Monthly Archives: March 2024

Nespauskit

Nespauskit keistų linkų kuriuos gaunat. Aš spaudau už jus, kad žinotumėt.

Scenarijus paprastas- ateina žinutė apie neva nepristatytas siuntas. Ten būna dažnai keistoka nuoroda:

Nelabai gramatana žinutė turėtu kaip ir duoti įspėjimus. Atsidaręs interneto puslapis savo gramatika irgi sako, kad kažkas negerai. Žmogai, jei atsidarėte žinutę, kuri rašo apie jūsų siuntą ir jie jau žino telefoną, tai kodėl vėl prašo asmeninės informacijos? (Ten žemiau buvo ir telefono laukelis). O sekantis ekranas jau sako, kad reikia tik 0.27€ užmokėti. Tačiau bjaurus paštas tikrai be dviejų eurų nieko nedaro 🙂 Aha, ir kortelė ir CVV. Gal dar raktą nuo kambario su pinigais?

O, va ir kambario raktas. T.y. anonimiškas “bankas” ir patvirtinimo kodas. Aš naudojau randominį telefoną (nu ne randominį, bet policijos) ir generuotą kreditinę kortelę. Todėl galiu tik spėti apgavystės mechanizmą. Tikriausiai į mobilų ateina kažkas dar, gal koks netikras bankas. Gal šiuo momentu jau pasijungia gyvas žmogus kuris pradeda rankiniu metodu dirbti tarpine tarp aukos ir banko. Tačiau mano eksperimente įvedus bet kokius skaičius, puslapis užlinko.

O bonuse, tokius puslapius blokuoja mūsų pareigūnai. Tai jei neskubėsite spausti nuorodos, tai vėliau ji gali pasirodyti tokia kaip paveiksliuko dešinėje.

O dabar bambesys ir patarimai- net jei ir laukiate siuntos, neskubėkite. Niekur ta siunta nedings, nepanikuokit. Skaitykit atidžiai ir galvokite logiškai- kodėl? Kam jies to reikia? Kur jūsų siuntos identifikacinis numeris. Kodėl siuntėjo numeris ne iš Lietuvos? Kodėl interneto adresas toks keistas? O jei tikrai nerimas dėl siuntos, tai eikite į oficialų pašto puslapį. Nežinot siuntos numerio? Tai iš viso ko čia blaškotės? Laukite lapuko savo pašto dėžutėje. Ar net didelio laiško.

Visi dokumentai pildomi tik oficialiam pašto interneto puslapyje, o apkomėti galima tik teisingai prisiregistravus prie lpexpress savitarnos. Nebūkit šiuolaikiniai hipsteriai, kurie viską bando daryti savo ultra išmaniu įrenginiu, kuriame sudėtos VISOS JŪSŲ PASLAPTYS! Žinot patarlę apie “visus kiaušinius vienoje kraitelėje”?

O dabar testas:

Kuri žinutė teisinga?

makefile (užrašai sau)

Makefile tai specifinis instrukcijų rinkinys kuris gali pats paleisti kitas instrukcijas ir pats save ir panašiai. Naudojamas automatizuoti programų kūrybą ir gal dar ką nors. Ši žinutė skirta man pačiam, nes atmintis labai blogai dirba. O jei kitiems tiks, ar bus kokių nors patarimų- welcome.

  1. PROJECT = $(notdir $(CURDIR))
  2. SRC = $(wildcard *.c)
  3. BDIR = build
  4. OBJ = $(patsubst %.c, $(BDIR)/%.o, $(SRC))
  5. .PHONY: clean all hex
  6. #phony - komandos (jei netycia sutaptu su failo pavadinimu)
  7. all:
  8. @echo "all" $(PROJECT)
  9. #all pasileidzia kai paleidziamas make be komandu
  10. levas:
  11. @echo $(SRC) $(OBJ)
  12. #pirmas iki: objektas komanda arba failas, antras -kokiems failams galioja
  13. $(BDIR)/%.o: %.c
  14. echo $@
  15. mkdir -p $(BDIR)
  16. cp $< $@
  17. objects: $(OBJ)
  18. elf: $(BDIR)/$(PROJECT).elf
  19. #sutrumpinta komanda, kad nereiketu ivesti pilno failo pavadinimo
  20. $(BDIR)/$(PROJECT).elf: $(OBJ)
  21. cat $(OBJ) > $(BDIR)/$(PROJECT).elf
  22. clean:
  23. rm -f $(BDIR)/*.o $(BDIR)/*.hex $(BDIR)/*.bin $(BDIR)/*.elf

Komentarai:
Eilutės 1-4: paprasčiausi kintamieji ir kelios operacijos su jais. 1) kintamasis “PROJECT” pasidaro naudojamo folderio pavadinimu, 2) “SRC” – visų failų su išplėtimu masyvas. 3) paprasčiausias priskyrimas. 4) vieno masyvo konvertavimas į kitokį.
Eilutė 8: make visiškai nesvarbu ar dirbama su failais, komandomis ar “kažkokiais objektais”. Jei folderyje bus failas “clean” ir jis nekis, make pasitikrins tai ir nebevykdys komandos. Phony pasako, kad čia ne failas.
Eilutė 11: “all” pasileidžia, kai make paleidžiamas be parametrų, čia kaip “main()” funkcija.
Eilutė 15: komanda gali vadintis bet kaip. Tik turi užsibaigti dvitaškių. O jos atliekamos komandos turi būti “atitrauktos” per tabą.
Eilutė 20: komanda gali būti failo pavadinimas, kad ir iš komentaro, o antras žodis po dvitaškio kaip ir filtras kokius failus galima naudoti. Čia biški nesuprantu.
Eilutė 25: komanda “daryk objektus” pasiima visus būsimus “O” failus ir generuoja pagal 20 eilutę iš “C” failų. Jei “O” failai jau sugeneruoti ir jų “šaltinis” toks pats, failai ignoruojami.
Eilutė 27: Kad nereikėtų nurodyti kokį “ELF” failą generuojam, čia parašom supaprastinimą.
Eilutė 30: Kai reikia generuoti kokį “ELF“, kad ir iš 27 eilutės, naudojam tokią instrukciją ir gaminam iš “O” failų. Savo ruožtu, jei nėra “O” failų, tai juos generuojam iš “C” failų (20 eilutė). Ir kartu stebim, ar kas nepasikeitė
Eilutė 33: Paprasčiausiai ištrinam viską ką sugeneruojam.

Atrodo viskas siaubingai ir keistai. Ir net nesuprantu kaip tai veikia. Tačiau teisingai parašytas makefile viską labai palengvina, nes nebereikia galvoti, kas ten su kuo jungiasi ir kas iš ko darosi. Iš principo tai gana specifinė “skripto” kalba.

P.S. Jei dirbat su windows ir jus užkniso, kad kiekvieną kartą paspaudus ant “makefile” windows klausia su kokia programa ją atidaryti, darykite taip:

assoc .="No_Extension"
ftype "No_Extension"="C:\WinAVR\pn\pn.exe" "%1"

Tiktai “path” iki savo redaktoriaus pasikeiskit.

GAL/PAL “hackinimas”

Aš biški domiuosiu senais kompais, o ten dažnai naudojamos programuojamos logikos mikroschemos (PAL/TIBPAL/GAL/PALCE). Šios mikroschemos, ypač senos laidos, labai kaista ir net kartais nuo to kaitimo susidefektuoja. Todėl kartais jas reikia pakeisti “naujom” PALCE ar GAL mikroschemom. Visa bėda- nežinom mikroschemos turinio. Kartais “fuse” failai randami internete, kartais net būna “lygtys”. Kartais galima atstatyti turinį pagal prietaiso schemą (taip atstačiau ATARI 1200 čipą). Tačiau tai suveikia ne visada.

GAL ir PALCE čipai perrašomi. Todėl juos galima lupinėti iš senų plokščių ir panaudoti iš naujo.

Internete yra metodas, kad paprastas mikroschemas (be registrų) galima atburti naudojant paprastą “brute force” t.y. išbandant visus variantus ant kojyčių. PAL mikroschema prijungiama kaip 27C020 ir nuskaitoma kaip paprastas EPROM ir gautas “rom dump” sumaitinamas specialiai programai “pa.exe”.

Jei PAL/GAL mikroschema neturi viduje registrų ir (kas svarbu!) neturi viduje užciklintos logikas “ala” registras, tai viskas veikia. Deja, tos mikroschemos kurios man buvo svarbios buvo TIBPAL16L8 – gryna logika, bet “užciklintos” ir man nepavyko jas “nulaužti”…

Taip atrodo PAL16L8 į 27C020 adapteris.

Taigi, jei netyčia turit Amiga 2000 1Mb DRAM plokštės jungiamos į CPU slotą schemą ar PAL formules, pasidalinkit 🙂 Nes dabar atminties išpėtimas net pradeda smirdėti nuo karščio.