Tag Archives: TOOLS

Vamzdinė krosnis

Prireikė eksperimentui vamzdinės krosnelės- reikia konvertuoti iridžio oksidą į iridžio metalą. Viena bėda- iridžio oksidas lengvai garuoja. O kaitinti reikia vandenilio atmosferoje.

vamzdine krosnis

Todėl iš visokių atliekų (elektrotechninės dėžutės, poros sudaužytų lempų, plaukų feno ir seno stikliuko nuo Leco aparato) gimė toks agregatas.

Deja, termokontroleris nėra PID, o paprastas ON/OFF ir dėl sistemos innercijos žiauriai netiksliai veikia. Bet eksperimentams tinkamas. Vandenilis tiekiamas iš Generatoriaus – vienos iš archyvinių agregatų.

vamzdine krosnis

Gerai palaikius, viduriukas gerai kaista:

Ir oksidas i metala

Pagal miltelių pokyčius, reakcija veikia. Bet neaišku kiek medžiagos praradau.

Šlagšrauberis

Automobilių užvedimo ir vairo užrakinimo spynelė dažniausiai tvirtinama vienkartiniais varžtais. Tokie kur užsuki, o poto paverži ir galiukas nulūžta. O va atsukti tai jau sunkiau. Kažkada bandžiau nuimti ar tai opelyje, o gal net rusiškoje mašinoje ir stipriai prasikeikiau.

vienkartiniai varztai
Va taip atrodo nauji varžteliai.

Continue reading →

RCL matuoklis iš seniau

Jau kuris laikas mėtėsi toks daiGtas ir atrodė kaip nereikalingas. Ypač kai yra visokie kiniški matuokliai su LCD ekraniuku, kur viską automatiškai padaro. Bet prireikė išmatuoti metalo lydymo krosnies induktorių ir niekas nepadėjo. O štai senas tarybinis aparačiukas kažką parodė.

RCL matuoklis
Jokių procesorių, jokių sudėtingų matuoklių. Tik gryna eletrotechnika ir etaloniniai elementai. Tiesa tikslumo nėra, bet kai reikėjo pamatuoti mikrohenrius, tai kažkaip parodė.
Schema paprasta – AC šaltinis, ir tiltas (koks tiksliai nesugebu pasakyti ar tai Wheatstone ar tai Wieno ar kokio nors Maxwello. Tačiau tilto magijos dėka galima matuoti elektros komponentus.
Continue reading →

Siemensometras

Kai žmonės turi lyšnų pinigų ir nepasitiki bankais, bitkoinais ar akcijom kokioms, tai tokie žmonės kartais perka auksą ir kažkur slepia. Investicinis auksas paprastai būna plytelių pavidale kur parašytas svoris, sudėtis, kilmė, serijinis numeris ir panašiai. Tačiau žmonės mėgsta sukčiauti ir tarp tokių plytelių pasitaiko padirbinių.
Klasikinis padirbinys- paimti volframo gabalą, tiksliau volframo ir kiektai vario lydinio gabalą ir apvilkti gana storu aukso sluoksniu. Arba į aukso plytą prikišti volframo strypų. Kodėl volframo? Ogi volframo tankis artimas aukso tankiui, o volframo- vario lydinio beveik toks pats. Tai ne specialus sukčiavimo metalas, bet kažkam naudojamas industrinis metalas. Tačiau kainų skirtumas didelis.
Gaunasi, kad plyta kaip ir auksinė, tūris kaip ir teisingas, svoris irgi teisingas. Tačiau kaina nelabai.
Išorinė analizė nieko neparodys, nes koks milimetras aukso nepersišviečia su XRF. Kaip nustatyti padirbinį? Aišku galima perlydyti- tačiau prarasi užrašus. Tada auksas iš investicinio pavirsta metalo laužu.
Yra šioks toks kainų skirtumas ir kiek kitoks pardavimo metodas. Dar galima gręžioti- tačiau tai irgi sugadina prekinį įvaizdį.

Galima peršviesti rentgenu arba gama spinduliais, bet reikės gana galingo šaltinio ir nelabai toks metodas mobilus. Lieka dar keli metodai. Galima naudoti ultragarsą- aukso ir volframo garso perdavimo greitis labai skiriasi ir industrinis defektoskopas gali užtikti paslėptą volframą. Tačiau ultragarsas turi bėdą- reikia tiesioginio kontakto su metalu. Reikia išpakuoti iš gamintojo pakuotės. O jei ten koks nors didesnis reljefas, tai net ultragarsinis gelis nepadės.

Liekas dar vienas metodas- indukcinis laidumo matavimas. Tai nekontaktinis metalo laidumo (siemensų) matavimas. Arba iš kitos pusės tai varžos matavimas. Vienas iš pliusų- galima matuoti per pakuotę. Iš minusų- reikia galvoti naudojant prietaisą.

indukcinis laidumo matuoklis Siemens meter
Iš interneto: Ag: 63.0MS/m, Cu: 59.6MS/m, Au: 41.0MS/m, Al: 35MS/m, W: 17.9MS/m.
Continue reading →

Oro slėgis- jie tai gali!

Daugelis, kai skraidė lėktuvėliais, pastebėjo oro slėgio kitimą kabinoje kylant ir leidžiantis. Tai kiek susiję su aliumininės dešrelės standumu (erekcija)- reikia palaikyti kažkokį oro slėgio skirtumą, kad palaikyti lėktuvo konstrukcijos stiprumą ir kartu, kad lėktuvo keleiviai neišmirtu. Šią savaitę teko atlikti keturis skrydžius nedideliais atstumais su to pačio modelio lėktuvėliu. Ir trečiasis skydis vos vos neužmušė. Leidimosi metu, po kaip ir įprasto oro slėgio pokyčio, netikėtai pradėjo skaudėti galvą (taip, kad liesti kaktos negalima). Net dabar, po dviejų parų kiek tai skauda. Skaudėjimo metu susiprotėjau pažiūrėti oro slėgį…
barometras
Aišku neištraukiau iš kišenės tokio… Bet pasinaudojau telefono barometru, kuris gal nėra labai tikslus ar kalibruotas. Kalibraciją galima atlikti ir vėliau:
barometrai
963 vs 990 hPa. Tas kairėje kažkada netgi turėjo kalibraciją. Taigis, oro slėgis kabinoje, kai pradėjo skaudėti galvą buvo nežinomas, bet kai skausmas kiek atlygo, tai telefonas parodė 880hPa. Nusileidus ant žemės, oro slėgis buvo 998hPa. Po valandos, jau kito skrydžio metu, aš monitorinau slėgį pilnai… Ir jokio pokyčio nebuvo! Ir ausys lygiai tą patį pasakė. Nuo 998 pripūtė iki 1012 ir leidžiantis išleido iki 1002hPa! Oro slėgis aerouoste buvo 999hPa.
Vadinasi, svoločiai, gali teisingai reguliuoti kabinos slėgį! O ne daryti kabinos išhermetizavimą 1…1.5km aukštyje. O kita mintis- manau mano galva sprogtu, jei įvyktu avarinis išhermetizavimas… nes su amžiumi labai pradėjau jausti žemą slėgį prieš audras. Ne veltui, tiek barometrų turiu.

Kalibratorius Siemens B1108

Labai retai, bet papuola, kai utilizuojama kokia nors laboratorija ir jos sandėliukas. Prieš kelias dienas tokis įvykis ir prasidėjo. Ir aš išgelbėjau du tokius prietaisiukus:
Siemens B1108
Tai Siemens B1108 termoporų, termorezistorių ir, kas labiau įdomu- ommetrų, voltmetrų ir ampermetrų kalibratorius. Gaila, kad AC įtampą išduoda tik stačiakampę, tai mano “true RMS” volmetras rodo dar kažką, bet kiti tai ne.
Kodėl išmestas? Ogi todėl, kad keturi guminiai mygtukai neveikė dėl senatvės. Išardžiau, nuploviau su spiritu ir veikia.
Turiu du vienetus, todėl vieną, su mechaniniu defektu (nulaužtas, bet nepamestas geltonas žiedas) galiu kam nors padovanoti už kokia nors dovaną. 🙂
Galėsit pasitikrinti savo testerius arba atidaryti termoporų testavimo biznį.

Kad neuždidinti straipsnio, mano testerio testavimas 🙂 komentaruose.

Trumposauga

Visada naudojau kaitrinės lempos triuką kai dirbdavau su visokiais maitblokiais, bet pasirodo niekada nebuvau pasidaręs padoraus prietaiso- visada viskas ant snarglių… Todėl nutariau perdaryti viską naujai ir gal kiek geriau ir saugiau. O kartu ir kities parodysiu koks naudingas prietaisas yra paprasta kaitrinė lemputė.

Dirbant su 230V elektros prietaisais, kartai reikia jungti į rozetę prietaisą kuriuo nelabai pasitiki. Todėl reikia limituoti srovę tekančia į tą prietaisą. Tam labai tinka paprastutė schema su nuosekliai pajungta elektros lempute. Trumpo atveju, lemputė šviečia ir saugikliai visame name neišlaksto. O ir dažnai prietaisas nesprogsta ir jo gabalai nebeišlaksto po kambarį. Aišku labai naudinga dar naudoti izoliuojantį transformatorių.

lemputes apsauga
Įjungimo mygtukas turi šviesos indikaciją ir būtinai turi atjungti abu laidus. Papildomas jungiklis- užtrumpina lemputes. Tačiau tai nėra geras jungiklis- jis turi būti su “durniaus apsauga”. Kažkaip mechaniškai blokuotis ar tiesiog gal veikti per kokią rėlę. Reikės gal vėliau pagalvoti.
Continue reading →

Zeimeris ir Kreizas PCB pjaustymui

Padariau sau keletą PCB su kiek didesniu STM čipu (tikrai originaliu, kurių šimtais išmetė viena įmonė). Ir viską sutalpinau į 5x5cm plokštelę. Tačiau mažiausia PCB yra 10x10cm. Taigi, copy-paste ir turim jau 4 vienodus dizainus. Reikėtu, kad kinai supjaustytu, bet tada išauga PCB gamybos kaina. O kai išauga kaina, tada atsiranda ne tik mokesčiai, bet ir suknisti muitinės tarpininkai. Todėl nutariau pats susipjaustyti.
Norėjau pjaustyti su deimantiniu diskeliu, bet fazendoje tokio neturiu. Užtat turiu “popieriaus dulkių” baldinės plokštės atraižų ir kelis stalčių “bėgelius”. Vienas momentas apie bėgelius- tai kokybiški, Japoniški bėgeliai iš dauginimo aparatų ar kokios nors kitos technikos. Kokybė ir tvirtumas nesulyginama su pigiena kur dedama į baldus mūsų krašte. Puikiaisiai atsimenu, kad atidariau vieno dauginimo aparato stalčių ir užlipau ant jo su savo nepilnu 100kg. Ir stalčius atlaikė. Tačiau šiam projektui gal tiks ir buitinis šlamštas. Susikonstruojam Zeimerį arba Kreizą.

PCB kreizas pjaustymas
Continue reading →