Tag Archives: ATARI

AM radija vs kompiuteris ir FCC

Grįžtam atgal į tuos laikus, kai maždaug aš gimiau. Buitinis kompiuteris dar tik formavosi, o AM radijos dar karaliavo eteryje. Kas bendro? Ogi senoviški procesoriai dirbo apie 1MHz dažniu, vadinasi duomenų ir adresų šynos veikė bet kokiais dažniais mažesniais už 1MHz, o harmonikos buvo kaip tik didesnės nei 1MHz. Iš esmės, toks kompiuteris buvo chaotiškas siuntikas… Ir neekranuotas kompiuteris pilnai užgoždavo silpnas radijo stotis.
Dabar mintimis persikeliam į JAV ir žiūrom ką daro ponas Vozniakas- jis konstruoja kompiuterį, tačiau jam FCC sertifikacijos nedaro, nes tai “office equipment” ir šiam kompui reikia specialaus monitoriaus. Aišku, galima nueiti pas Vozniako kaimyną, ir ten įsigyti TV moduliatorių. Tačiau Apple tai oficialiai nesijungia prie TV. (Tais laikais net amerikoje televizoriai neturėjo video įėjimo). Jei norėtume parduoti šį prietaisą masėms, reikia TV pajungimo. O čia išlenda seni perdūnai iš FCC ir reikalauja, kad kompas netrukdytu radijom ir televizoriams. Dar baisiau, kad gaminant pirmąjį Atarį, dar niekas nežinojo kas ir kaips bus. Todėl…

aliumas
(CO14015 ar tai C014015)

Tai Atari 400, pirmos laidos ekranuojantis korpusas!
Continue reading →

Atari 1088XEL SMD Rev.0.0

Jau seniau rašiau, kad buvo nupušimas ir paišiau SMD versiją svetimo projekto- Atari 1088 XEL (Mini-ITX Atari 8 ). Kinai pagamino pirmą PCB ir kol kas lygtai kompiuteriukas veikia. Nežinau ar kam Lietuvoje tai domina, bet Rev.0.0 likusias 4 PCB galiu padovanoti. Jei užsieniečiai jų nepaims, tikrai atiduosiu, nes jau paišau Rev.1.0, su pataisymais ir mano fantazijom. Ši revizija buvo skirta tik patikrinti ar svetima schema teisinga ir ar veikia. Šiandien pabaigiau (dalinai) ir schema veikia. Ji 99% suderinama su originalia versija, tik vietoje super brangaus USB-RS232(TTL) keitiklio aš padėjau į PCB STM32F103. Dar pašalinau vieną labai kvailą lizdą, kuris buvo tik dėl kosmetinio suderinimo su kažkokiu moduliu (Audio).

Atari 1088XEL Rev0.0
Testavimas. Nėra klavietūros kištuko (PS/2, reikia išlupti iš seno kompo). Čia minimumas, kad paleisti ir pažiūrėti. Dar nėra PAL generatoriaus, joystikų lizdų, PELĖS(!), SIO ir kažkokių prabangių išplėtimų. Kad paleisti reikia dviejų papildomų PCB- ROM lizdeliui ir MMU- PAL/GAL čipui iš originalaus kompiuterio (fuse failus ir “formules” turim, galim suprogramuoti).
Continue reading →

Konstruktorius: Atari 1088XEL

Antikvarinių kompiuterių liga gana plačiai paplitusi pasaulyje. Tai kartu ir didelis biznis kuris remiasi nostalgija, ir kartu yra keletas entuziastų, kurie tikrai tuom užsiima tik dėl malonumo. Tokie žmonės kartais užsiima ir “svajonių” kompiuterio kurimu. Vienas iš tokių konstruktorių tai Atari 1088XEL. Tai tikras Atari kompiuteris kiek mažesniam formate ir kurtas entuziastų- nes visi failai atviri. Ko nepasakysi apie “add-on” plokšteles šiam kompiuteriui. Kitas momentas- tokiam kompiuteriui surinkti reikia originalių mikroschemų, kurios jau ~30 metų kaip negaminamos.
Aš nusipirkau tik PCB ir keletą PIC mikroschemų. Visas pirkinys buvo pigesnis nei siuntimas ir Lietuvos mokesčiai. (15USD už PCB, 15USD už kelius PIC, 20USD siuntimas iš Amerikės).

atari 1088xel
Taip atrodo jau surinktas konstruktorius. Mėlynos PCB tai jau mano pakaitalai vietoje pobrangių add-on. O maketinė daro mono video. Irgi čia reikia adono.
Continue reading →

Atari 2600 – RAM minimalizmas

Va, noriu pabambėti, kaip tikras senolis. Buvo ir yra toks aparatas- Atari 2600. Tai vienas iš kompiuterinių žaidimų pradininkų. Tačiau ne apie tai, o apie programuotojus. Va toks vaizdelis:
Atari 2600 river raid
Tai kogero vienintelis žaidimas kurį dar galiu pažaisti ant Atari 2600 nesudaužydamas televizoriaus ir nesunaikindamas savo psichikos. Tikrai žaidžiamas žaidimas, kažkas vyksta, kažkoks garsas, net medeliai su namukais nupaišyti- tai tik dekoracija. Viskas sukišta į 4 kilobaitus. Bet esmė tame, kad šis žaidimas veikia ant “kompiuterio” kuris turi 128 baitus (BAITUS! Karlai!) atminties. Šis kompiuteriukas neturi jokio video buferio. Iš esmės tai 6507 mikrokontroleris kuris “gyvai” generuoja video vaizdo signalą. Kažkas, kai programavo, turėjo skaičiuoti CPU taktus ir ekrano mikrosekundes, kad gautusi žaidimas. Va ką reikia pagerbti. Dar labiau, seni bambekliai ir pasikėlę “arduino” programuotojai turi nusilenkti tetulei Carol Shaw už šį stebuklą.
Continue reading →

Dizainas – Atari XL serija

Visi kažkaip mano, kad obuoliai visada buvo stilingi ir dizaino pradininkai. Tačiau užtenka pažiūrėti į kitus to meto kompiuterius ir supranti, kad tada dizainas buvo kažkoks drąsesnis. Nelyginus aš super brangius kompiuterius iš SGI serijos. Pažiūrėkim į to meto flagmaną- Atari:

Atari XL series design line

Tai mano turimi eksponatai. Dar kiek žinau vienas specifinis printeris, touchpadas, kasetinis skaitytuvas ir Atari 1200XL. Kolekcija kol kas ne pilna.
Bet tikrai matosi 80′ metų stiliukas, kai viskas buvo drasu.

Deja, abu printeriai neveikia dėl plastiko senėjimo. Tačiau diskasukis puikiausiai veikia ir skaito senus diskelius.

Atari 2600 jr

Einu kartą per lobynus ir matau raritetą- Atari 2600 (jr) PCB. Pirmiausia ji buvo plaktuku išlupta iš korpuso, o poto kažkas dar ir užlipo su kojom. Bet šiuolaikinė medicina viską gali…

Atari 2600 jr
Deja, pajungus maitinimą, vaizdelis neatsirado. Nors procesoriukas kaip ir veikė, bet pastoviai striginėjo. Tikslesnė analizė parodė, kad CPU A7 (rodos) koja “kabo ore”. Tai buvo labai keista. Išlitavus viskas paaiškėjo:
Atari 2600 jr
Procesorius perskilo per pusę, tačiau kristalas nepasižeidė. Ir nepasižeidė visos kojos išskyrus vieną.

O toliau banalu- pirmiausiai pirkau pigiai iš kino CPU, poto buvo pinigai atgal, neigiami atsiliepimai, skundai ebay. Poto buvo dar vienas pirkimas jau iš Vokietijos (bet irgi pridurkas- užsienio siuntimas jam kainavo kosmosą. Teko naudotis virtualiu adresu.) ir aparatas kaip ir veikia. Tiesa, reikia padaryti teisingą video signalo stiprintuvą.

Atari 800XL – finita

Po keletos metų nereguliariaus remonto, pagaliau pabaigiau Atari 800XL remontą. Apie remonto pradžią rašiau net 2016 metų pabaigoje. Aišku aš jo neremontuodavau kiekvieną dieną. Tačiau po truputi kaupėsi atsarginės detalės, žinios, dokumentacija, papildomi instrumentai.

atari 800xl
Kas gi buvo pakeista: RAM pilnai, net buvo išbandytas savadarbis statinės atminties modulis. Kitos mikroschemos, ne tik čipsetas, bet ir keletas smulkmių, kur buvo aplituota tarybiniais laikais. Perrašytas ROM (dabar OS sėdi EEPROMe), perrašytas MMU (vietoje sužalotos PAL panaudota GAL).
Continue reading →

Atari 800XL ir kitų maitinimo optimizavimas

Atari kompiuteriukai (8 bitų) turi vieną bėdą- pas juos išorinis maitinimo šaltinis nėra tobulas. Jis paprastutis- transformatorius, lygintuvas ir linijinis (linear) stabilizatorius. Kad išsklaidyti daugiau šilumos tie maitblokiai dažnai užliejami kažkokia epoksidine derva. Todėl pats maitblokis dažnai nesiremontuojasi. O remontuoti tenka, nes dažna liga- pareina stabilizatorius (greičiausiai kondikai) ir maitblokis vietoje 5V atiduoda vos ne 7. Tada būna kiek negerai kompui. Tiesa visi čipai tai dažnai atlaiko, tik neatlaiko atminties čipai. Todėl, preventyviai ir dar todėl, kad galėčiau naudoti bet kokį maitblokį, į senuką Atari 800XL sumontavau impulsinį stabilizatorių:

ATARI 800XL internal 5V PSU
(Ataris be RAM čipų tik todėl, kad perdarytas į SRAM variantą)

Tai originalus National Semiconductors (dabar Texas Instruments) LM2596S ir privalomos detalės pagal datašytą. Dabar be baimės galima jungti kad ir 40V įtampą (tiesa kogero susprogs įėjimo kondikai) ir galima nebijoti supainioto poliariškumo- nes papildomai stovi dar ir diodas ant įėjimo.
Kilmingi Japoniški kondensatoriai ir pagal feng-šui padaryta PCB (kas gi darė! 🙂 ).

Tai paaiškina kodėl stovi tokia plokštė, o ne kažkas tokio:
ATARI 800XL internal 5V PSU

Ogi todėl, kad aš turiu prisidaręs tokių PCB, todėl kad sponsoriai pateikė tikrai originalių komponentų ir tikrai aš pasitikiu jais ir šia schema.