Labai lėtai remontuoju senoviška Atari 800XL kompiuteriuką. Jis jau buvo kiek tobulintas mūsų meistrų, plėsta atmintis, dėtos rusiškos mikroschemos ir šiaip kūšis laidų. Jis vos vos veikė ir ekranas mirgėjo dėl atminties problemų. RAM čipų keitimas nepadėjo, todėl nutariau atstatyti pradinį, fabrikinį variantą. Deja nuardžius visas ataugas, kompiuteriukas nepasileido. Tiesa, oscilografas kažką rodė, bet vaizdelio nebuvo. Poto sekė pertraukos matuojamos metais. Prieš kokią savaite nutariau- reikia rašyti testinį ROMą ir žiūrėti kas ten blogai. Firminio testinio ROMo kažkaip greitai internete neradau.
Todėl teko kiek prisiminti 6502 asemblerį:
Tik pradėjau ne su šiuo, o online versija. Tik buvo bėda, kad HEX kodukus reikėjo rankutėmis perrašyti į ROM čipo failą ir tik vėliau paleisti pradžiai emuliatorių, o poto viską perkelti į hardwarę.
Continue reading →
Tag Archives: ATARI
Atari 800XL remontas
Dėl statybų nieko gero ir nedarau. Bet vasaros metu nusipirkau seną Atari 800XL kompiuterį ir diskasukį prie jo. Šiaip, pirkau tik diskasukį, nes pats kompiuteris neveikė- nepraeidavo RAM testas (ir rodos ROM), mirgėjo keli simboliai ant ekrano. Visi defektuotos atminties požymiai. Rodos problema paprasta ir išsprendžiama, nes kitą Atarį kompiuterį jau suremontavau.
Padarius skrodimą, paaiškėjo, kad kompiuteris tobulintas vietinių meistrelių- išplėsta atmintis iki 320kb, padarytas OS versijų perjungimas. Patobulinimas padarytas su keliom logikos mikroschemos (nuskusti pavadinimai) ir su RAM čipų “buterbrodais” (kai ant vieno čipo viršaus prilituojamas kitas čipas ir atlenkiamos kojos). Viskas buvo labai chaotiškai ir rusiškai padaryta, todėl nusprendžiau pašalinti visus “upgreidus” ir pradžioje kompiuteriuką atstatyti iki gamyklinės versijos.
Atari overkill
Prieš n metų buvo tokie 8 bitų kompiuteriukai ATARI. Tai mano pirmasis kompiuteris. Kažkada, pamačiau skelbimą ir nusipirkau vėl tokį kompiuteriuką (tiesa reikėjo jį susiremontuoti: pakeisti vieną RAM čipą ir per naujo papaišyti klavietūrą). Šie kompiuteriai turi kelis softo įvedimo metodus: iš kasetinio magnetofono, iš diskasukio ir iš atminties dėžučių (kartridžų- nuo angliško žodžio cartridge). Sentimentinio priepuolio metu nutariau pasidaryti kartridžą (jau seniau buvau pasidares diskasukio emuliatorių su PC). Kiek paskaitinėjęs internete radau, kad tu kartridžų yra įvairiausių rušių. Galima pasidaryti labai paprastą, tik iš ROM čipo, bet norėjosio ką nors šustresnio. Taip ir kilo šis projektas…
Čia mano turimas kompiukas Atari 65XE (turėjau aš ir 130XE, su 128K atminties) ir keli eksperimentai.
Paprasčiausias 8K kartridžas su kiek per didelę Am27C512 mikroschema. 🙂
O čia projektas “Atari Overkill”. Tinka standartinės flash tipo atmintys (įdėta SST 39SF020A) ir senoviška Alteros CPLD: Altera MAX EPM7128SQC100-15. “MAX” mikroschema išlupta iš kažkokios egzotikos- 100 kojų kaip tik leido nieko nemąstant sujungti visas išorinių elementų kojas į šį čipą. Tiesiog visos kojos iš lizdo, visos kojos iš EPROM, iš visų jumperių ir osciliatoriaus sueina į CPLD.
Dėl loginės klaidos (supainiojau Atari lizdo pinoutą) teko viską pajungti per laidus. Taip ir patogiau- nes galima operatyviai junginėti džiumperius. Geltoni KYNAR laideliai tai PCB klaidų pataisymai ir naujų įdėjų realizacija.
Toliau: Continue reading →
Atari 65XE
Prašom susipažinti. Būtent taip atrodė mano pirmasis kompiuteris. Deja aš jo neišsaugojau, bet laiku pardaviau už didelius pinigus, kad įsigyti Amiga kompiuterį… Bet čia ne apie Amigą, o apie Atarį.
Atari 65XE tai vėlyvesnis populiaraus ATARI 8 bitų kompiuterių atstovas. Tai buvo antrasis ATARI ir Warner Bros. firmos atgimimas skirtas specialiai rytų bloko, tarybinėm šalim. Atari 65XE buvo panašus į senesnį 800, tik surinktas naujesniom mikroschemom ir lengvai plečiamas iki 128kb versijos. Atari 65XE turėjo 64kb RAM, 1.8MHz 6502 procesorių ir 24kB ROM su OS ir BASIC. ROM buvo galima programiškai atjungti iš bendro atminties lauko ir savo reikmėm sutaupyti kiek atminties.
Kompiuteris turi kiek daugiau specializuotų mikroschemų nei ZX spectrum. Todėl jo klono niekas nepagamino. Esminis Atario privalumas prieš minėtą spektrumą, kad jis turi nuo pagrindinio procesoriaus nepriklausomus audio ir video procesorius. Video procesorius turi rodos tik 2 (dvi!) komandas, bet jomis manipuliuojant galima daryti įvairius triukus. Pavyzdžiui, kompiuteris leidžia tame pačiame monitoriaus/televizoriaus ekrane naudoti skirtingos rezoliucijos vaizdus. Arba pakeisti spalvų paletę daliai ekrano. Taip pat, kompiuteris turi hardwarinius spraitus ir todėl visokie arcade žaidimai veikia žymiai greičiau nei ant spektrumo. Taip pat, atari kompiukas turi 4 nepriklausomus audio kanalus, kurie leidžia paleisti 4 sintezuotus garsus vienu metu. Standartinis spectrumas mokėjo tik cypsėti. Atario video procesoriaus sistema kilo iš Atari 2600 game system- visu žaidumų kompiuterių pramotės. O tas minėtas 2600 turi tik keliasdešimt baitų RAM. Ne kilobaitų, o būtent baitų.
Deja, kompiuteriuką programavau labai senai ir nebepamenu visų triukų. Šis kompiuteriukas kiek sudėtingiau programuojasi nei Santakėlė, todėl klasikinė Znaikos programa paleista tik GRAPHICS 0 režime (tekstinis režimas).
Beja tam kompiukui padariau AIO2PC (SIO2PC) interfeisą ir visą softą galima užkrauti iš didelio kompo per RS232 lizdą. Windozinis kompas imituoją FD ar HDD.