Kai nemėgsti grybauti, grybai patys veržiasi pas tave. Visi grybai šioje galerijoje fotkinti mano kieme. Atsiprašom už nuotraukų kokybę- mano telefonas jau labai prastai paveiksluoja. Kaip tie grybai čia užsiveisė? Ogi čia labai dideli medžiai, nelabai grėbliojami seni lapai, gana drėgnoka. Ir dar, kai šeimos nariai grybaudavo, visada išberdavo grybų atliekas kieme…
Deja aš nežinau, kurie valgomi, kurie ne. Nu bent jau raudona musmire (ir gal ten kokia žalsvoji irgi yra) atskiriu. Spėju, kad ir šilbaravykių taip pat papuolė. Dar būdavo ūmedžių, bet ne šiuo metu. Pavasario metu auga ir briedžiukai…
Grybus apgriaužė slimokai (šliužai)- šiais metais vėl jų buvo daug.
Visi grybai valgomi… Tik kai kurie vieną kartą. Smagus įrašas…
Tikrai užderėjo grybų 🙂
Jei grybų nepažįsti yra paprasta taisyklė, kalbant apie Lietuvoje augančius grybus. Jei kepurės apačia kempinėlė – nenusinuodysi. Yra tik 1 silpnai nuodinga rūšis kempinėlės tipo ir įrašyta į Raudonąją knygą – Šetonbaravikis. Gana išskirtinės išvaizdos. Man niekad neteko rasti. Dar yra kartusis baravykas kuris nenuodingas, bet tiesiog sugadina skonį kitų grybų.
Kartusis baravykas- žinau (žinojau- nežinau ar tebeauga) vieną vietą prie Laumėnų, kur visas miškas vien tik tokie baravykai. Jie pagal dizainą įdentiški, bet biški ružavi. Ir siaubingai kartūs. Bet vietovė bent jau buvo labai “instagraminė”- ir po vieną, ir šeimomis, ir visas laukas. Tik fotkink.