Monthly Archives: November 2009

Marijos žemės kainos

Jau seniau rašiau, kad sproginėja man tranzai ir reikia stipresnių… Net buvau užsimanęs lemonoje užsakyti, bet Dievulis įkvėpė mintį ir nusipirkau eBay. Prašom patys palyginti kainas ir pakomentuoti. Aš pats komentuoti nebegaliu. Aišku, kas nors parašys, kad mūsų parduotuvėje galima gauti nuolaida ir t.t. Aišku galima, bet ji nebus labai didelė. Bet manau perkant daugiau iš to pačio amerikono, galima irgi gauti nuolaidą (pardavėjo ebay parduotuvė)…

Laisvieji vakarai:
HGTG40N60B3, 4 vnt. = $6.50. ($1.625 vienetas)
HGTG10N120BND, 4 vnt. = $4.40. ($1.1 vienatas)
ISL9R18120G2, 8 vnt. = $11.92 ($1.49 vienetas)
S&H- $6.90
Viso: $29.72
Pirkau 11.04 dieną, tos dienos žiauriausias kursas 2.38, tai mokėjau 70.73Lt

kainos

Marijos žemė:
HGTG40N60B3, 4 vnt. = 200Lt. (50Lt vienetas)
HGTG10N120BND, 4 vnt. = 95.2Lt. (23.8Lt vienatas)
ISL9R18120G2, 8 vnt. = 83.52Lt (10.44Lt vienetas)
S&H- 0.00Lt
Viso: 378.72Lt

kainos

aš pikts! 🙂

ATX remonto metodika

ATX maitblokiuose yra pavojingos įtampos ir srovės, todėl bet kuris baibokas geriau jau jų neremontuoja. Čia toks standartinis atsikalbinėjimas ir atsakomybės atsiribojimas.

Prieš remontuojant reikia pagalvoti apie ekonominį efektą- jei remonto kaštai viršija remontuojamo daikto vertę, tai gal nereikia jo remontuoti. Dažnas pagalvoja- va, pakeisiu kondiką už du litu ir bus didelis efektas. Tačiau į remonto kaštus reikia iskaičiuoti ir savo darbo valandas, ir galimas nesekmes ir detalių kainas. Prieš rašydamas šį straipsnį, aš paėmiau “ant remonto” penkis ATX maitblokius. Jų remontui sunaudojau apie 3 valandas. Vienas maitblokis nesusiremontavo. Jei sakysim mano valanda kainuoja 25Lt, tai galima pasiskaičiuoti ar apsimokėjo remontas. Man tai apsimokėjo, nes blogi maitblokia man atiteko už dyką, pakaitinės detalės buvo visos šrotinės… O jei remontas užtruktu ilgiau?
Todėl remontas iškarto klasifikuojamas ir atliekamas pagal šią metodiką:

  • Pasirenkam “vertingus” maitblokius- sakysim min 300..400W, su ATX2 jungtim ir panašiai. Arba šiaip kokius prabangesnius. Senoviškus 125…200W maitblokius neremontuojam
  • Vizualiai apžiūrim plokštes- jei ten viskas išlėkė šaibom, tai gal paprasčiausiai nebeapsimoka remontuoti
  • Išvalom maitblokius- seniau aš pakęsdavau dulkes, dabar biški alergizuojuos. Aišku nereikia daryti ekstrymo kaip aš mėgstu- plauti vonioje, tačiau dulkes reikia pašalinti ATX remontas
    Alia vandenėlio spalva daug ką pasako…
  • Suskirstyti maitblokius į pilnai mirusius (kad ir su sudegusiu saugikliu) ir gliučinančius (dėl kondikų ESR)

Pirmo lygio remontai:

Šiam remontui užteks šių įrankių: multimetro testerio, lituoklio, apkrovos, ESR matuoklio (optional), kaitrinės 220V lempos (optional).

Žemosios pusės kondikų, budinčio kondikų remontas: visus kondikus kurie vizualiai išsipūtė keičiam. Likusius kondikus tikrinam su ESR matuokliu (arba keičiam per daug nemastydami). Paprastai pareina budinčio grandinės kondensatoriai ir 12/5/3V grandinės. Neigiamos įtampos, papildomi mažyčiai kondensatoriai paprastai būna geros būklės.
Budinčio grandinės paskutiniu metu yra žemavoltės t.y. visa sistema dirba nuo 5V. Senesnio modelio maitblokiai dirbo nuo auštesnės įtampos, o budintys 5V buvo gaminami su papildomu stabilizatorium. 5V variante dažniausiai stovi tokia grandinė- diodai-kondikas-droselis-kondikas. Kondikai dažniausiai 10V x 1000uF. Rekomenduoju keisti kad pirmas kondikas būtų 16V ar daugiau, antrasis kondikas po droselio gali būti ir 6.3V. Talpą dedam tokia kokia buvo arba didesnę. Kodėl pirmas kondikas aukštesnės įtampos? Ogi todėl, kad ten didesnė įtampos pulsacija. Po droselio ten viskas gražiau. Tas pats galioja ir kitom grandinėm.
Kitos grandinės kondikus reikia ir keisti pagal panašų principą. Tačiau ant 3V grandinės aš dažnai statau 6.3V kondikus- ten gi stovi papildomas stabilizatorius ir pulsacijos turi būti mažesnės. O mažesnės įtampos kondikai ir geresnio ESR ir į ta pačia fizinę vietą galima ikišti didesnę talpą.
ATX remontas
Matosi kryžiukais pažymėti kondikai kurie buvo išbrokuoti vizualiai. Taip pat komentaras ant radiatoriaus, kad maitblokis dar veikia. Užrašai labai svarbu, kai vienu metu remontuojami keli maitblokiai.

Trumpasis jungimas žemojoje pusėje– tai kiek rečiau pasitaikantis gedimas. Trumpinti gali ir kondikai, ir blogas montavimas (mačiau, kaip laidelis lietė korpusą) ir pramuštas išėjimo diodas. Praktikoje buvo pastebėtas efektas, kai diodas atsistatydavo kai nuimdavo nuo jo srovę- testeris rodė kad viskas OK. Todėl itartinus diodus reikia tikrinti su apkrova. Vienas pastebėjimas- ATX maitblokis turi minimalios apkrovos rezistorius, todėl tikrinant 3V grandinę dažniausiai testeris rodo trumpą jungimą.
Vienas maitblokis numiro dėl to, kad sustojo ventiliatorius ir užkaito. Kaip ne keista, labiausiai kaistanti detalė yra droselis (multidroselis ant žiedo). Tai to užkaitusio maitblokio droselis taip užkaito, kad nudegė izoliacija tarp laidų ir įvyko trumpasis jungimas. Čia dar pagelbėjo tai, kad kiniečiai panaudojo kažkokius klijus kurie nuo karsčio suanglėjo- o anglis kaipgi ir laidininkas.

PFC (power factor correction)… nemanau, kad pasyvus reguliavimas su droseliu yra labai naudingas. Аš tik pastebėjau, kad tie droseliai zirzia ir dar gana stipriai kaista. O jei kaista, vadinasi naudojama energija veltui. Kai maitblokiuose pradės montuoti aktyvius reguliatorius, tada ir žiūrėsim. Dabar aš tuos droselius metu lauk, o ju pajungimo vietą užtrumpinu. Jei schemoje nėra NTC, tai kaip tik toje vietoje gerai pasistato NTC rezistorius.
ATX remontas - PFC droseliai
PFC droselių kolekcija prieš juos išmetant.

Išlėkęs saugiklis– gana populiarus simptomas. Tai gali rodyti labai paprastą gedimą dėl skirstomųjų tinklų šėliojimo arba gali rodyti aukštos įtampos pusės fatalinį gedimą. Pirmiausia reikia pasitikrinti diodų tiltelį- gal jis buvo pramuštas. Tiltelį gali pramušti ir tas dalykas, kad prie jo prijungtas gana masyvus PFC droselis, o jei kas nors ištraukia laidą iš veikiančio maitblokio? Kaip elgiasi tokiais atvejais droseliukas? Ten dažnai stovi arba palaidi diodai ir diodų tiltelis- ten geriau dėti 600V 4..5A aparačiuką. Prieš jungiant maitblokį į rozetę po diodų keitimo (šiaip reikia pasitikrinti prieš keitimą) reikia pasitikrinti ar nėra prakiaurinti galios raktai. Supaprastintai – ant trijų tranzų neturi buti jokiu trumpų jungimų tarp bet kurių kojelių. Ir šiaip, aukštos įtampos kondikai turi laisvai krautis nuo testerio įtampos. Pradžioje galima vietoje saugiklio dėti srovės ribotuvą- kaitrinę lempą. Darbinis saugiklis gali būti 3…6A. Geriau kiek mažesnis, tačiau jei nėra NTC, tai saugiklis gali ir išlėkti.
Visdėlto sudegė budintis– labai labai verta pagalvoti, kad maitblokį verta paleisti į šrotą. Ten buvo aptikti net egzotiški gedimai dėl trafo šerdies įsisotinimo… Galima bandyti keisti tranzą ir panašiai, bet čia jau reikia galvoti ekonomikos pricipais. Beja, būna protingų budinčių padarytu ant mikroschemos. Tai jau antro lygio remontas.
Sudegė galios tranzai… kodėl jie sudegė? Va koks klausimas turi būti atsakytas prieš keičiant tuos tranzus. Nes aklai pakeitus tranziukus gali juos vėl taip pat gražiai sudeginti. Tai jau antro lygio remontas.

Antro lygio remontas:

Šiam remontui jau reikia visų įrankių iš pirmo lygio bei papildomai: oscilografo, izoliacinio transformatoriaus, LATRo, reguliuojamo aukštesnės įtampos maitblokio su srovės ribojimų, maitblokio budinčio simuliavimui.

Antro lygio remontas jau kaip ir žaidimas. Viso šitos aparatūros užduotis- paleisti saugiau maitlokį. Sakysim jei veikia budintis maitinimo šaltinis- visas ATXas maitinamas nuo pamažintos, abribotos srovės šaltinio (izoliuoto nuo žemės), kontrolinė mikroschema maitinama nuo kito šaltinio. Tada galima drąsiai zonduoti signalus ir sekti kurioje vietoje darosi gedimas. Reikia žinoti elektroninių elementų veikimo principus, išstudijuoti valdančios mikroschemos aprašą ir pasiskaityti kelias knygeles apie impulsinius maitblokius. Nelaikau save dideliu šio reikalo specialistų, todėl nesiplėsiu.

Erotinės fantazijos, pastebėjimai ir mintys 🙂 Visada pravartu pažiūrėti į plokštę ir į deklaruojamus maitblokio parametrus. Pirmiausia galingas maitblokis turi būti masyvus (neskaitant PFC droselio svorio). Galios tranzai turi būti didesni- TO220 korpusas tikrai mažiau šilumos išspinduluoja nei TO247(218). Tas pats liečia ir išėjimo diodus. ATX2 standartas leidžia, kad 12V grandinės (jos yra dvi ar daugiau- procui, motinai, hdd/CDROM, VGA…) gali būti apkrautos iki 10A srovės. Tačiau jei ant korpuso parašyta “+12V1 20A, +12V2 18A” (čia COBA 420W), o ant 12V grandinės matom vienišą dvigubą diodą STPR1620 (ultrafast recovery rectifier diodes 2x8A, 200V, Irmsmax=20A, Vfmax=0.99V) tai galima drasiai teigti, kad duomenys ant etiketės yra absoliutus bullshit. Čia norint patobulinti galima pastatyti geresnius diodus ar net du komplektus diodų- PCB dažnai turi skylutes tiek TO-220, tiek TO-247 korpusams ir iš abiejų radiatoriaus pusių.
Dar viena vieta pigiam patobulinimui- pažiūrėkit, kaip pravestas nulinis laidas. Ten, nuo juodų laidų kunkulo turi būti kiek galima riebesnis ir trumpesnis kelias iki storo laidų gniužulo iš transformatoriaus. Kartais ten verta prilituoti papildomą laidą (ar solder wick lydmetalio nusiurbimo pynę) tarp trafo ir nulio laidų. Ten būna gana didelis įtampos kritimas.
Ventiliatoriaus termoreguliavimo daviklio rezistorių verta priklijuoti prie jau minėto multidroselio.
Verta apžiūrėti PCB plokštę- ten tikrai rasime daug laisvos vietos visokiems filtriniams droseliams, varistoriams ir kondikams. Jei yra noras, trūkstamas detales galima susilituoti.

Fotorinkinys

Berašant šias biokronikas ne kiekviena įdėja išrutuliuojama iki pilnaverčio straipsnio. Dažnai įdėjos generuojamos pagal paprasčiausią fotonuotrauką, daiktą, įvykį ar panašiai. Tačiau ne viskas suveikia, o nuotraukos kaupiasi. Šiaip, kartais tai visai įdomios nuotraukytės. Todėl ir atsirado šis fotorinkinys:

Fotorinkinys
Dvigubas BSOD (Blue Screen Of Death). Paprasčiausiai sena linuxų failų sistemos skaitymo utelė susipjovė su kriptografiniu softu. Ant šio kompo mėlyno vaizdelio nemačiau jau kokius 4 metus…

(bus daugiau)
Continue reading →

Harmonikos

Čia šiaip, žinutė žmonėms kurie girdėjo žodelį “harmonikos”, tačiau nekrimto aukštosios matematikos ir nebandė parašyti Furje eilutę.
Supaprastinta teorija- bet kokį signalą galima sukonstruoti maišant paprasčiausius sinusoides, kurių dažnis vis aukštesnis. Yra visokiausių variantų tos eilutės, tačiau pasinagrinėkim pačia paprasčiausią:

Y=a1*sin(x)+a2*sin(2*x)+a3*sin(3*x)+a4*sin(4*x)+…

a1, a2, a3 ir t.t. yra harmonikų stiprumas (lygis).

O kaip pasidžiaugti ta eilute nevarginant smegenų su skaičiavimais ir programavimais? Galima pasibandyti paleisti šią mažą programą (ji veiks, jei jūsų kompas turi MS Visual Basic6 runtime).

furje

Pačios programos archyvas: (Harmoniku demo softo pilnas installas + source). Instrukcijos paprastos- smaukom parametrus ir gaunam paveikslėlį. Kadangi galim keisti tik 11 16 harmonikų, tai nelabai pavyksta gauti kiek tikslesnius vaizdelius (mano programa “nepraleidžia aukštų”). Kuo daugiau harmonikų, tuo labiau galima atkurti reikiamą signalo formą.
Jei netingėsiu, nupaišysiu kitą programą kuri leis nupaišyti bet kokį harmoningą signalą ir jį išskaidyti į harmonikas. Kažkada tai buvau padaręs ant Amiga kompiuterio, bet source failu neišsaugojau… 🙁

Greitukas* : HID lempa ir ZVS

*) Greitukas- greitas eksperimentas iš neturėjimo ką rašyti.

Viskas prasidėjo nuo to, kad praeitos žinutės komentaruose buvo šneka apie projektoriaus lempas. Ir aš prisiminiau, kad kažkada esu padėjęs į garažą vieną tokią lempą.

Reikia paimti autogeneratorių iš vieno eksperimento, susirasti seną, tipo perdegusią lempą iš LCD projektoriaus (gerai kad aš ją pakėliau) ir viską sujungti į vieną vietą… t.y. paimti CRT teliko trafo eksperimentą.

ZVS ir HID

Taip bet kaip viską sujungiam ir jungiam prie 12V akumo. Lempa užsikūrė…

ZVS ir HID

Tačiau meužtenka galios, kad ikaitinti visą kolbą- elektrodai raudoni, tačiau gyvsidabris ant kolbos senelės negaruoja. Nuotraukytėje matosi reflektoriaus iškreiptas ir padidintas kolbos paviršius ir gyvsidabrio lašai. Reikėtu padidinti galią…
O čia jau problema, nes ši lempa “užsidega” nuo aukštos įtampos, tačiau darbinė jos įtampa ganėtinai maža- 50…100V ir atitinkamai keli amperai. Su tokiu tranformatoriu tokios galios napasiekiamos.

HotHigh VoltageOptical

Nepavykusi vandalizacija: projektorius

Norėjau parašyti straipsnuką apie vandalizaciją, apie LCD projektoriaus struktūrą ir vidurius… Viskas prasidėjo taip nekaltai:

LCD projektorius

Tai kažkoks senokas Toshiba LCD projektorius be objektyvo, su 150W lempute ir maža video kamera dokumentų demonstravmui.

Norėjau aprašyti apie optinę dalį ir šį magišką elementą:
LCD projektorius
Tai tris spindulius sujungiantis kūbas. Kažkur giliau, xenoninės lempos balta šviesa padalinama į tris spindulius, uždedami pagrindinių spalvų filtrai. Poto stovi poliarizatoriai ir LCD matrica.
Vėliau trys spalvoti spinduliai šiuo kūbu (kuris sudarytas iš prizmių) sudedami į vieną

LCD projektorius
Priekyje jau balta spalva. Nėra tiktai objektyvo.

LCD projektorius
Čia jau man padėjo nesveikas noras rinkti visokiausius objektyvus. Vienas objektyvas iš kolekcijos beveik tiko. Tereikėjo kiek apvynioti popierium ir įkišti mažą skudurėlį, kad objektyvas stovėtu kiek lygiau.

Kiek padaužius aparatą su kuloku, matyt jis išsigando ir susiremontavo. Todėl vandalizavimo projektas nesigavo- kažkaip ranka nekyla sudaužyti visai gerą aparatą.
LCD projektorius
Aparatas pastatytas ant mano senuko, 1987 metų laidos, teliko.

LCD projektorius
Čia vaizdelis ant suveriamų durų- juodas brukšnys tai nepilnai uždarytos durys. Kadang objektyvas nelabai toks kokio reikia, vaizdelis kiek mažesnio dydžio nei gautusi su originaliu. Tačiau tai gal ir gerai, nes buvo mintis rodyti visokius grožius ant kaimyno namo sienos.

Tikrai galingas 5v ir 3.3V stabilizatorius automobiliui

Užduotis: automobilyje pajungti elektroniką kuri sriobia tikrai daug galios ir naudoja standartines 5V ir 3.3V įtampas. Tačiau vienas kitas amperas. Jau seniai apie tai masčiau, tačiau bandyti paprasti impulsiniai stabilizatoriai nesusidorojo su užduotim. Įdėja buvo kiek primiršta, kol nepapuolė į rankas IBM e-server kompiuteris. Šis kompiuteris turėjo du hotswapinius maitblokius (deja juos kažkas nukosėjo). Tačiau išardžius hotswapinį mazgą (perdarinėjau korpusą standartiniui ATX maitblokiui) buvo atrastos šios dvi plokštelės susuktos varžtais:

Powerfull step-down regulator: automotive 12V-5V, 3.3V

Juodi kištukai tai jugtys į maitblokius. Metalinės didelės detalės- GND ir 12V šynos.
Pasirodo, maitblokis padarytas taip: hotswapiniai maitblokiai gamina tik 12V. Tuo tarpu, kompui reikalingos 5 ir 3.3 (bei neigiamos) įtampos gaminamos šiomis mažytėmis plokštėmis. Tiksliau mažosiomis, vertikaliai stovinčiomis plokstelėmis. Ten kita elektronika skirta apsaugom, monitoringui, maitblokių valdymui ir ryšiui su motinine plokšte.
Plokšteles nulupau, prilitavau prie paprastos plokštelės ir kiek pamodifikavau feedback grandinę. Labai padėjo, kad ST semiconductors puikiai aprašė pagrindinę mikroschemą- L6910.

Powerfull step-down regulator: automotive 12V-5V, 3.3V

Čia jaus elektriškai surinktas aparatas be korpusiuko. Tas mažytis ventiliatorius manau bus reikalingas, nes jei bus konvertuojamas koks 100W, tai vistiek ten bus labai karšta. Sakot šimtas vatų nerealų? Demo boardas su silpnesniai tranzais traukia iki 20A. O čia dvi plokštelės. Toliau bus keletas fotkių, kad pažiūrėti atidžiau… Continue reading →

Termoatspari izoliacinė juosta

Pirkinys iš dealextrymo… Beja, ši kontorėlė pradėjo labai lėtai siusti prekes. Jaučiu jų logistikos departamentas nebesusidoroja su užsakymais. Todėl atsargiai su savo norais.

Pirkinys- dviejų rušių lipni izoliacinė juosta.

termo atspari izoliacine juosta

Juostelė siauroka, plonytė. Tačiau ji atspari karsčiui. Sureguliavus lituoklį švino lydmetalio litavimui, su lituoklio korpusu šios izoliacijos nepradeginau. Taigi ji tikrai atspari karsčiui iki maždaug 300°C. Pats tas transformatorių vyniojimui ir PCB apsaugai.

Vienos prekės SKU kodas matosi fotkėje. Tik 700 nereikia naudoti 🙂

Kodai: 21352 (12mm, 66m, 250°C) ir 05092 (15mm, 200°C)

Optinis galvaninis atrišimas

Nepavykus gauti padoraus MOSFETŲ valdymo signalo su įvairiais transformatoriukais nutariau peržiūrėti šiukšlyną. Akis užkliuvo už plazminio teliko tikriausiai Y draiverio plokštės. Šiaip ten daug visokių mosfetų, droseliukų ir kitokio šlamšto. Tačiau ten apsčiai daug Internation Rectifiers draiverių IR2113S ir Agilent (buvęs Hewlett Packard) opto porų specialiai skirtų valdyti mosfetus- A314J, AJ312. Optinės poros padoraus greičio, turi “brown out” apsaugas ir šmito trigerius. Signalo “rise” and “fall” greičiai apie 30nS. Pats draiverys naudoja mažai srovės, todėl yra galimybė bootstrap maitinimui. Visa bėda, kad jie neturi daug galios, kad perjunginėti mano tranzistorius.
Todėl gimė dviguba schema. Optopora atlieka tik galvaninį atrišimą, tuo tarpu trazus valdo mosfetų draiverys.

Mosfet OPTOCOUPLER driver

Schemoje nepavaizduotas maitinimo šaltinis ir gana daug filtrinių kondensatorių. Schema maitinama iš papildomo nepriklausomo transformatoriaus. Čia galima panaudoti ar 50Hz tinklo transformatoriuką ar net paimti įtampą iš senesnių draiverio grandinių kurios valdė ryšio transformatorių.

Mosfet OPTOCOUPLER driver
PCB plokštelė jungiasi prie didžiosios mosfetų plokštės. Ji užsimauna ant joje sumontuotų 2.54mm žingsnio kištukų. Susidvejinusios U1 ir U2 mikroschemos brėžinyje todėl, kad buvo mintis išbandyti kelias Hitachi mikroschemas iš kito donoro. Jos siauresnio korpuso, tuo tarpu visas pinoutas sutampa.

Mosfet OPTOCOUPLER driver
Konstrukcijai kiek trugdo apsauginis termostatas, tačiau nedidelis ipjovimas PCB ir viskas gražiai gavosi. Ir dar priedo veikia. Tiesa, dar liko shot through problema kuri kiek aprašyta senesnėje žinutėje.

Kova su mosfeto kiauru pralaidumu

Tebekovojant su mosfetu kaitimu nutariau griebti jautį už ragų… Su svetima schema išbandžiau kelis variantus transformatorių, taip pat išbandžiau specializuotus draiverius (IR2113S), vietoje trafo išbandžiau Hewlett Packard (Agilent) optinius draiverius (A314J) ir kitokias nesamones. Tačiau dėl sistemos inertiškumo ir tranzų parametrų plaukiojimo dėl temperatūros niekaip nepavyko sutiuninti sistemos- keliasdešimt ir net šimtais nanosekundžių abudu tranzai atsidarydavo ir trumpindavo. Taip pavadintas kiauras laidumas arba “mosfet shoot through”.
Nutariau padaryti priverstinį laiko momentą, kai abu tranzai uždaryti. Tačiau šio laiko tarpo negalima daryti labai ilgo, nes atvira grandinė linkusi visdėlto kažkur padėti energija ir terorizuoja mosfeto diodus kaip “free wheel”.
Peržiūrėjau keletą variantų, bet schemų nestabilumas ir problemos su tiksliu “dead time” nustatymu labai nepatiko. Todėl nutariau panaudoti “skaitmeninį” generavimą. Įdėja maždaug tokia:

mosfet shot through prevention
Schemą nupaišiau su Quartus programa.

mosfet shot through prevention
Ir prasimuliavau…

Esant stabiliam CLK, galima labai tiksliai nustatyti “tarpelio” tarp impulsų dydį. Tačiau ši schema reikalauja net keturių D trigerių! Ir dar išorinio taktinio dažnio. Tačiau pasiėmiau CMOS mikroschemų katalogą radau labai tinkamą mikroschemą HEF4015 (CD4015). Ši mikroschema atrodo labai tinkama šiam eksperimentui. Ir dar turi daugiau išėjimo pakopų.

mosfet shot through prevention

Gana kompaktiška schemutė… Vienintelė problema, iš kur išlupti stabilų taktinį generatorių? Ir dar tokį kuris suderinamas su šiom mikroschemom. Tikriausiai teks sukonstruoti generatorių ant BF245B tranzo ir 12MHz kvarco iš kokio nors USB įrenginio.

Tereikia sulaukti pirmadienio ir nusipirkti mikroschemą.