Mano raudonų šviesos diodų laikrodukas naudoja gana daug srovės (gal porą amperų) ir tik 5V. Todėl reikia kiek padoresnio maitinimo šaltinio. Pradžioje naudojau maitinimo šaltinį nuo LinkSys ruterio, deja jis išsilydė. Aš ji kiek paremontavau, deja jis ilgai netraukė. Vieną vakarą išgirdau duslų pokštelijimą ir elektrotinių kondikų vidurių smarvę sumaišyta su degėsiais… Srogo daug kas pirminėje ir ten nieko gero neliko…
Be laikrodžio kažkaip nesmagu, todėl nutariau paieškoti ką nors naujo. Turėjau čia kažkokius 3.3V 5A maitblokiukus įkišamus į rozetę. Tačiau perdaryti nepavyko- pakeitus Vref reikšmę iki 5V maitblokis nepasileido- matyt trafo vijų mažokai. Todėl vieną dieną nusprendžiau pasidaryti savos gamybos. Panaudojau LCD monitoriau maitblokį kaip donorą- visos detalės puikiausiai tiko, tik reikėjo viską sumažinti iki nedidelės plokštės ir pašalinti nereikalingas įtampas. Netgi transformatorius tiko be jokių pervyniojimų.

Gavosi visai kompaktiška konstrukcija:

Čia pirminis variantas. Viska surinkau lygtai ir teisingai, bet maitblokis su apkrova neveikė. Išbandžiau kelias modifikacijas. Vistiek niekas neveikė.

Po eksperimentų apatinė pusė pasidarė ne tokia graži. Net iš nevilties pakeičiau kelias detales: mikroschemą, TL431, kelis rezistorius, jų pajungimo vietas ir net transformatorių…
O pasirodo paprasta klaidelė ar šiaip nepasisekė… mikroschemos maitinime pastačiau UF4007 diodą (datasheetas ir AN-4137 rekomenduoja UF4003 ar TVR10G diodus) ir jis kažkodėl gliučino. Kiniečiai savo schemose sudėjo papračiausius lėtus 1N4004… Kai įdėjau “paprastą” diodą visi gliukai baigėsi. Maitblokis pasileido…

Išlindo kita bėda- karštis. Pati FSDM0565RB mikroschema vos vos kaista, tačiau dvigubas diodas (SDB10150R) karštas kaip pekla. Uždėjau kelis radiatorius- mikroschema visiškai drugna, o diodai per karšti, kad uždaryti į dėžutę…
Pastatyti raktą kaip lygintuvą nėra galimybės, nes nėra valdymo apvijos. Paprastas geresnis šotki diodas iš ATX maitblokio netinką- tai rodos vadinamas flyback maitblokis, priešingos įtampos potencialas žymiai didesnis nei forward. Todėl padorus šotkis iškarto pramušamas.

Litavimas kietu lydmetaliu (brazing) nuo paprasto litavimo skiriasi tuo, kad naudojamas žymiai aukštesnės temperatūros lydmetalis ir vietoje karšto lituoklio, šiluma gaunama iš dujinio degiklio. Visa kita visiškai taip pat- nuvalymas, fliusas, lydmetalio užnešimas ir panašiai.
Niekada gyvenime to nedariau ir niekada nemačiau kaip tai daroma. Tačiau kaime yra viena tokia mandra sena spyna ir vienintelis raktelis. O raktelis padarytas iš kažkokio trapaus geležies ar net ketaus. Ir tą raktelį brolis numetė ant betono… ir tik tarkšt, raktelis sudužo.

Todėl nutariau paeksperimentuoti… Borakso (natrio tetraborato dekahidratas, E285) atsinešiau iš darbo, žalvario susiradau tarp šlamšo. Boraksas- tai litavimo fliusas. Jis kiek nuvalo oksidus ir apsaugo metalo paviršių nuo oksidacijos. O žalvaris- tai “lengvai” besilydantis metalas.

… ir gavosi šūdas. Nes žalvaris labai sunkiai lydėsi. Matyt ne ta lydinio sudėtis.

Kaitini liepsnoje ir bandai terlioti lydmetaliu. Tai buvo neteisinga, nes degiklis per silpnas ir aš turiu tik dvi rankas. O reikėtu biški daugiau.

Teko investuoti apie 25Lt ir nusipirkti specialių lydmetalio strypelių. Jie skirti lituoti juodiems metalams, turi net specialų fliuso sluoksnį. Tokie balti strypukai. Mačiau buvo ir spec lydmetaliu sidabrui ir dar kažkam.
Kita problema- rankų trūkumas. Buvo išspresta sujungiant raktą su pagalbiniu varžtu. Čia buvo padaryta dar viena klaida ir tas rakto vaizdelis įtrūko… f***k.

Dujinė plytelė suteikia dar kiek papildomo karsčio, tačiau jo dar trūksta. Jei ant nulaužto mažosios dalies metalas dengėsi puikiai, o štai ant didžiosios nelabai.

Technologija paprasta- kaitini iki maksimumo ir pridedi lydmetalio strypuką. Žalvaris kai išsilydo, tai jis pats lipinasi prie karštos geležies ir teka į plyšiukus. Deja nuotraukos su lydmetalio strypuku nėra dėl čiuptuvėlių skaičiaus apribojimo.

Papildomas boraksas kiek padėjo izoliuoti paviršių. Ir dėl to, kad su silpnu degikliu aš ilgai deginu, kad pasiekti temperatūrą tai žalvaris susioksiduoja. Tai boraksas čia saugo.

Žiauriai trūksta karsčio, todėl žalvaris linkęs susigužuoti į tokius snarglius.

Atsibodo. Litavimo metu rakto dalys pasislinko ir gavosi kreivas raktelis. Tai kiek nuliūdino… Stiklinis blizgesys ant dar raudono rakto- išsilydęs boraksas.
Boraksą reikia pašalinti. Galima mechaniškai, o galima ir chemiškai. Gerai, kad nėra namiškių…

Boraksas lengvai reaguoja su rūgštim. Net su tokia silpna kaip citrinų rūgštis, aišku jei ji karšta. O pakeliui ir virdulį išvalysim. 🙂

Raktelis po rūgšties. Nusivalė visas boraksas, kiek ir geležies oksidai. O žalvaris paraudonavo, nes ištirpo cinkas. Liko paviršiuje daugiau vario.

Prasisukom su “šmirgeliu” ir raktas įgavo kiek “žmogiškesnę” formą. Tik akis drasko tas kreivumas…

Detalizuota nuotrauka. Matosi, kaip lydemtalis (geltonas) nutekėjo į metalo sutrukimus.

O čia kitas rakursas. Dėl temperatūros mažumo, dalis siūlių nesusilitavo, o vienoje vietoje matasi kažkoks lydmetalio snarglys. Ir dar tas šleivumas.

Įvertinu savo darbą trejetui su minusu (5 balų sistemoje). Jei kur gaučiau nugvelbti mažyti deguoninį degiklį, tai galėčiau daugiau naudoti šią technologiją. O turimu degikliu, galiu lituoti tik kokias plienines vielas.

Šiaip pastebėjau, kad kai kurie užsienio konstruotojai panaudoja visokias LEGO kaladėles savo konstrukcijoms. Kadangi man mechaninis konstravimas yra sunkus, tai nusprendžiau ką nors nusipirkti kokioje maksimoje. Tačiau pamačiau kitokias gerybes su akcijos ženklu. Be akcijos kaina biški nesamoninga.

Vaikystėje aš turėjau geležinius konstruktorius kur su varžteliais susijungdavo metalinis plokštelės su skylutėm. Tai buvo kažkurio vakarietiško brandinio konstruktoriaus klonas.

Taigi paėmiau kelias dėžutes:

Didesnė dėžutė kainuoja 4.99Lt, mažesnės dėžutės po 3.99Lt. Visas durnumas, kad ant dėžutės nepavaizduotos kokios detalės viduje (ant brangesnių, neakcijinių, pavaizduota), tai teko pirkti nematukais.

Taigi, už 16.96Lt nusipirkau tokio šlamšto:

(didesnė foto).
Manau, tai išpręs keletą konstrukcinių problemų mano projektuose. Ar tai brangu aš, tiesą pasakius, nežinau. Bet kai konstruojį kažką kas dar neaišku kaip viskas stovės, tai gal kiek palengvins darbą.