Tag Archives: SOFT

ARM47 ir PID dalis #4

O dabar pašnekėsim apie STM32F4 serijos variantą ir source code. Pirmiausia- kodėl 4 serija? Todėl, kad tokia PCB pasitaikė po ranka. Ir tikrai ne dėl kažkokio mistinio FPU ar net DSP. Ir dar neaišku, ar mano turimas MCU yra originalas, o ne koks nors permarkiruotas šlamštas. Šaltinis solidus, bet kodėl jie juos išmetė? Reikia surasti kur nors panaudotą procesorių ir palyginti.

Source code yra sugeneruotas su CubeMX programa, kompiliuota su gcc. Ryšiai su kubiko paprogramėm tik per callback. Ir tai tik naudojam USB biblioteką (virtualus COM portas) ir taimerių pertraukimus. ADC skaitom blokavimo režime.

Pats PID skaičiavimas, float variantas visiškai toks pats kaip ir teoriniam variante:

float pid_generic(float measured, float setpoint, float amplif)
{
float output;
float deritative;
float error;
float proportional;
 
error = (setpoint - measured)/10;
proportional = error;
 
integral=integral + error * pid_dt;
deritative = (error - old_error) / pid_dt;
old_error = error;
 
output = (PID_KP * proportional + PID_KI * integral + PID_KD * deritative) * amplif;
 
return output;
}

Atsirado papildomas parametras “amplif” – tai bendro rezultato daugiklis, kaip ir sustiprinimas (ar susilpninimas). Teoriškai tą patį galima atlikti su pagrindiniais parametrais (P, I, D), bet taip lengviau priderinti prie “krosnelės” galingumo: kaitinimas dirba su integer skaičiais, ir PID rezultatas apsiapvalina. Taip prarandam “jautrumą”. Ir dar temperatūros parodymus pasmulkinam- tik dėl koeficientų.

uint32_t CalcTemp(void)
{
uint32_t a;
a=median_filter(adc_read_blocking(ADC_CHANNEL_4));
a=median_filter(adc_read_blocking(ADC_CHANNEL_4));
//a=median_filter(adc_read_blocking(ADC_CHANNEL_4));
// 786 - max t, 0.62V ->1655
// 3529 - kambario t, 2.83V -> 283
return (4096-a)/2; //12 bitų max apverčiam ir pašalinam LSB.
}
 

Dėl ADC blogumo, matuojam kelis kartus, invertuojam (dėl schemotechnikos išėjimas mažėja didėjant temperatūrai) ir pašalinam mažiausią bitą, nes jis rodo kvailystes. Funkcija “median filter” vogta iš interneto. Tai funkcija, kuri teoriškai turi išfiltruoti sporadiškus nukrypimus: jei eina 5, 6, 4, 3, 100 – tai tas šimtas kaip ir ne į temą. Kiek veikia per daug netikrinau. Manau, reikia dar padidinti buferį.

  1. readtemp=CalcTemp();
  2. pwm=PID(readtemp, SETTEMP);
  3. SetPWM(pwm);

O čia pats pagrindinis ciklas, kuris kartojamas sistemingai: 1 – nuskaitom, 2 – paskaičiuojam. 3 – valdom kaitinimą.

Visas likęs source kodas aptarnauja kontrolerio valdymą per terminalą (galima keisti parametrus) ir duomenų išmetimą analizei. Tai tik eksperimentinis variantas- darbiniam trūksta dar visokių apsaugų, normalaus valdymo ir indikacijos. Ir aišku, išėjimas čia PWM, kad tinkama mažam rezistoriui, bet ne tikram šildytuvui. Dar nesugalvojau, kaip padaryti korektiškai proporcinį valdymą realiai rėlei ar 50Hz simistoriniam reguliatoriui. Jei užteks kantrybės, tema bus vystoma.

Pats pilnas STM32F446 PID controller source code skirtas gcc ir kartu CubeMX projekto failas (versija užrakinta posto datai, galimi patobulinimai). Prie papildų- median filter, ftoa ir usb paprogramės. Visa mano kūryba “USER” aplanke.

PID, dalis #1

Teorija aišku. Kaip ir visi “interneto puslapiai” turiu įdėti šią formulę vogta iš vikipedijos…

PID

Tačiau tai paprasti puslapiai- mano “brain dump” t.y. čia bus neteisingas paaiškinimas kaip aš supratau.

Formulę susideda iš trijų dalių: prie Kp, Ki ir Kd.

Kp, tai proporcingas skaičius nuo klaidos. Išmatuojam sakysim temperatūrą, palyginam su reikiama, gaunam skirtumą ir jį naudojam rezultatui. Pats koeficientas Kp tai tik ant kiek jautriai reaguojam. Gaunasi- per šaltas, dar padidinam liepsną po puodu. Kuo skirtumas (klaida) mažesnė, tuo mažiau įtakoja. Gaunasi matematinis paradoksas, kad niekada nesigaus tiksli temperatūra. Aišku realiam pasaulyje dėl apvalinimo ir matavimo tikslumo, rezultatas pasiekiamas. Tačiau galimas didelis overšotas (per didelė temperatūra) arba labai lėtai pasiekiamas reikiamas rezultatas.

Ki, tai integralinė dalis. Čia kaupiasi klaida. Klaida turi ženklą (per karštá, per šaltá), o kai viskas gerai, tai klaida turi nusinulinti. Jei dėl kažkokių nors priežasčių tai nepavyksta, tai “likutinė” susikaupusi klaida priveda rezultatą prie teisybės. Įtariu, kad šita dalis “amortizuoja” reakciją.
Mano matematiniam modelyje, kai sistema stabilizuojasi, “integralo” reikšmė rodo mano teorinio šildytuvo išskirta energiją: (0.98 naudingumas, o integralas – 102. Čia 10.2W išskiriama energija, o 10W atšalimas). Čia kaip ir sistemos nuostoliai. Tuo tarpu Kp dalis jau nulinė, nes nebėra temperatūros skirtumo.

Kd, pati mistiškiausia, išvestinė dalis. Paprastai šnekant, tai kokiu greičiu kažkas keičiasi ir pagal tai bandom spėti kas bus ateityje. Kadangi formulė paprasta, tai spėjimas gali ir nepataikyti.

Visų šių parametrų suma ir yra reguliuojamas poveikis. Tačiau čia prasideda tiuninimas su koeficientais: Kp, Ki ir Kd. Visiškai nėra jokių universalių skaičių, kiekviena sistema turi savo skaičius. Žodis sistema reiškia ne tik matematinę formulę, bet ir visus fizinius parametrus ir bėdas: matavimo tikslumus, sistemos inerciją (tiek šildymo, tiek matavimo, tiek šildomo objekto). Yra net keli metodai, kaip koeficientus paskaičiuoti, bet geriausiai stebėti situaciją ir koeficientus pasitiuninti rankiniu metodu. Panaudojus neteisingus (dažniausiai per didelius) koeficientus, sistema gali “siubuoti” t.y. suptis kaip kokios supynės ir niekada nesusistabilizuotis. O per maži skaičiai labai pailgina sistemos reakcijos laiką. (nulinės reikšmės išjungia atitinkamas formulės dalis: taip gaunasi PI ir P kontroleriai.)

Formulė atrodo sudėtinga, bet čia tik dėl mandro užrašymo. Visual Basic kalboje tai viskas paprasčiau:

    Private Sub DoPID()
        P_error = setpoint - measured
        P_proportional = P_error
        P_integral = P_integral + P_error * pid_dt
        P_deritative = (P_error - P_previous_error) / pid_dt
        output = pid_kp * P_proportional + pid_ki * P_integral + pid_kd * P_deritative
        P_previous_error = P_error
    End Sub

Kaip ir viskas. Šią funkciją (paprogramę) reikia paleidinėti pastoviai, teoriškai kas “pid_dt” laiko tarpą. Tačiau tikslūs skaičiai reikalingi tik tada, kai skaičiuojam tikslius vatus ar džiaulius. Jei skaičiuojam santykiniais papūginiais vienetais, tai net “dt” galima išpaprastinti. Ir reikia išsaugoti dvi reikšmes sekančiam skaičiavimui: “P_previous_error” ir kaupiamąjį integralą “P_integral“.

Šiame matematiniam modelyje “output” gali būti ir neigiamas (čia gautusi kaip šaldymas), tačiau realiam pasaulyje šildymo elementas netik negali šaldyti, bet ir jo galingumas ribotas. Todėl programoje naikinam neigiamus skaičius ir ribojam maksimumą. Šie ribojimai visiškai neįtakoja funkcijos rezultato.

Pratesimas – 2 dalis.

PID, dalis #0

Pasišlykštėjęs kiniškų termokontroleriu nutariau kiek pasidomėti PID kontrolerio teorija. O tam reikėjo pasirašyti šildytuvo modelį (emuliatorių).

PID emuliatorius

Gavosi maždaug toks. Tai 100ml vandens kuris neverda (sferinio arklio vakuume) kaitintuvas su stabiliu aušinimu. Man tikrai patiko, kaip kontroleris reaguoja į netikėta aušinimo pastiprinimą ir kaip jis stabilizuojasi.

Kol kas tik tiek. Taip buvo pirmas vakaras. Pratesimas jau čia.

UPGRADE

Tai UPGRADE versija…[1.5.2 upgrading 2.1, 2.2, 2.2.3 -parėjo kategorijos, parėjo Lietuvių kalba. Error!, 2.3 error – teko perkelinėti per export/import XML. UTF8 upgrade, 2.3.3, 2.5, 2.6.1, 2.6.5, 2.7.1, 2.9.1, 3.0.1, 3.2.1, striginėjo -dingo administravimo puslapiai, 3.4.2, 3.8.1, 3.8.41, 4.0.38, 4.4.31, išsidrąsinau, 4.9.24, 5.0.20, 5.1.17, php versijos keitimas, fizinis serverio keitimas, duombazės eksportas, 6.xx versija. Daugiau nėra]

Dabar reikia surasti kokią nors normalią temą.

Serveriai

Čia senas ir naujas serveris. Technologijos tobulėja.

SHUTDOWNAS!

DĖMĖSIO! KONTROLIUOJAMAS ŠUTDAUNAS.

Kontroliuojamas šutdaunas baigtas. Sunaudotas koks kilometras optinio kabelio (x12 rodos), visos tarppastatinės linijos upgreidintos iki 1Gb/s. Gyvas velnias keitiklių ir biški mąstymo.
Šie puslapiai guli dabar ant žemės laboratorijoje. Kitas panašus daiGtas persikraustė į tikrą serverinę. Dar bus sutrikimų, kai telekomas darys savo “voice”, nes “niekas neparašė paraiškos” ir panašiai.

Šios žiemos planas- pilnas puslapių serverio upgreidas. Tiek geležis, tiek programinė pusė. Bet žiauriai tingiu.

Įdomus momentas- transportavimo metu serveris atliko šuolį laike ir kuri laiką rodė rodos 5 metų senumo informaciją. 🙂

2023.11.14:
Pradėjom migruoti į naują softą ir SSL variantą (https://www.vabolis.lt). Galimi puslapių sutrikimai. Per dešimtmečius iš esmės pasikeitė wordpress. Iš paprasto blogų rašymo įrankio konvertavosi į pilną ultra uždizaineriuotą CMS. Baisu.

2023.11.16:
“Specifinis” softas kuris sukosi ant senojo serverio tiesiogiai nesikelia į naują. Dėl PHP versijų kardinalaus pasikeitimo. Kromelis jau veikia abiem variantais http://kromelis.savel.org ir https://kromelis.savel.org

Gali kilti klausimų, kodėl čia taip sunkiai gaunasi. Ogi pabandykit paprastais metodais paleisti 80 ir 443 versijas ant skirtingų fiziškai serverių, kur visas softas skiriasi iš esmės. O visokie LetsEncrypt nori, kad sertifikatai instaliuotusi per 80, o veiktu per 443.

Iš juokingų nuotykių- niekada nepagelbėkite statybininkams. Žmogus atsakingas už video stebėjimo kamerų perkėlimą paėmė ir nukirpo optinį kabelį (gerai, kad seną), bet kartu nusikirpo visas savo kameras ir internetą griauname pastate. Dar rytoj turės viską suvirinti, nors kabelis bus naikinamas po mėnesio. Kodėl nukirpo? Ogi kažkoks statybininkas paprašė… 🙂

Ne emuliatorius!

Čia tikrai ne emuliatorius, o multifunkcinis vienetinis instrumentas….
Kažkada rašiau apie Z80 plokštę ir pramoninį kompiuterį. O dabar neturėjau ką veikti ir ištraukiau seną “toolsą”, kiek ji patobulinau ir pademonstruosiu. Tai tikrai ne ZX spectrum emuliatorius, nors jis tai gali daryti:
multifunkcinis Z80 daiGtas: ZX spectrum mode
Aišku taimingai neteisingi, kokios nors prigulnybės nepadarytos. Bet čia ne ZX emuliatorius, o Z80 debug įrankis. Nuo randomu internete jis skiriasi tuom, kad bet kuriu momentu galima bet ką sugadinti- perrašyti procesoriaus registrus, pakeisti RAM turinį (ar ROM), peršokti iš vieno procesoriaus emuliatoriaus į kitą. Čia iš esmės yra du “procikai”: loginis- kuris gal labiau intelio, Zilog režime jis neparašytas iki galo, nes man to nereikėjo. Ir “C-sharp”, tai procikas kurį radau internete.
Continue reading →

ZX klonų CP/M diskų žiūreklis

Atnešė diskelių kurie buvo rašyti su ZX klonu. Juos nuskaitėm su Greaseweazle, bet joks emuliatorius neleido paleisti CP/M iš disko kopijų. O ir šiaip, labai norėjosi ištraukti failus. Tačiau, nei vienas CP/M diskų analizatorius nematė failų- paprasčiausiai, mūsų “hakeriai” kai konstravo tą kastruotą CP/M kažką kitaip padarė. O “viešos” programos neleido modifikuoti disko sektorių struktūros.

Todėl teko pasirašyti nepilnai veikiančią programą:
CP/M ZX disk image browser
Diskai tai HD (80 takelių)*, 5 sektoriai takelyje (cilindre) ir 1024 baitai sektoriuje. Tačiau CP/M blokas yra 2048 baitų.

Dabartinė programa gali eksportuoti failus, tačiau kol kas nesugalvojau, kaip eksportuoti failus kurie surašyti kaip keli įrašai direktorijoje (failai didesnis nei 8*2048 baitai). Direktorija- 20 ir 21 sektorius.
Rodos pagal CP/M specifikacijas failo dydis aprašomas vienaip, tačiau mūsų “santakistai” kažkaip ignoravo tuos laukelius ir ten visur nuliai (arba aš dar nesupratau kaip). Taip pat kiek neaišku su failo ilgiu- CP/M rašo 128 baitų blokais, tačiau failai ne visada būna kartotini 128 baitams.
Svarbu, kad didžioji dalis unikalių failų išsitraukė.

Tačiau! Kitas žmogus atnešė irgi “santakos diskelių” su CP/M ir jie vėl kitokie! Gal vėliau išgaminsim ir jiems programą ir patobulinsim šią. Tačiau kiek pavargom, gal net keturis vakarus rašėm softą.

Nelabai tikiu, kad kam nors to reikia, bet programą CPMD galima nusikrauti.

*) Rašė kaip HD, bet dėl ubagystės dažnai naudojo DD diskelius. Todėl dabar jie sunkiai nusiskaito.

P.S.
Kai parašiau programą, atsiliepė vienas iš “ten” ir paaiškino kaip sukonfiguruoti jo programą darbui su šiais diskais. Programa vadinasi “Steinblume”.

MS… ir vėl?

MS: Ar naudojat Edge, jis toks geras.
L: Ne.
MS: Ar nori Edge?
L: Ne.

Praeina kiek laiko. Ir po kažkiektais updeitų…
startup
MS: Nenori, nenori. Va ir naudojies.

Dar patiko užrašas- “high impact”

Taigis, eikit į “startup” arba Lietuviškai “paleisties” ar kaip ten ir išjungiam.

Dar karta galios matuoklis

Praėjo dešimt metų ir vėl prireikė elektros galios matuoklio… Va tai laikas bėga. Senąjį modelį aš vieną padovanojau, kitą pardaviau ir sau nepalikau. Buvo dar kelios PCB, keli dar skaitliukai. Bet va firmwarė man nepatiko. Norėjosi universalesnės, rimtesnės ir dar norėjosi kitokių funkcijų. Teko kiek pakrapštyti galvą ir gavosi nauja firmvarė, bet prietaiso konfiguravimas dar labiau užsikomplikavo. Teko parašyti ir konfiguravimo utilitą.

Va softo ekrano vaizdeliai:
ADE7758
Čia nešiojamas kompas pajungtas. Matosi kad galima rašyti į bet kurį ADE7758 registrą ar į EEPROMą. EEPROM laikomos visos registrų reikšmės ir dar kelios konstantos, kaip srovės trafo koeficientai ir įtampos daliklio parametrai.
Continue reading →

Softas Vanta XRF grafikams

Jau kelis metus Olympusas negali padaryti normalaus softo. Net elementariausios klaidos dar nepataisytos, o jau dėl grafikų tai išviso neklausk. O dirbant kartais reikia palyginti visą XRF spektrą- pvz palyginti medžiagos “fingerprint”. Ne tik palyginti, bet ir pažymėti svarbesnes zonas, uždėti markerius. Ir aišku, gražiai atspausdinti ar eksportuoti į pdf failą.
Visas softas parašytas per kokius penkis vakarus ir grynai “for fun”. Kartu kiek daugiau išmokau apie .NET galimybes.

Kad naudotis programa, reikia kaip nors išeksportuoti XRF spektrą į CSV failą. Tai irgi ne iškarto pavyksta, bet galima nugalėti Olympuso kvailystes ir šiaip ne tai ištraukti duomenis. Toliau reikia pašalinti pirmas 40 eilučių ir pirmą stulpelį (gal vėliau padarysiu automatinį importą).

Darbinis pavyzdys, trys medžiagos, labai panašios. “Standartinis” grafikas, matomas originaliam softe atrodo maždaug taip:
XRF
Continue reading →