini-ITX Atari 8 ). Kinai pagamino pirmą PCB ir kol kas lygtai kompiuteriukas veikia. Nežinau ar kam Lietuvoje tai domina, bet Rev.0.0 likusias 4 PCB galiu padovanoti. Jei užsieniečiai jų nepaims, tikrai atiduosiu, nes jau paišau Rev.1.0, su pataisymais ir mano fantazijom. Ši revizija buvo skirta tik patikrinti ar svetima schema teisinga ir ar veikia. Šiandien pabaigiau (dalinai) ir schema veikia. Ji 99% suderinama su originalia versija, tik vietoje super brangaus USB-RS232(TTL) keitiklio aš padėjau į PCB STM32F103. Dar pašalinau vieną labai kvailą lizdą, kuris buvo tik dėl kosmetinio suderinimo su kažkokiu moduliu (Audio).

Atari 1088XEL Rev0.0
Testavimas. Nėra klavietūros kištuko (PS/2, reikia išlupti iš seno kompo). Čia minimumas, kad paleisti ir pažiūrėti. Dar nėra PAL generatoriaus, joystikų lizdų, PELĖS(!), SIO ir kažkokių prabangių išplėtimų. Kad paleisti reikia dviejų papildomų PCB- ROM lizdeliui ir MMU- PAL/GAL čipui iš originalaus kompiuterio (fuse failus ir “formules” turim, galim suprogramuoti).
Continue reading →

Konstruktorius: Atari 1088XEL

Antikvarinių kompiuterių liga gana plačiai paplitusi pasaulyje. Tai kartu ir didelis biznis kuris remiasi nostalgija, ir kartu yra keletas entuziastų, kurie tikrai tuom užsiima tik dėl malonumo. Tokie žmonės kartais užsiima ir “svajonių” kompiuterio kurimu. Vienas iš tokių konstruktorių tai Atari 1088XEL. Tai tikras Atari kompiuteris kiek mažesniam formate ir kurtas entuziastų- nes visi failai atviri. Ko nepasakysi apie “add-on” plokšteles šiam kompiuteriui. Kitas momentas- tokiam kompiuteriui surinkti reikia originalių mikroschemų, kurios jau ~30 metų kaip negaminamos.
Aš nusipirkau tik PCB ir keletą PIC mikroschemų. Visas pirkinys buvo pigesnis nei siuntimas ir Lietuvos mokesčiai. (15USD už PCB, 15USD už kelius PIC, 20USD siuntimas iš Amerikės).

atari 1088xel
Taip atrodo jau surinktas konstruktorius. Mėlynos PCB tai jau mano pakaitalai vietoje pobrangių add-on. O maketinė daro mono video. Irgi čia reikia adono.
Continue reading →

Atari 2600 – RAM minimalizmas

Va, noriu pabambėti, kaip tikras senolis. Buvo ir yra toks aparatas- Atari 2600. Tai vienas iš kompiuterinių žaidimų pradininkų. Tačiau ne apie tai, o apie programuotojus. Va toks vaizdelis:
Atari 2600 river raid
Tai kogero vienintelis žaidimas kurį dar galiu pažaisti ant Atari 2600 nesudaužydamas televizoriaus ir nesunaikindamas savo psichikos. Tikrai žaidžiamas žaidimas, kažkas vyksta, kažkoks garsas, net medeliai su namukais nupaišyti- tai tik dekoracija. Viskas sukišta į 4 kilobaitus. Bet esmė tame, kad šis žaidimas veikia ant “kompiuterio” kuris turi 128 baitus (BAITUS! Karlai!) atminties. Šis kompiuteriukas neturi jokio video buferio. Iš esmės tai 6507 mikrokontroleris kuris “gyvai” generuoja video vaizdo signalą. Kažkas, kai programavo, turėjo skaičiuoti CPU taktus ir ekrano mikrosekundes, kad gautusi žaidimas. Va ką reikia pagerbti. Dar labiau, seni bambekliai ir pasikėlę “arduino” programuotojai turi nusilenkti tetulei Carol Shaw už šį stebuklą.
Continue reading →

Dizainas – Atari XL serija

Visi kažkaip mano, kad obuoliai visada buvo stilingi ir dizaino pradininkai. Tačiau užtenka pažiūrėti į kitus to meto kompiuterius ir supranti, kad tada dizainas buvo kažkoks drąsesnis. Nelyginus aš super brangius kompiuterius iš SGI serijos. Pažiūrėkim į to meto flagmaną- Atari:

Atari XL series design line

Tai mano turimi eksponatai. Dar kiek žinau vienas specifinis printeris, touchpadas, kasetinis skaitytuvas ir Atari 1200XL. Kolekcija kol kas ne pilna.
Bet tikrai matosi 80′ metų stiliukas, kai viskas buvo drasu.

Deja, abu printeriai neveikia dėl plastiko senėjimo. Tačiau diskasukis puikiausiai veikia ir skaito senus diskelius.

Atari 2600 jr

Einu kartą per lobynus ir matau raritetą- Atari 2600 (jr) PCB. Pirmiausia ji buvo plaktuku išlupta iš korpuso, o poto kažkas dar ir užlipo su kojom. Bet šiuolaikinė medicina viską gali…

Atari 2600 jr
Deja, pajungus maitinimą, vaizdelis neatsirado. Nors procesoriukas kaip ir veikė, bet pastoviai striginėjo. Tikslesnė analizė parodė, kad CPU A7 (rodos) koja “kabo ore”. Tai buvo labai keista. Išlitavus viskas paaiškėjo:
Atari 2600 jr
Procesorius perskilo per pusę, tačiau kristalas nepasižeidė. Ir nepasižeidė visos kojos išskyrus vieną.

O toliau banalu- pirmiausiai pirkau pigiai iš kino CPU, poto buvo pinigai atgal, neigiami atsiliepimai, skundai ebay. Poto buvo dar vienas pirkimas jau iš Vokietijos (bet irgi pridurkas- užsienio siuntimas jam kainavo kosmosą. Teko naudotis virtualiu adresu.) ir aparatas kaip ir veikia. Tiesa, reikia padaryti teisingą video signalo stiprintuvą.

Atari 800XL – finita

Po keletos metų nereguliariaus remonto, pagaliau pabaigiau Atari 800XL remontą. Apie remonto pradžią rašiau net 2016 metų pabaigoje. Aišku aš jo neremontuodavau kiekvieną dieną. Tačiau po truputi kaupėsi atsarginės detalės, žinios, dokumentacija, papildomi instrumentai.

atari 800xl
Kas gi buvo pakeista: RAM pilnai, net buvo išbandytas savadarbis statinės atminties modulis. Kitos mikroschemos, ne tik čipsetas, bet ir keletas smulkmių, kur buvo aplituota tarybiniais laikais. Perrašytas ROM (dabar OS sėdi EEPROMe), perrašytas MMU (vietoje sužalotos PAL panaudota GAL).
Continue reading →