Per savo automobilisto karjerą teko pavažinėti su keliais skirtingai automobiliais- ir su žiguliuku 7 (benzinas, 1452cc), ir su opel kadett GSI (benzinas, 1998cc), ir su pamažintu VW golf joker (benzinas, 1390cc) ir su dabartine senute honda civic (žibalas, 2204 cc turbo i-CTDi). O dar trumpai teko važinėti ir didelėm BMW ir su visokiais WV kablais, autobusiukais. Nekalbant apie visokius Bolt/CitiBee kastratus.
Kiekvienas automobilis skirtingas, tačiau bendri principai tokie pat- yra variklio apsukų darbinė zona, kur didžiausias sukimo momentas, yra zona kur daugiausia galios ir yra zona kur mažiausiai ėda kuro. Ir labai gerai, kai tos zonos persidengia.
Gal ir nerašyčiau šio straipsniuko, bet prieš kelias savaites buvo pokalbis su profesionaliu vairuotoju- važiavom mažu sunkvežimuku. Ten buvo 3 litrų turbo dizelis, tačiau važiuojant tuščiai (du diedai nesiskaito), užmiestyje motoriukas ūžė kaip bormašina ir aukštesnis bėgis buvo retai jungiaimas (ten jų buvo 6 vienetai). Aš taip atsargiai paklausiu, kodėl laikom 4000 apsukų. Ir man atsakė, kad taip geriau traukia ir taip neužsikemša EGR. Aš toliau temos nevysčiau, tik paminėjau, kad mano hondutė-senutė (19 metai suėjo) važiuoja ant žemų apsukų ir net teoriškai, kai variklis mažiau sukasi, jis ir ilgiau gyvena. Buvau paaiškintas, kad aš ne vairuotojas…
Aišku čia gudravimas, kelionės ilgis tik 45km, užmiestis, kiek miesto ir vienas sustojimas kai atšalo variklis. Tiesa šioje kelionėje buvo ir vienas kamštukas. Pas šitą variklį labai priklauso žibalo sunaudojimas nuo temperatūros. Tačiau šio eksperimento metu, užmiestyje važiavom saugiu greičiu, kartu su kitom mašinom- nuo 105 iki 70 km/h. Mieste važiavom griežtai pagal taisykles, nes buvo tokia nuotaika. Variklis nečiupintas nuo savo gimino laikų, tiesa nuvažiavo nepilnus 200 megametrus. Tai kogero mažiausiai kuro vartojantis ir daugiausia macnumo turintis motoriukas- jis iki 1500 apsukų dirba atmosferiniam režime (a.k.a ekonominis gaidelis), nuo 1500 pradeda suktis honeywellas ir kuro sanaudos pakyla. O jei norim biški parodyti visokiems bmw ant Kalantos gatvės kalnelio (4 bėgis neperjungiant), tai ties 2500 kažkas dar pasijungia ir žibalas liejasi kibirais- jaučiasi iš keisto karščio ir triženklio greičio. Ir niekada nebuvo tie 4000, juolab ten arti ta baisi raudona zona.
Tai kaip visdėto skaitytojai manot, kaip reikia važiuoti automobiliu?
Gerai, gerai. Va jums rudens-žiemos-pavasario statistika (7538km):
Apie 6 litrai šimtui kilometrų. Neužmirškit, kad žiema buvo šaltoka, ir hondutės variklis sušildavo tik prie pat darbo.
Ir paaiškinkit, kaip aš turėsiu šį motoriuką išmesti 2027 metų rudenį? Mane taip tėvai nemokino.
P.S. tam sunkvežimukui užkalė variklį 🙂
Teisybė visda yra kažkur per vidurį. Kankinti žemais sūkiais tikrai nėra gerai, taip pat ir duyzelį smaugti aukštais sūkiais nėra jokios naudos.
Man tai juokingiausiai, kai rytais žmonės užsivedę variklius palieka valandai laiko prieš pajudėdami. Vienas toks užkalė 3 variklius ir vistiek nesuprato, ką blogai daro. Vis žmoną kaltindavo, bet kai jo krovininį transporterį kur neužmušami varikliai irgi užkalė, tai pradėjo kaltinti gamintojus. Nors jo VW variklis gamintas, kai dar gamino iš plieno, o ne iš folgos.
Žinau netgi tokių, kurie kiekvieną rytą 20-60 minučių palaiko užvesta ir užgesina, nes niekur nereikia važiuoti – tos tai supūna per kelias žiemas.
Aš tai 9+ metai važiuoju be problemų užsivesdamas tik kol sniegus nusivalau. Jei nesnigo, tai užsivedu ir iškart pajudu, tik lėtai pirmus 500m ar kilometrą. Ir važinėju lėtom apsukom. Su išimtimis kas 2 metus kai techninę apžiūrą reikią praeiti, tai išsideginu viską, kad tie bepročiai su savo užkeltom apsukom kokiom niekas nesivažinėja neverstu pakartotinai atvykti.
Yra kas pradeda važiuoti antra pavara ir nuo kalno jungia laisvą… nes taip taupau
Teko susidurti su komercinio transporto vairuotoju, kuris “vairuoja visą savo gyvenimą” ir nuo didžiulio kalno pilnai pakrautas leidosi laisva pavara užmynęs stabdžius… turbūt nereikia sakyti kuris komponentas degti pradėjo 🙂
Na jei žmogus važinėja su ZIL tai normalu pajudėti antra pavara su nepakrautu. Su šiuolaikiniu jei kažkas iš stambiųjų irgi iš vietos judės kokia 2 ar 3 pavara ar dar aukštesne jei tuščias. Bet, kad N metų vadelioja kaip profesionalus vairuotojas, kartais nereiškia, kad jam žagrė už techniką nėra arčiau. Vakar mano seneliuke persivertė į 300k, pirkau prieš keletą metų iš tolimų reisų vairuotojo. Net dabar susierzinimas kyla prisiminus kaip profas buvo prižiūrėjęs savo asmeninį automobilį. Dviračio tokiam negalima duot remontuoti. Dėl apsukų tai svarbu ne kraštutinimai.. nėra gerai mieste tarkime 50 km/h 6 pavara birbinti. Apkrova motorui didelė, apsukos mažos, todėl alyvos slėgis mažas ir tai blogas derinys. Plius sankabai vargas, ir suodžiai jei dyzelis… Sveika kartais pravėdinti. Bet dyzelį gręžti 4000 rpm kaip niekur nieko tai jau kažkokia beprotybė.
2000 rpm ir 4000 rpm. Kiek kartų stūmoklis juda aukštyn–žemyn? Kiek sumažėja resursas? Taip pat, kaip sakei, variklis turi savo optimalų režimą, ir dažniausiai jis yra lėtesnis. Pažiūrėkime į sunkvežimius, laivus ir pan. – visi jie yra lėtaeigiai. Kuo didesnė kubatūra, tuo didesnė stūmoklio eiga. Dėl to mažesnės apsukos ir ilgesnis laikas kurui efektyviai sudegti cilindre, o ne pusiau sudegus patekti į išmetimą. Taip pat svarbus temperatūrinis režimas: kai įėjimo ir išėjimo temperatūros labai skiriasi, efektyvumas, berods, pagal Karno ciklą, mažėja.
P.S. Patiko kaip gpt sutvarke mano svepla teksta 🙂
Turiu gerai pažystamą remontininką – jis sako kad labiausiai viskas priklauso nuo mašinos variklio (gamintojas, tipas, karta ir tt.) Vienų varikliai tokie kad kaip bevažiuosi – virš 100k km subyrės, čia didelės dalies naujesnių problema, ypač visas fordo ecoboost mėšlas. Senoms mašinoms, iki kažkur 2004 metų geriau mažos apsukos, naujesnėms – mažiau 2000 rpm peilis. Mano paties Renault 1,9cdi 2005 gamybos ar panašiai prieš vos ne dešimtmetį stūmoklį pametė po važinėjimo mažom apsukom 🙂 Net keli pažystami panašiu metu pirko panašias renault – pravažiavo tikrai daug spausdami apie 4krpm vidutiniškai nes ten tepimo sistema gaidiška, ant mažu apsukų beveik neveikia.
Mano ir dirbtino intelekto pastebėjimai apie hondą:
Keičiam tepalus kas 10K.
Laikas nuo laiko darom brrruuuum (pvz gazas dugnas ir 150km/h). Meistriukai sakė, kad buvo užsikimšęs EGR ir išvalė- aš nepajutau skirtumo.
Važiuojam kiekvieną dieną- kai buvo tie super šalčiai, tai labai jau barškėjo motoriukas savo hidrokompensatoriais, tačiau po kelių minučių apsiramindavo ir važiuojam normaliai.
O dabar DI:
1. The engine is perfectly happy at low RPM — as long as load is low
The 2.2 i‑CDTi has a long‑stroke diesel architecture with a VNT turbo. At 1,400–1,800 rpm, it produces plenty of torque with minimal boost.
This is normal and healthy.
What it hates:
High load at low RPM (e.g., 1,200–1,500 rpm with heavy throttle)
This forces the turbo to generate high boost at low shaft speed → high EGT → soot → EGR clogging → turbo vane sticking.
This is the origin of the “don’t lug it” advice.
2. The engine is also happy at mid RPM — and this is where it’s cleanest
The cleanest combustion and lowest soot output happen around 2,000–2,500 rpm.
This is where the turbo is in its efficiency island and the EGR system is least stressed.
This is why some people say “diesels like higher RPM.”
They don’t like it — they just produce less soot there.
3. High RPM (3,000–4,000) is fine but not necessary
The i‑CDTi is not a high‑revving diesel. It will do 4,000 rpm without complaint, but it’s not designed to live there.
Use high RPM only when:
merging
overtaking
occasionally clearing soot (Italian tune‑up)
Kaip dažnai darot brrruuuum? Pats 8 m. važinėju 1500-2200 ribose su 1,6 CRDI pagamintu 2010 m. ir brrruuuum nedarau, nebent trumpai gaunasi lenkimo metu.
C klasės s202 mersui su atmosferiniu om604 dyzeliu buvo norma važiuoti laikant 3,5k rpm, maksimalios apsukos buvo 5,5k rpm. S211 mersas su om648 jau nepalaiko tokių didelių maksimalių sūkių, o ir turi gerokai sudėtingesnę sistemą su elekriniu oro sklendžių valdymu su servo motoru, interkuleriu ir turbina. Ekonomiškas važiavimas išties dyzeliui kemša variklį su visokiais egr ir dpf filtrais. O labiausiai vistiek automobiliui, kad ir koks būtų, įtaką daro amžius ir nusidėvėjimas kuomet tenka viską po truputį keisti. Bet kuriuo atveju dyzeli su benzu ateityje pakeis elektra
Turiu ir 124`ą su 3l om603. Tai irgi ganėtinai aukštų sūkių dyzelis lyginant su moderniu. Nėra turbinos, max. sukimo momentas kažkur tarp 2800-3000. O om648 juk pasiekia turbūt beveik 2x sukimo momentą prie žymiai mažesnių apsukų. Ir čia dalis visos esmės, dėl to to tas cdi yra žymiai efektyvesnis. Gal mieste sąnaudos ir panašios (su om603 10l), bet nori ar ne važiuoji švelniai.
Kogero pasitaiko kas antrą savaitę (vasara), jei nesimaišo kas po ratais- važiuodamas į fazendą (link Žiegždrių) yra toks kalnelis- kaip tik gazas dugnas ir per daug nelekiant. Dariau brruuuum tiesiojoje, tai ties 210km/h pasidarė ypač baisu. Dar mini brruuum – R. Kalantos gatvės kalnelis (į centro pusę). Ten nuo radaro greitis 50km/h, 4 bėgis- gazas dugnas. Kalno viršuje jau pavojingas triženklis greitis. Bet šiluma pasijaučia- vadinasi vamzdžiai ir DPF pakaista iki raudonumo.
Aš bruuummm laikau tokį reiškinį, kad turbina dirba max, akseleratorius max, tačiau apsukos kurį laiką nepasiekia raudonos zonos dėl išorinės apkrovos. Nes be apkrovos joks bruumm nesigauna. Didelės laisvos apsukos nepadaro jokio bruum.
visiškai sutinku su Romu, tepimo sistema gali būti gaidiška. Tačiau tai grynai konstruktorių sprendimas. Nes krumpliaratinis tepalo siurblys turi droseliavimą, o jo našumas prie low rpm priklauso tik nuo jo pačio dydžio, o prie didesnių apsukų dauguma tepalo eina atgal. Net starteris prisuka kelias atmosferas tepalo…
Pažiūrėkit į mano vienmečio Edd China eksperimentą- https://youtu.be/f1ZOmWZ3bhw?si=9BQTvE0jAfOOE2Vg&t=1389
4 Bar tepalo slėgis su starteriu ir nelabai stipriu akumuliatorium.
Prieš kokius 20 metų “moksliniais tikslais” tikrinau kiek žigulio variklis (1.6) įsisuka važiuojant pirmu ar antru bėgiu. Įsisuko iki ~7000rpm. Važiavau koki 100 metru ir jautėsi, kad variklis tiesiog fiziškai negali greičiau suktis. Aišku benzinas buvo 92. Galbūt su 95 ar 98 ir daugiau įsisuktų. Variklis neužsilenkė, kėbulas surūdijo greičiau 🙂
Max RPM eksperimenta dariau su VW. Ten elektronika greitai atjungė. Manau pas daugelį automobilių yra max rev. Bet va įsibėgėjus įmesti pirmą bėgį… tikrai jokia elektronika nepadės.
O jei motoriukas tikrai lavonėlis, tai “dūmingumo testas” gali ir pribaigti, ypač jei nėra tepalo. Daugėjant RPM, pompa išpumpuoja daugiau, nei spėja sutekėti atgal. Todėl gali ir užlinkti.
Beja, kažkada aprėkiau dūmingumo testuotojus- sakau sukit iki raudonos zonos, tiek kiek leidžia gamintojas. Ir jie tai padarė.
Video su Ferrari ir 4 bar sukant starteriu nereikėtų vertinti kaip realistišką situaciją. Be kompresijos (išsuktom žvakėm) kur kas lengviau starteriui ir suka greičiau. Ir alyva turbūt tiršta. Bet realybėje starteriui toli net iki laisvos eigos apsukų ir slėgis tuo metu varganas. Daug važinėjau senais MB kur nebūna alyvos slėgio lemputės, bet yra manometras (ir jis ne elektrinis, o skydelis su tikru manometru yra sujungtas vamzdeliu). Nelabai buvę tokių situacijų, kad reikėtų sukti starteriu neužsivedant, bet rodyklė užkyla tikrai ne vos starteriu pradėjus sukti. Ir gana įprasta, kad slėgis karštam ant laisvų koks 1 bar (pagal gamintoją min. 0,3 berods). Užvedimo momentas yra skausminga procedūra, suktis pradeda be slėgio, kur atstumas didžiausias užtrunka alyvai atbėgt ir slėgiui atsirast. Kenčia ir modernieji kai start stop sistema tą atlieka daugybę kartų, bet kam gi dabar rūpi. Nors ką dabar jei jau 1998 m auto nebėra nei manometro nei lemputės alyvos slėgiui.
Ar atkreipėt dėmesį, kad to ferario tepalo indikatorius toks pats kaip pas VAZ 2103 ar 2106 (aka Fiat) 🙂
Mane senokai trikdo tos fiat detalės pvz atidarytų ferrari durų raudona lemputė ar skysčių įpylimo kamščiai ir iškart asocijacijos su žiguliu. Matuokliai į akį nekrito, bet čia taip sugretintus matant visi prietaisai iki pat laikrodžio tokie patys 🙂 Kiti tik šriftai, rodyklės ir diapazonai. 2103/6 skydeliai atrodė kiečiausiai…
Gerbiami vairuotojai, ar sąžiningai po 10000 km keičiat tepalus ir filtrus?
Daug metų atgal turėjom klientą vairavimo mokyklos mašiniuką. kas keletą mėnesiu valydavom EGR. Kaip sakoma kraštutinumai niekad nėra gerai. Ir kaip jau kažkas minėjo praktiškai viskas priklauso nuo inžinieriaus sukūrusio variklį. amerikietiškų auto suvažiavime chebra turi pramogą pribaigti seną auto be tepalo, kai kurias labai sunkiai sekasi damušti…
Pats nekeičiu, bet meistriukai keičia kas 10kkm, nors rodos instrukcijoje parašyta daugiau. Keičiant tepalus keičiasi ir tepalo filtras. Oro filtras ir kuro filtras rečiau. Va tik dabar kažkaip nežinau- automobilis honda nustos galioti 2027 metų rudenį. (dėl supuvimo). Ir nežinau, ar verta tuos tepalus keisti.
Pagal vaizdą man užstrigusiam kad po 2000`ųjų tai vis dar “nauji” auto tai šitas vis dar modernus modelis, tai keista girdėti apie supuvimą. Nesitiki, kad 19 metų. Bet tai nėra labai mažai Hondos kėbului mūsų klimate. Na bet jei automobilis džiugina ir jei nėra viskas surūdiję yra tokia laiko mašina kaip suvirinimo pusautomatis… Turėtume apie ką paskaityti 🙂 Ratus keisdamas saviškiame pajudinau drenažo skylę slenkstyje, atrodė kažkas keisto ten įstrigę. Skylė lengvai išdidėjo ir iškrito metalinis kryželis, o iš paskos ir plastikinė Marija. Manau irgi ženklas, kad reikia šviežio metalo.
nu automobiliukas daužytas – aš du kartus. Ir priekį ir galą. Dar kogero buvau kokį akmenį pakėlęs ties galiniu ratu nes ten išpuvo. Dar ir meistriukai kiek sulaužė. Gi 2023 rašiau kaip iš po bamperio iškrito toks daiGtas:
Ant šito laikosi radiatoriai.