Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas”. Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo”- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…
Tag Archives: LASER
Medicininis CO2 lazeris
Atnešė remontuoti medicininį CO2 lazerį. Jis skirtas deginti visokias odos anomalijas- papilomas, pigmentines dėmes, tikriausiai apgamus ir gal kokias nors tatuiruotes. Tai Union Medical UM-L25. Tas 25 reiškia kad galingumas 25W. Gedimas- burzgia, bet nedegina.
Lazeris dar turi “rankeną” šviesos nukreipėją. Kuris šioje nuotraukoje nuimtas. Lazeris senas, gal jau 10 metų. Kiek žiūrėjau internetuose, kaina jo naudoto gal kokie 3…4k€, kas nėra daug.
Continue reading →
Lazerio optikos reguliavimas
Šiandien reikėjo biški papjaustyti su lazeriu ir jis labai silpnai veikė. Nu pirmiausia, lempa silpsta ir degraduoja net ir nenaudojama. O dar ir transportavimas ir nepriežiura. Optika išploviau, teko net lęšiuką pakeisti. Tačiau pastebėjau, kad krašte pjauna blogiau. Vadinasi reikia patikrinti optikos reguliavimą.
Viską pakeliui surašiau į pdf dokumentą:
Lazerio optikos reguliavimas.
Continue reading →
Steampunk: bra
Kažkaip visai gražiai pasirodė man steampunk stiliaus šviestuvai. Kiniški buvo brangūs, ilgai laukti ir nelabai norimo stiliaus. Šiaip, man reikia dviejų bra. Todėl nutariau pasigaminti savo versiją. Viskas prasidėjo nuo interneto naršymo, galvojimo. Bet viskas baigėsi “crazy” vizitų į senukus kur biški paterorizavau santechnikos skyriaus pardavėjus.
Čia pirmi eskizai su jau pirkiniais.
Continue reading →
Tikro stiklo graviravimas ir pjaustymas lazeriu
Buvo viena diskusija ir nelabai oponentas tikėjo, kad lazeris gali graviruoti paprastą langų stiklą. Teko pademonstruoti procesą, kad užbaigti bereikalingą diskusiją. Pakeliui pabandžiau pjauti stiklą- juk lazeris padaro lūžimo liniją, tai ir lengvai toliau perskelti. Deja, nepadariau testą su kreivių “išpjovimu”, paprasčiausiai kažkaip nesugalvojau. Gal kitą kartą ir padarysiu, jei bus proga.
Youtubės filmukas. Geriau žiūrėti pačioje jutubėje ar “full screen”, nes filmukas visdėlto aukštos raiškos.
Kelis kartus zulinti pjovimo režime tikrai nereikėjo. Tikrai skiltu ir nuo vieno ipjovimo.
Beja, stiklas kai dega labai nemaloniai smirda. Tas pats kvapas, kaip su kokiu galandinimo šmirgeliu pašlifuoti sausai stiklą- specifinis kvapas, toks pats kaip trinant titnagą.
Lazerio panaudojimas…
Kol kas nėra pilnaverčių straipsnių, tai šiaip pasidalinsiu patirtimi ir šiaip pabambėsiu.
Rudenėja ir netrukus kai kuriuose miesto rajonuose susiburs į būrius varnos. Jos ten tupės ant aukštų medžių, “čiulbės”, kakos ant bet ko kas apačioje ir šiaip nervuos žmones. Ir jas išvaikyti gana sunku. Bet šiais, kiniško šlamšto pardavimo laikais, galima nusipirkti nešiojama kiek stipresnį lazerį. Nesu labai tikras, bet aš naudojau žalios spalvos ir tai buvo gana efektyvu. Taigi, kai tik kiek sutemsta, paimam lazeriuką ir “šaunam” į varnų tupėjimo vietą. Užtenka kiek pamakaluoti, ir kokia nors varna pabus ir sukels avralą. Ir jos panikiškai pakils iš sutupimo vietos. Tačiau tai dar ne visas malonumas- netgi kai jos skrenda pulku, jos puikiai mato lazerio spindulį ir jų protui tai baisus virbalas iš kietos medžiagos kuris staiga atsiranda jos skridimo trajektorijoje. Todėl kartais smagu stebėti, kai varna daro sudėtingą manevrą ar net stabdo, kad neatsitrenkti į netikėtą kliūti. Karais net atsitrenkia į šalia skrendančia varną.
Varnos gana protingos, todėl greitai tepa slides iš “apšaudomo” regiono. Beja, “šaudant” į dangų reikia atminti, kad toks šaudymas gal net ir ne legalus, tipo galima apakinti lėktuvų pilotus. Man asmeniškai vieną kartą teko stebėti, kaip “šaudė” į Ryanair lėktuvą kuris leidosi Kaune (aš buvau lėktuve), tai sekudės daliai, mirktėlėjo tas lazeris. Ir gana stipriai.
Gaila, kad negalima taip išvaikyti kvailus kaimynus, kurie trankosi tau virš galvos ir ėda paskutinius nervų likučius.
CRT2 arba klijavimo pamokėlės
Kiekvienas nepabaigtas aparačiukas, ypač stiklinis, turi tendencija kur nors nukristi ir sudužti, laideliai turi tendencija nutrukti… ir panašiai. Senesnės žinutės ekraniukas pasirodė toks fainas, o ir reikia pasimokyti klijuoti organinį stiklą, todėl nutariau padaryti mažytę permatomą dėžutę šiam kineskopui. Kiek pasiautėjau Corel Draw programoje:
Ir gavau visą kalną puzlės gabaliukų.
Continue reading →
Panelių ir ženkliukų gaminimas
Kai jau pagaminam prietaisą, reikia jį kaip nors dizaineriškai sutvarkyti, kad jis padoriau atrodytu ir jis taptu ergonomiškas. Vienas iš elementų kuriuos reikia sutvarkyti yra panèlės ir falšpanèlės. Taip pat prie to priskiriu logotipų ženkliukus, užrašus ir kitokias smulkmenas.
Čia mano remontuojamo prietaiso priekinė panèlė. Matosi LCD ekraniukai, mygtukai, jungtys…
Continue reading →
Spaudai ir anspaudai 2
Visada taip gaunasi, kad neišnaudoji siliconinį hermetiką, palieki kuriam laikui, o jis bjaurybė ima ir sukietėja tubelėje… Jau rašiau ar tai straipsnyje ar komentaruose, kad kiniška guma anspaudam panašiai svyla kaip silikonas. Nu tai kaip neišbandyti…
Jamam silikoną kuris pragulėjo garaže gal 10 metų. Ir išdarinėjam.
Continue reading →
Spaudai ir anspaudai
Toks keistas pavadinimas “spaudai ir anspaudai” kilo… dėl LR įstatymų kvailumo. Kažkada susigalvojau, kad reikia susižymėti savo fantastikos knygeles, nes jas skolinasi kai kas. Kiek galvojau kaip tai daryti ir kreipiausi į firmelę kuri gamina anspaudus. Ir ten sužinojau, kad vienus galima gamintis, o štai kitų negalima gamintis, jie registruojami ir panašiai. Jau užmiršau kur kurie. Kai pradėjau aiškintis kuom jie skiriasi taip ir nesupratau, nes firmelės atstovas biški mykė ir panašiai. Neesmė (nors tiesa, prisiminkim apie kalio cianido ir boro rūgšties nuodingumą anot seimūnų).
Todėl kilo mintis pačiam pasidaryti… žymeklį. Šiaip, yra keletas metodų kaip tai padaryti. Pirmas bandymas tikriausiai buvo prie kokius 14 metų. Tada lazerio neturėjau, o turėjau rašalinį printerį. Tada anspaudai buvo daromi fotopolimerizacijos metodu. Man to polimero nepardavė, o ir šiaip, nebuvau toks naglas. Aš paprasčiausiai nusipirkau tą polimerą internetu 🙂
Štai, tas polimeras. Per tiek metų išbluko dėžutė, o ir neaišku ar jis dar veikia. Komplekte buvo plėvelė, kažkoks “skalbiklis”, pertvarėlių porolonas ir aišku fotopolimeras.
Continue reading →