26-tos vasaros fotopostas

Nieko specifinio nedariau, todėl nedidelis fotopostas. Dabar aš gyvenu fazendoje ir pasiėmiau kiek laisvų dienų. Ta proga kiek apsitvarkiau rūsį:

Berušiuojant lentas radau ąžuolinius 2×2″ (5x5cm) brūselius, kuriuos buvau pamiršęs. Tai jie pragulėjo apie 20 metų, gerai išdžiuvo. Tai buvo kiek brokuota mediena… Bet prisiminiau, kam ji skirta ir susiradau senovines špižines kojas:

Tokios kojos buvo naudojamos visuose parkų suoliukuose. Jos labai sunkios- todėl niekas suoliuko nenusineš. Riesta forma labai ergonomiška, tačiau reikia daug siaurų lentelių. O dar, visos skylutės išgręžtos kiek kreivai, tai tokio suoliuko surinkimas grynai rankinis darbas.

Su freza nuskutau dvi briaunas- kad subinės nebraižytu. Prisukau su arkliniais M8 “carriage bolts”- DIN 603 (kaip jie vadinasi Lietuviškai?). Mediena tikrai brokuota, su trūkimais, augliais ir krentančiom šakom. Tačiau suoliukai tai nėra bėda- atsukau gerąją pusę į viršų.

Galutinis suoliukas:

Šiaip, suoliukas patrumpintas- apie 150cm ilgio. Toks ilgis buvo man reikalingas, o ir mediena geriau suėjo.

Dar buvo kiek elektroninės pagalbos ir va ką prisodino voverys:

Vienam žmogui reikėjo pagelbėti su home assistant- bet su bendrom pajėgom jis sujungė visus kondicionierius, rekuperatorius ir dar kažką į vieną sistemą. Čia mažo viešbučiuko kontrolė. Guodėsi, kad žmonės bet ką prispaudžioja pas kondicionierius ir jam užkniso viską atstatinėti. Dabar viskas bus išmaniai- centralizuotas valdymas, o klientams bus QR kodas į vidinį WWW.
O voverys pilną kiemą prisėjo graikinių riešutų.

O čia vienas lifehack iš Japonijos.

Ant laiptų pakopų reikia padaryti “išgriaužas”, kad atsirastu taktilinis ryšis. Tada, kai lakstai basas, jauti pakopas. Pats slydimo sumažėjimas minimalus- tačiau esmė glūdi pasąmonėje. Susiformuoja refleksas, kad koja turi jausti tą griovelį. Jei koja nejaučia griovelio, vadinasi koja neteisingai pastatyta. Pats asmeniškai esu griuvęs nuo šitų laiptų. Viena karta su šuniuku.

Ir dar liūdna nuotrauka:

Sužeistas stirninas

Šis stirninas kogero lankėsi mano kieme žiemos metu. Buvo pritrypta ir prišikta. Tačiau vasaros metu kažkas atsitiko ir tokį aš ji pamačiau prie kiemo vartų (bliūda atnešė kaimynai). Ar jis susidūrė su automobiliu, o gal šoko per pernelyg aukštą tvorą… tačiau galinės kojos nesivaldė ir buvo kažkiek kraujo ant vidinės pusės. Teko skambinti 112 ir jį kogero sunaikino. Nemačiau kaip ji paėmė.

6 replies on “26-tos vasaros fotopostas”

  1. But cikava daugiau apie saules paneles sužinot, nes neeilinis end useris vistiek kažkiu iškrypelišku nestandartiniu sprendimu sugalvoja.

  2. Šios saulės panelės daro vienintelį darbą- šildo rūsį. Pakeliui krauna vieną akumuliatorių avariniam mažo galingumo 230V keitikliui. Tos 230V niekada ir nepanaudojau. O šiluma generuojama su nedideliu (max 1.5kW) šildymo elementu iš seno vandens šildytuvo. Tik tas šildytuvas perkomutuotas žemesnei įtampai. Max vmp kažkur 35V ir retai užkyla iki 20A. Visi elementai sujungti lygiagrečiai vien tik dėl medžių- labai dažnai šešėlis krenta ant vieno elemento. Bandžiau jungti su visokiais diodais (šotkiai iki 200A, tai jie žiauriai užkaisdavo nuo disbalanso). Jei nupjauti 2 medžius, turėčiau geresnį internetą ir gal 2.5x daugiau elektros.
    Vienas iš “erotinių” projektu upgreidinti šią sistemą bent jau automatiniam vmp.

  3. Jei aktualu pašildyti rūsį tai gal efektyviau būtų keli nuosekliai sujungti elektriniai radiatoriai iš dyzelinio auto salono šildymo sistemos…

  4. jei tai tik elektrinis šildytuvas, ir jei tai ne šilumos siurblys, tai visi elektros šildytuvai dirba 99.999% naudingumu 🙂

  5. Kad 99,999 tai taip. Rašydamas efektyviau turėjau omenyje, kad orui skirtas šildytuvas, tikėtina turės didesnį paviršiaus plotą nei vandens šildymo tenas. Plius dar būtų PTC tipo. Tai netikėtai nulūžus kuriam medžiui ir saulei ėmus normaliai šviest neįkaistų iki raudono 🙂 Nors jungti tektų kelis nuosekliai tai klausimas kaip veiktų…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *