Kai nemėgsti grybauti, grybai patys veržiasi pas tave. Visi grybai šioje galerijoje fotkinti mano kieme. Atsiprašom už nuotraukų kokybę- mano telefonas jau labai prastai paveiksluoja. Kaip tie grybai čia užsiveisė? Ogi čia labai dideli medžiai, nelabai grėbliojami seni lapai, gana drėgnoka. Ir dar, kai šeimos nariai grybaudavo, visada išberdavo grybų atliekas kieme…
Deja aš nežinau, kurie valgomi, kurie ne. Nu bent jau raudona musmire (ir gal ten kokia žalsvoji irgi yra) atskiriu. Spėju, kad ir šilbaravykių taip pat papuolė. Dar būdavo ūmedžių, bet ne šiuo metu. Pavasario metu auga ir briedžiukai…
Grybus apgriaužė slimokai (šliužai)- šiais metais vėl jų buvo daug.
nevalgomašito kotelis sumedėjo, gal 6 cm storiočia Laumės Ratasneryškus, bet gal valgomassako kepenų nuodaigal iš šlangos auga?ehh, valgomas?valgomivalgomi vieną kartą? 🙂įdomi struktūravalgoma perspektyvakempinėišblukomaskuojasitai atrodo grybiena.slimokų darbasnet prie padangų augavėl slimokai suėdė
Arba dar- Eklektinis farsas, ar teminis parkas su istorijos dekoracijomis. Ir dar su bloga pastatų priežiūra
Tai nuotrauka 2026.09.11 dienos dvaro pagrindinio kambario lentynoje sudėtu knygų. Taip, tai pilkasis (baltasis) pelėsis kuris ėda knygų viršelius. Kodėl? Bloga ventiliacija, “proginis” šildymas, “termoso” stiliaus izoliacija (cementinis vietoje kalkinio, tinkas), pamatų izoliacijos nebuvimas. Ir bendras įvaizdis- kažkoks apšepęs balaganas. Ir pasakykit gidui, kad prieš šimtą metų Lietuvoje jau baigėsi art nouveau ir prasidėjo art deco stilius, buvo radijas, kinas, telefonija ir telegrafas ir jokie grafai nesvaigo dvare. O kai buvo dvaras, tai nebuvo jokios Estijos, Latvijos ar Lietuvos. Buvo ruskių imperija, vokiečių imperija ir dar švedai- priklausomai nuo laikotarpio. Ir nereikia rišti kažkokio tipelio giminės pradžios metų su pačio dvaro atsiradimo metais. Man buvo šlykštu klausytis tokį pseudo mokslinį demagoginį tekstą. Tos japoniškos erotinės iliustracijų kopijos buvo madingos 19a pabaigoje (originalas- pradžia), o tie visi žaidimo automatai- 20 amžius. Totalus asinchronas.
Nieko protingo ar parodomo neturiu. Čia beveik kaip iš to anekdoto- yra ką prisiminti, nėra ką papasakoti. Naudojam darbo AI kad tobulinti mano Ghidra produktą. Nes visiškai nenoriu mokintis dar ir java kalbos. (kažkokius pagrindus turėjau iš android laikų, bet jau nenoriu). Bet va kas beveik veikia:
Čia ne šiaip koks eilinis emuliatorius, o Ghidros “rogių” kalboje interpretuojamas kodas kuris integruotas į javos programą kuri leidžia paleisti PDP11 programas ir jas analizuoti. O paprastiems žmonėms- šis 1970 metų basicas moka atprinteriuoti tekstą, o štai sudėti skaičius nemoka. Kažkur “rogėse” klaida.
Kartais aš pavirstu druidu, nes man gaila visų medžių. Ypač didelių medžių. O šiais metais ta audra ir dar kažkoks keistas įvykis prieš kelias savaites smogė į Kauno ąžuolus:
Kas atsitiko ąžuolui radio stotyje aš nežinau. Ar jis taip pakirmijo keistai, kad netyčia palūžo? Ar gal netyčia trugdė planuojamoms kokio nors 5-aukščio statybom? Nes jis auga privačiam lauke. Šalia dar auga tikras plačiakamienis ąžuolas- saugom, kad jam kas nors neatsitiktu. Gali ir netyčia nugriūti. O šeštadienio (2026.08.22) sakė pridarė daug bėdu ir ąžuolyne (nebuvau). O turčiu rajone palupinėjo senas akacijas ir vėl, nukentėjo ąžuolas. Gatvė irgi tokia pasiaubta. Fazendoje vienas medis labai neramino- nes siūbavo iš pagrindo (šaknys matyt jau nekokios).
Biški chemijos:
Kairėje distiliuotas, dešinėje Petrašiūnų vandentiekisSidabrinė auka
Prieš kažkiek metų Petrašiūnuose pastatė vandens valymo įrengimus ir per čiaupus pradėjo tekėti švarus vanduo. Praėjus keliems metams netyčia buvo pastatyti du 5L bambaliai ir vandentiekio vanduo pasirodo tamsesnis. Kitoje nuotraukoje sidabro 99.99+% grynumo. Jis buvo naudojamas “lydytojų rungtynese”- reikėjo išlieti kiek galima gražesni ir detalesnį lydinuką (ingot). Turėjo ir viršus lygus, ir krašteliai apvalūs ir apačioje turi matytis raidės “Ag”. Kol kas niekam nesiseka- tačiau po kiekvieno perlydymo vis kažkur dingsta apie 0.9g sidabro 🙁
Ir kad gautusi linksmiau:
Katukas kur manęs panikiškai bijo ir “gėjiška spinduliuotė”. Aš kažkaip neatkreipiau dėmesio, kad mėlyna spalva tokia siaura. O nuotrauka neperduoda kokia ilga yra “violetinė” zona… tikrinam spalvas:
Raudona – nupiepusi Oranžinė – ar žinote, kad sumažinus oranžinės intesyvumą gaunasi ruda? O rudos spalvos kaip ir nėra. Geltona – matau Žalia – silpnoka. Žydra – nu ir kas čia do spalva? Žydra. Gal kokia CYAN? Mėlyna – labai siaura Violetinė -yra. Bet dar yra kažkokia “fioletinė” už violetinės. Kur mato tik žmogus. 🙂 O kaip žmogus mato violetinę jei jis yra RGB žiūrėtojas? Pasirodo- violetinė spalva pramuša R detektorius. Todėl RB LED lempos (augalinės) pasidaro purple-violetinės.
Prasidėjo paskutinis oficialus vasaros mėnuo (prieš paskutinis, pagal mano kalendorių) ir reikia atnaujinti informaciją apie Vaišvydavos kelio remonto būklę. Taigi, nenusižengdamas jokiems ženklams, aš ir mano honda pravažiavo senuoju maršrutu. Iš esmės, Didžiosios gatvės atkarpa nuo Zuikinės sankryžos iki Iki ar Maksimos parduotuvės padaryta (nu dar pusę reikia padengti asfaltu, o prie parduotuvių dar palyginti skaldą.). Kažkur nuo pusės jau yra naujo asfalto danga. Iš gerųjų žinių- žieduko prie Zuikinės nebus. Iš blogųjų- kelias nepaplatėjo. Gal kiek psichologiškai.
Iš dar blogesnių naujienų- vingiuotas kelias nuo Zuikinės link Panemunės žiedo (Vaišvydavos plentas1) kapitaliai ardomas ir remontuojas- ten daroma ta pati kanalizacija. Todėl, nors jis ir kaip “neuždarytas” realus eismas negalimas- liko tik poros metrų juostą kuriame niekaip neprasilenks automobiliai. O atstumai tarp apsilenkimo vietų milžiniški. Nebent jūsų auto gali nušokti ir vėl užšokti apie 20 cm aukščio aštrias briaunas. Tačiau kiek suprantu kasimo darbai vyksta gana sparčiai.
Nematau kodėl “zuikinė-magsima” atkarpa negalės būti atidaryta net gi iki rūgsėjo mėnesio.
Prašom palyginti šio posukio nuotraukas iš pirmo ir antro reportažo.
Jei Lietuvos gatvė vadinasi “plentas” tai reiškia čia istorinė gatvė. Gal Smetonos, gal Caro, o gal ir senesnių laikų. Nors kartais pavadinima išlieka tin liaudies padavimuose. Pvz ši Poilsiavietės gatvė mano babos buvo vadinama Pažaislio plentu. Nes čia istorinis “plentas” nuo Pažaislio iki Laumėnų/Žiegždrių, kol dar nebuvo marių. Kažkur miške dar stovi kilomentrų/varstų stulpelis (jei nenugrio/nepavogė). ↩︎
2026.08.10 papildymas. Kelias per HES.
Taip jau gavosi, kad ir prie HES atėjau ir pasmalsavau. Kelias nutiestas, tačiau nesumarkiruotas ir nesutvarkyti kelkraščiai. Kai kurie sprendimai man atrodo keistoki, bet nesu kelių projektuotojas.
kam toks status šlaitas? Reikės atitvaroten ten prie geltono Komatsu yra nemokami įrankiai.
Šiandien kiek kapščiausi fazendos garaže ir pastebėjau, kad kažkaip sumažėjo mano C-spaustukų (C-clamp) ir prisiminiau, kad kažkur girdėjau- jei vyras domisi kiek medienos darbais, visada jam galima dovanoti tuos C-spaustukus. Nes jų niekada nebus per daug.
Galima paklausti kas čia vyksta? Ogi iš didelio tingėjimo, brangios logistikos ir didelio smalsumo gaminu lentą. Mano fazendoje viską apkaliau tomis pakaitintomis lentomis. Ir taip pasiskaičiavau lentas, kad po namelio apkalimo liko tik keletas pusmetrinių ir metrinių atraižų (~30 cm galiukus sudeginau). Bet skaičiuotojas biški apsiriko ir realiai liko minus viena lenta- jos nėra namo kampo užgražinimui. Pirkti vieną lentą, poto ją gabenti per visą miesta gausis labai jau sunku. Pradžiai norėjau pas juos1 pirkti ir terasos lentas, poto kažkaip nebenoriu aš tos terasos… Bet namo kampas negražus.
Todėl kažkada iš Aliekspreso nusipirkau tokį:
Ši freza švelniai kreiva (gi aliekspresas) ir todėl ją suku mažiausiu greičiu. O dar ir frezuoju lentas iš galo, kad nėra labai korektiška.
Gaunasi va taip:
Ir va taip klijuoju iš atraižų vieną lentą. Reikia man 3 metrus 20 cm pasigaminti. Kol kas pasigaminau tris lentas po 1.3 … 1.5 metro.
Todėl ir reikia spaustukų. Klijai paprasti PVA D3 (drėgmei atsparūs).
tokia firma, apie medį ir bites vadinasi. Kai pirkau, buvo viskas čiki. Bet tai buvo labai labai senai. Kovido laikais. ↩︎
Yra toks vidinis juokas kai ateinu į elektronikos sandėlį. Vieno žmogučio vis klausiu- ar radai SSD diskų. Nes jis dažnai ardo nešiojamus kompiuterius, kartais rušiuoja maišus diskų ir šiaip elektroniką. O jis atsako- nenervuok (jis pats nori kompa savo pasigerinti). Kodėl nenervuoti? Ogi aš paskutinius 5 kartus po tokio klausimo randomiškai ką nors pakeliu ir ištraukiu SSD diską. Tiesa, tai dažniausiai kokios nors Adatos ir mažų dydžių iškasenos. O dar būna serveriniai diskai ir gana greitai tas žmogus suprato, kad SAS diskai tai ne SATA diskai.
Va čia jums SAS solid state beveik 2T diskas. Bet jis neveiks net jei ir pavyks pajungti fiziškai (diskas senas naujas- NOS. Čia HPE padovanojo). Man pačiam namie SAS diskai neveikia nors fiziškai galiu įkišti, nes prisukau prie savo stacionaraus kompiuterio SAS krepšelį. Kuris pas mane atsirado 2016 metais ir dar komentaruose paminėtas EVO850.
Kaime, kai reikėjo žaisti su juostelėm ir SAS jungtimis, tai prie linux kompiuterio prisukau rodos HP RAID SAS kontrolerį (jo firmware galima perrašyti į “normalią”.) ir kitą tokį pat krepšelį. Man patiko jo dizainas. Ir operatyviai galiu kaišioti diskus tarp kaimo Linux ir namų Windows.
HP SAS krepšelis ir kažkoks SAS kontroleris ant PCIe raizerio ir netestuotas komplektas iš IBM serverio
Todėl galiu jungti ir SAS diskelius. Tai sukėlė laviną- aš pradėjau kaupti visokius mažiukus SAS diskelius. Ir jau kuris laikas pradėjo rodytis tokie diskeliai be “10K”, “15K”, o su kukliu “SSD”.
Čia diskeliai mažiukai, bet jau indomūs. SSD diskai čia kiek kitokie, jie pastorinti, sunkūs ir jaučiu kiek kitokių parametrų nei eilinis SSD.
Ir šiais metais, kažkoks HPE atstovas (Hewlett Packard Enterprise) išmetė kiek labai senos, bet nenaudotos technikos (NOS – new old stock). Jau kiek rašiau apie Arubas namų WiFi tinkle. Tačiau čia diskeliai. Jie buvo supokuoti individualiose dėžutėse, su rėmeliais. Kai kuriuos rėmelius nuėmiau ir išmečiau, nes ne mano stiliaus, kelis rėmelius nutempiau prie darbo serverio- mūsų serveris HP. Ant viršaus- Samsung EVO 850, šio straipsnio kaltininkas. Jis buvo mano nešiojamas kompe ir dirbo virš 10 metų. Tačiau jis mažiukas ir mano pornografijos archyvas nebetelpa, ypač kai atsirado 4K. Taigis, bežaidžiant pastebėta, kad ant vieno diskelio buvo parašyta ne SAS, o SATA. Ir pasirodo, į HPE serverius buvo dedami SSD diskai.
Taip mano kompiuteryje atsirado HPE MK000960GWCFA diskas (realiai tai Samsung), o senasis EVO automatiškai pavirto rezervine kopija. Ir kaip tokiam senam kompiuteryje kaip DELL LATTITUDE E6540 naujas HPE diskas laksto kaip vėjas. Bet tiesa, jis kiek šiltesnis. Tačiau žinant kaip kaista šitas i7 nešiojamas antikvaras, tai ne bėda. (nekalbėkit apie M2 NVE, nelyginam. Žinau. Stačionariam kompiuteryje toks stovi. Tikrai greitesnis. Šie diskai yra hotswap archyvai ir panašiai. Pasmaukykit savo NVE veikiančiam kompe 🙂 ).
evo greitis buvo 65.67MB/s kai naujas buvo
Tai va. Aš tik norėjau pasigirti savo laimikiu. Ir spėju, ta kaina tikrai buvo tokia, kaip čia parašyta. Beja būtent toks rėmelis eina į mūsų darbo serverį. Bet dėti ten SSD? nu jau ne. Idėjau mechanika, gal 4T. Irgi HPE NOS.
O šiais laikas nemokamas Windows klonavimas be išorinio boot disko buvo atliktas su DiskGenius. Jokių crakų, nusikroviau iš oficialaus puslapio. Pusvalandukas ir HPE diskas kabantis ant USB laido pavirto sisteminiu. Tiesa, hidden diskas (system recovery) pasidarė matomas. Vėliau paslėpsiu. Tačiau aš dabar turiu daugiau vietos filmukams ir nuotraukom. Ir puiki rezervinė offline kopija spintoje.
biški man čia eismą reguliuoja, tai nutariau pažiūrėti Lietuvišką žiniasklaidą… nu bl&%$#, reklamų daugiau nei kokiuose “free software dowload” puslapiuose. Iš tikro, aš nesilankiau tuose puslpiuose jau metų metais.
Todėl pirmiausia išjungiam “secure DNS” – ten tikrai nieko nėra secure, visi duomenis apie jūsų lankomus porno saitus yra saugomi ir parduodami. Toliau einam į host failą (C:\windows\system32\drivers\etc\hosts) [failas reikalauja admin teisių] ir jį redaguojam arba pakeičiam maniškiu.
ir kiek mažiau mirgesio puslapiuose. To “skaičius-bet” puslapio reklama eina iš pačio 15minučių, todėl ir rodo.
Pakeliui senus korelius ir fotošopus galėsite testuoti.
Galima tokius blacklistus ir į firewallą supumpuoti.
Kas baisiausia toks domeinų sąrašas sugeneruotas iš vieno atidaryto 15 minučių puslapio. VIENO, Karlai, vieno vienintelio. Apie 150 skirtingų domeinų iš vieno puslapio.
Kuičiausi su senais loginais, prisiminiau facebuką. Vienas prisijungimas suveikė, o štai kitą iškarto užblokavo, nes “įtartina veikla” ir paprašė prisijungti su tuom “prietaisu kuriuo buvau prisijungęs”… kogero 2014 metais. Nemanau, kad pavyks atblokuoti tas kapines. O pakeliui pradėjau kuistis ir atkasiau interneto archyve pirmojo savo puslapio kopija. Dar iki domeino pirkimo…
Nieko specifinio nedariau, todėl nedidelis fotopostas. Dabar aš gyvenu fazendoje ir pasiėmiau kiek laisvų dienų. Ta proga kiek apsitvarkiau rūsį:
Kiek medienos ištraukiau iš rūsioŠios batareikos generuoja vos 600W, nes piko metu užstoja medžiai
Berušiuojant lentas radau ąžuolinius 2×2″ (5x5cm) brūselius, kuriuos buvau pamiršęs. Tai jie pragulėjo apie 20 metų, gerai išdžiuvo. Tai buvo kiek brokuota mediena… Bet prisiminiau, kam ji skirta ir susiradau senovines špižines kojas:
Tokios kojos buvo naudojamos visuose parkų suoliukuose. Jos labai sunkios- todėl niekas suoliuko nenusineš. Riesta forma labai ergonomiška, tačiau reikia daug siaurų lentelių. O dar, visos skylutės išgręžtos kiek kreivai, tai tokio suoliuko surinkimas grynai rankinis darbas.
kogero ąžuolasdarbo eigojeM8 “carriage bolts” – amžinamMatosi medienos brokas
Su freza nuskutau dvi briaunas- kad subinės nebraižytu. Prisukau su arkliniais M8 “carriage bolts”- DIN 603 (kaip jie vadinasi Lietuviškai?). Mediena tikrai brokuota, su trūkimais, augliais ir krentančiom šakom. Tačiau suoliukai tai nėra bėda- atsukau gerąją pusę į viršų.
Galutinis suoliukas:
Šiaip, suoliukas patrumpintas- apie 150cm ilgio. Toks ilgis buvo man reikalingas, o ir mediena geriau suėjo.
Dar buvo kiek elektroninės pagalbos ir va ką prisodino voverys:
čia ne manočia ne manoVoverių išdaigos
Vienam žmogui reikėjo pagelbėti su home assistant- bet su bendrom pajėgom jis sujungė visus kondicionierius, rekuperatorius ir dar kažką į vieną sistemą. Čia mažo viešbučiuko kontrolė. Guodėsi, kad žmonės bet ką prispaudžioja pas kondicionierius ir jam užkniso viską atstatinėti. Dabar viskas bus išmaniai- centralizuotas valdymas, o klientams bus QR kodas į vidinį WWW. O voverys pilną kiemą prisėjo graikinių riešutų.
O čia vienas lifehack iš Japonijos.
Grioveliai ant pakopųNėra labai gilūs. Dar ir paspalvinau.
Ant laiptų pakopų reikia padaryti “išgriaužas”, kad atsirastu taktilinis ryšis. Tada, kai lakstai basas, jauti pakopas. Pats slydimo sumažėjimas minimalus- tačiau esmė glūdi pasąmonėje. Susiformuoja refleksas, kad koja turi jausti tą griovelį. Jei koja nejaučia griovelio, vadinasi koja neteisingai pastatyta. Pats asmeniškai esu griuvęs nuo šitų laiptų. Viena karta su šuniuku.
Ir dar liūdna nuotrauka:
Sužeistas stirninas
Šis stirninas kogero lankėsi mano kieme žiemos metu. Buvo pritrypta ir prišikta. Tačiau vasaros metu kažkas atsitiko ir tokį aš ji pamačiau prie kiemo vartų (bliūda atnešė kaimynai). Ar jis susidūrė su automobiliu, o gal šoko per pernelyg aukštą tvorą… tačiau galinės kojos nesivaldė ir buvo kažkiek kraujo ant vidinės pusės. Teko skambinti 112 ir jį kogero sunaikino. Nemačiau kaip ji paėmė.
Per savo automobilisto karjerą teko pavažinėti su keliais skirtingai automobiliais- ir su žiguliuku 7 (benzinas, 1452cc), ir su opel kadett GSI (benzinas, 1998cc), ir su pamažintu VW golf joker (benzinas, 1390cc) ir su dabartine senute honda civic (žibalas, 2204 cc turbo i-CTDi). O dar trumpai teko važinėti ir didelėm BMW ir su visokiais WV kablais, autobusiukais. Nekalbant apie visokius Bolt/CitiBee kastratus. Kiekvienas automobilis skirtingas, tačiau bendri principai tokie pat- yra variklio apsukų darbinė zona, kur didžiausias sukimo momentas, yra zona kur daugiausia galios ir yra zona kur mažiausiai ėda kuro. Ir labai gerai, kai tos zonos persidengia. Gal ir nerašyčiau šio straipsniuko, bet prieš kelias savaites buvo pokalbis su profesionaliu vairuotoju- važiavom mažu sunkvežimuku. Ten buvo 3 litrų turbo dizelis, tačiau važiuojant tuščiai (du diedai nesiskaito), užmiestyje motoriukas ūžė kaip bormašina ir aukštesnis bėgis buvo retai jungiaimas (ten jų buvo 6 vienetai). Aš taip atsargiai paklausiu, kodėl laikom 4000 apsukų. Ir man atsakė, kad taip geriau traukia ir taip neužsikemša EGR. Aš toliau temos nevysčiau, tik paminėjau, kad mano hondutė-senutė (19 metai suėjo) važiuoja ant žemų apsukų ir net teoriškai, kai variklis mažiau sukasi, jis ir ilgiau gyvena. Buvau paaiškintas, kad aš ne vairuotojas…
Aišku čia gudravimas, kelionės ilgis tik 45km, užmiestis, kiek miesto ir vienas sustojimas kai atšalo variklis. Tiesa šioje kelionėje buvo ir vienas kamštukas. Pas šitą variklį labai priklauso žibalo sunaudojimas nuo temperatūros. Tačiau šio eksperimento metu, užmiestyje važiavom saugiu greičiu, kartu su kitom mašinom- nuo 105 iki 70 km/h. Mieste važiavom griežtai pagal taisykles, nes buvo tokia nuotaika. Variklis nečiupintas nuo savo gimino laikų, tiesa nuvažiavo nepilnus 200 megametrus. Tai kogero mažiausiai kuro vartojantis ir daugiausia macnumo turintis motoriukas- jis iki 1500 apsukų dirba atmosferiniam režime (a.k.a ekonominis gaidelis), nuo 1500 pradeda suktis honeywellas ir kuro sanaudos pakyla. O jei norim biški parodyti visokiems bmw ant Kalantos gatvės kalnelio (4 bėgis neperjungiant), tai ties 2500 kažkas dar pasijungia ir žibalas liejasi kibirais- jaučiasi iš keisto karščio ir triženklio greičio. Ir niekada nebuvo tie 4000, juolab ten arti ta baisi raudona zona.
Tai kaip visdėto skaitytojai manot, kaip reikia važiuoti automobiliu?
Gerai, gerai. Va jums rudens-žiemos-pavasario statistika (7538km):
Apie 6 litrai šimtui kilometrų. Neužmirškit, kad žiema buvo šaltoka, ir hondutės variklis sušildavo tik prie pat darbo.
Ir paaiškinkit, kaip aš turėsiu šį motoriuką išmesti 2027 metų rudenį? Mane taip tėvai nemokino.
