Tag Archives: FAZENDA

26-tos vasaros fotopostas

Nieko specifinio nedariau, todėl nedidelis fotopostas. Dabar aš gyvenu fazendoje ir pasiėmiau kiek laisvų dienų. Ta proga kiek apsitvarkiau rūsį:

Berušiuojant lentas radau ąžuolinius 2×2″ (5x5cm) brūselius, kuriuos buvau pamiršęs. Tai jie pragulėjo apie 20 metų, gerai išdžiuvo. Tai buvo kiek brokuota mediena… Bet prisiminiau, kam ji skirta ir susiradau senovines špižines kojas:

Tokios kojos buvo naudojamos visuose parkų suoliukuose. Jos labai sunkios- todėl niekas suoliuko nenusineš. Riesta forma labai ergonomiška, tačiau reikia daug siaurų lentelių. O dar, visos skylutės išgręžtos kiek kreivai, tai tokio suoliuko surinkimas grynai rankinis darbas.

Su freza nuskutau dvi briaunas- kad subinės nebraižytu. Prisukau su arkliniais M8 “carriage bolts”- DIN 603 (kaip jie vadinasi Lietuviškai?). Mediena tikrai brokuota, su trūkimais, augliais ir krentančiom šakom. Tačiau suoliukai tai nėra bėda- atsukau gerąją pusę į viršų.

Galutinis suoliukas:

Šiaip, suoliukas patrumpintas- apie 150cm ilgio. Toks ilgis buvo man reikalingas, o ir mediena geriau suėjo.

Dar buvo kiek elektroninės pagalbos ir va ką prisodino voverys:

Vienam žmogui reikėjo pagelbėti su home assistant- bet su bendrom pajėgom jis sujungė visus kondicionierius, rekuperatorius ir dar kažką į vieną sistemą. Čia mažo viešbučiuko kontrolė. Guodėsi, kad žmonės bet ką prispaudžioja pas kondicionierius ir jam užkniso viską atstatinėti. Dabar viskas bus išmaniai- centralizuotas valdymas, o klientams bus QR kodas į vidinį WWW.
O voverys pilną kiemą prisėjo graikinių riešutų.

O čia vienas lifehack iš Japonijos.

Ant laiptų pakopų reikia padaryti “išgriaužas”, kad atsirastu taktilinis ryšis. Tada, kai lakstai basas, jauti pakopas. Pats slydimo sumažėjimas minimalus- tačiau esmė glūdi pasąmonėje. Susiformuoja refleksas, kad koja turi jausti tą griovelį. Jei koja nejaučia griovelio, vadinasi koja neteisingai pastatyta. Pats asmeniškai esu griuvęs nuo šitų laiptų. Viena karta su šuniuku.

Ir dar liūdna nuotrauka:

Sužeistas stirninas

Šis stirninas kogero lankėsi mano kieme žiemos metu. Buvo pritrypta ir prišikta. Tačiau vasaros metu kažkas atsitiko ir tokį aš ji pamačiau prie kiemo vartų (bliūda atnešė kaimynai). Ar jis susidūrė su automobiliu, o gal šoko per pernelyg aukštą tvorą… tačiau galinės kojos nesivaldė ir buvo kažkiek kraujo ant vidinės pusės. Teko skambinti 112 ir jį kogero sunaikino. Nemačiau kaip ji paėmė.

Neužmirškit klijų

Beklijuojant tapetus iškilo geometrinių problemų- namelis kogero niekur neturi 90 laipsnių. O dar taip gavosi, kad tapeto kraštelis toks siaurutis. Ir aišku, originalūs klijai visiškai nelaiko tokio mažo ploto. Tačiau ne visi klijai. Yra toks magiškas klijus- metil ir etil cianoakrilatas. Arba buitiškai- super glue. Tačiau jis visokius tapetus prie tinko sunkokai klijuoja. Tačiau jei panaudoti spartintuvą (aktyvatorių)- specialų purškalą arba kokį “nefrasą”, “stabdžių valiklį” (Hydrocarbons, C6-C7, n-alkanes, isoalkanes), viskas vyksta labai greitai.

Atitempiam kiek tapetą (dali klijuojamos zonos), patepam klijais, pasmaukom, kad klijai visur patektu, prispaudžiam su špakliuote ir papurškiam aktivatorių

Kaip matosi, klijuoja stipriai. Špakliuotė irgi pakeliui prisiklijuoja. Ir ne bet kaip, o per briauną.

Šis klijų komplektas kainuoja apie 4€. Ten tikrai daugiau klijų nei tiubikuose. Klijai nėra labai “aktyvūs”- atidarytas buteliukas stovi nuo praeitos vasaros. Klijai iš tiubelių greičiau užkietėja. Svarbu, kad į buteliuką nepatektu drėgmė ir nešvarumai. Ir aišku visokie aktyvatoriai su acetonais.

Tokius klijus pradėjau naudoti kai pamačiau, kad juos naudoja visokie staliai.

Molis

Prieš 10 metų rašiau, kad remontuoja kelią į mano fazendą. Taigis, kelias vėl remontuojamas, tiesa, kitoje vietoje. Dabar eismas suorganizuotas kiek prasčiau, tačiau jei nevažiuoti piko metu, kelionės ilgis pailgėja 10 min. O jei važiuoti piko metu- +20, +30 ir anot kai kurių važiuotojų, +60 minučių. Sako, kad iš ryto situacija dar blogesnė. Gerai, kad mano darbo grafikas nėra toks tikslus. Teks kaip minimum porą metų važiuoti aplink.

O dabar kelios nuotraukytės. Jau pradėjo kasti ir dabar galime sužinoti kad slepiasi tuose forto ir Zuikinės tektoninėse raukšlėse. Ten slepiasi superinis molis. Tai kartu paaiškina, kodėl prie 5 forto visada buvo balos.

(nuotraukos neredaguotos, gali būti didelės)

Nuotraukose matosi, kad kiek didesniam gylyje nuostabus raudonas molis- tiesiog formuok plytas, išdegink ir statyt fortus. Dabar žmonės gali būti ramūs- niekur tos marios nepabėgs.

Biški molio pasiėmiau gėlėms.

Jei kam reikia biški rudo molio, jums į Zuikinę.

Esė apie stabilumą

O viskas prasidėjo nuo to, kad aš tik pyst ir nusivožiau. Ir dabar labai skauda kojytę.

Pakalbėkim apie stabilumą, ypač visokių taburečių. Aš net galvoju, kad tos senos tarybinės taburetės buvo specialiai gaminamos taip, kad jos žalotu piliečius. Paveiksliukas:

Kompiuterinės magijos pagalba sujungiau paprastą kėdutę ir standartizuotą tarybinę taburetę. Matosi, kad platformos aukštis beveik toks pats, o štai kojyčių apimamas plotas žymiai didesnis. Ir dar- platformos plotas pas kėdutę mažesnis už kojyčių apimamą plotą. Pas taburetę- platformos plotas didesnis. Ko pasekoje pas taburetę yra zonos, kur esant didesniam svoriui, sistema pasidaro nestabili. Kitas netikėtas faktorius- kėdutė biški klibą, o tuo tarpu pas taburetę viskas labai stabilu. Ir tai nėra gerai žvelgiant ergonomikos dėsniais- stabilus pagrindas užmigdo aukos budrumą. Tuo tarpu kai viskas supasi ir kliba, visas vestibuliarinis aparatas kiekvieną sekundę šaukia į smegenius- tuoj bliat vošies!

Todėl manau, kad būtent tokio tipo tarybines taburetes reikia pirmiausia sušėčkavoti:

Ir poto pasinaudojus termodinamikos dėsniais paversti į naudingą energiją:

O kaip mūsų bočiai sprendė šią problemą? Va ilgametė patirtis paremta matyt sulaužytais kaulams:

Kaip matosi kojyčių plotas tikrai didesnis už platformos. Ir patikėkit, teisingas klibėjimas tikrai yra. 🙂

Atsargiai kai atliekat darbus aukštyje darbus (>1.2? metro pagal senas instrukcijas).

Starlinkas

Vos ne kiekvienais metais aš verkiau apie blogą internetą fazendoje. Kai nepadėjo nei 5G nei kiek mažiau G raidžių. O dar man reikėjo skaičiuoti gigabaitus, neužmiršti persijungti interneto tiekėjus iš darbo į namų ir kitos bėdos. Ir atėjo tokia diena, kai pasakiau- pizdu. Jamu aš tą paslaugą už 29€ @100Mbit.

Taigi, Levas tapo Musko vartotoju.

Prietaiso atsiuntimas kainavo 21€, lygtai buvo parašyta, kad kažkada atskaičiuos nuo mokėjimų. Kol kas neatskaičiavo. Pristatė per nepilną savaitę- atvežė kurjeris į darbą. Instaliacija- reikia instaliuotis programėlę, kad sujungti prietaisą su savo asmenim (gal galima padaryti tą patį ir be programėlės, per starlinko puslapius). Toliau pajungti maitinimo laidą- ten gal 15 metrų duoda. Ir pastatyti kur nors atviroje vietoje. Po kažkiek laiko, programėlė paprašo pasukti starlinką, kad optimizuoti jo padėti. Aišku buvo firmwarės updeitas, teko laukti. Kažkiek laiko aktyvavosi. Per tą laiką bandžiau išgelbėti kamanę, ir ta gyvulė įgėlė man į pirštą. Po gelbėjimo operacijos viskas pradėjo veikti, tai paleidau youtubę ir pradėjau kalti lenteles prie sienos. Pora kartų buvo ryšio sutrikimas, bet programėlė rodė, kad daro kažkokius updeitus.

O poto pasakė, kad aš vis-dėlto turėčiau nusipjauti tą netikėtai išdygusi medį, nes jis vis-dėlto užstoja gana daug pietinio dangaus. Matyt reikės padaryti kokį stacionarų kotą ir pakabinti prietaisą kiek toliau nuo medžio.

O šaip, kaip ir veikia. Kai panaudosiu daugiau, gal galėsiu parašyti kažką svarbesnio.

Nepatinka

Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂

Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.

Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.

Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.

Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.

Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)


2026.03.22 atnaujinimas

Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.

Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu.
Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.

Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.

Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.

Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂

Superheterodinas 2

Visada norėjau pagaminti radiją kuri veiktu. T.y. kažkaip galima pasirinkti radijo stotis (selektyvi) ir kad garsas gautusi. Deja, kažkaip gyvenime nepasisekė- vaikystėje ir paauglystėje augau po stalino vargonais, o ten grojo tik viena stotis- Majakas. Ir grojo pyktybiškai- per visą diapazoną ir netgi nereikėjo įjungti radiją. Ir iš principo, net nereikėjo radijos- bet kas, kas turėjo blogą kontaktą (minimalus puslaidininkis) grojo tą pačią radijo stotį. Grojo nepajungtos prie nieko garso kolonėlės, metalinės vielos kaimyno šiltamyje buvo po keliasdešimt voltų potencialu- dėl to kentėjo jo agurkai ir panašiai. Todėl mano “radijo megėjiškumas” tai ir pasibaigė.

Praėjo labai daug metų, atsirado PCB firmos ir aš užsakiau keletą PCB. Jos biški veikė, bet nelabai. Labai greitai atsibodo ir aš viską užmečiau. Tai buvo 2019 metais…

Versija su mažais konturais (mažos ritelės)

Buvo ir kita versija. Net pirkau kiniškus “konstruktorius“- jie kiek ir veikė, bet norėjosi savo. Savo tai kad viskas pagal mane. O būtent “savo” variantas ir neveikė.

Atėjo “dabar“. Ir betvarkant šiukšlyną vėl radau tas PCB. Dabar jau turiu kiek daugiau prietaisų, o ir fazendoje kiek geresnis AM ryšis. Kiek dar padėjo lempinių radijų remontas. Ir šiandien, mano lavoninė PCB atgijo. Pradėjo groti kelias radijo stotis, pagrindė iš baltarusijos1. Pagrindinės bėdos- tranzistoriai kurių parametrai ir kojų išdėstymas neatitiko tikrovės, tranzistorių darbo režimų parinkimas- jie gi subinės yra srovės prietaisai, o štai lempos – įtampos. Čia ir kilo visos bėdos.

Bersija su “standartiniais”, dideliais konturais.

Ir dar reikia prietaisų- generatorių, multimetrų, oscilografų ir visko kito. Nes superheterodine yra per daug parametrų ir jie visi turi sutapti. Nors tai vadovėlinės tiesos, biški surašysiu:

  • Įėjimo konturas turi būti sinchroniškas heterodinui.
  • Heterodinas turi būti sinusoidinis, be harmonikų.
  • Tarpinio dažnio stiprintuvas turi būti be iškraipymų- papildomos harmonikos čia nereikalingos.
  • Heterodinas ir maišytuvas turi veikti viena kryptimi- męs gi nenorima padaryti AM siųstuvo.

Tikrai daugiau nerašysiu šiame straipsniukyje. Nes viskas veikia šūdinai- pilna harmonikų ir ta patik radio stotis atsikartoja daug kartų, viskas priklauso nuo rankų padėties, viskas cypia ir burzgia. Bet vistiek kažkoks malonumas atsirado, nes prabilo mano PCB su superheterodinu.

Gal ateityje, jei viskas pradės veikti ir aš viską suprasiu, tai pasidalinsiu išmintimi. Nors tokia išmintis visiškai neįdomi šiais laikais.

  1. Kogero aš klystu. Gal tai kažkas tokio kaip “Radio Signal” ar “Радио Лента”. Ir gal net transliuoja iš Lietuvos. ↩︎

Paskutinis 2024 metų fotopostas

Metai baiginėjasi…

Ir pagrindinis Naujų metų projektas bus čia:

O čia pagrindinis žiemos ir pavasario projektas. Ši virtuvė turi pasidaryti šiltesnė, modernesnė, švaresnė ir patogesnė. Kol kas tik griaunam ir projektuojam.

Va toks metų pabaigos fotopostas.

Laipynė suaugėliams

Po ilgo susirašinėjimo su viena UAB, kieme atsirado laipynė suaugėliams.

Reikia pribaigti šitą sieną.

Kai buvo išardyta, užėmė labai mažai vietos. Poto pradėjau surinkinėti. Ir su kiekvienu elementu viskas standejo ir standėjo. Nu, ne pas mane, bet būtent laipynėje. Pas mane kaip tik atvirkščiai- viskas minkštėjo ir skystėjo: biški turiu aukščio baimės problemų.

Viena bėda. Teisingai pastatyti nepavyko- stelažo (statybinio bokštelio) storis gal per 15..20cm didesnis nei tarpas tarp sienos ir turėklo. Teko statyti kreivai. Ir dar bėda- pasiekiamumas sumažėjo gal tris kartus. Tos įstrižinės papildomos kojos tikrai gerai- žymiai padidino stabilumą. O galutinai stabilumas stabilizavosi, kai vieną kraštą atrėmiau į stogą, o kitą kraštą diržu pritraukiau prie elektros laido tvirtinimo kablio. Bokštelis visiškai nustojo svyruoti ir tik dabar galėjau užsilipti į trečią aukštą ir ten aklimatizuotis. Beja, ten internetas visai geras.