Dimmeris- iš anglų kalbos, kaitrinių lempų ryškumo reguliatorius. Taip pat galima naudoti kaip galios reguliatorių. Kad ir kokiam lituokliui. Viskas prasidėjo iš to, kad Lietuviškame internete pridėliota senoviškų tarybinių schemų su archainiais ir sunkiai gaunamais tiristoriais ir panašiom keistenybėm. Nors jau labai senai yra išrasti simistoriai (triakai). Paprasčiausiai simistoriai tarybiniais laikais buvo labai brangūs ir sunkiai gaunami. O interneto “autoriai” kopijuoja schemas iš senų rusiškų žurnalų.
Ši schema nukopijuota nuo paprasčiausios 100W stalinės lempos. Ir schema pasitikrinta su schemomis esančiomis internete.
O pati schema realiam pasaulyje atrodo taip:
Ji mažesnė nei pusė degtukų dėžutės. Čia tiktai papildomai įdėti du saugikliai- vienas paprastas tirpusis, o kitas termo- saugo nuo perkaitimo.
Schemos detalės nėra labai kritiškos. Simistorius (triak) BTB04-600SL (ST semiconductors, 600V, 4A, valdymo srovė 10mA), dinistorius (diak, trigger diode)- tos pačios gamyklos, DB3 ( “pramušimas” 32V), induktyvumas kiek išmatavau buvo 3mH. Tačiau interneto schemose galima rasti daugybę variantų. Vienoje schemoje naudojo 50uH droselį, T0609MJ ir BR100. Galima naudoti bet kokį simistorių (“semistorių” kaip rašo Lemona) kurio darbinė įtampa daugiau 400V ir darbinė srovė kiek didesnė už maksimalią srovę per apkrovą. Dėmesio, reguliuojant kaitrines lempas, startinė srovė žymiai didesnė, todėl simistorių reikia rinktis kiek galingesnį. Valdymo srovė kiek galima mažesnė. Galima naudoti BT136/600 simistorių (600V, 4A, Iv=30..70mA, 2.5Lt už vienetą).
O šiaip, jei nepatingėti, tai galima rasti tokį “simistorių” kurio korpuse tupi ir diak’as. Tada schema dar supaprastėja. Toki hibridinį simistorių radau dulkių siurblio galios reguliatoriuje. Ten jis valdė 1500W motorą- simistorius buvo prisuktas prie ~8 kvadratinių centimetrų aliuminio skardelės (tipo radiatorius)- ir tikrai “vėjo” neužpučiamoje vietoje. Ir dulkių siurblio reguliatoriuje nėra droselio- pats variklis dirba kaip didelis droselis.
ISPĖJIMAS! Schema turi galvaninį ryšį su elektros tinklu. Todėl visi laideliai turi būti užizoliuoti ir apsaugoti nuo palietimo. Tai labai svarbu naudojant prastą kintamą rezistorių. Čia reikėtų naudoti kintamą rezistorių su plastikine ašim. Visą konstrukciją sumontuoti plastikinėje dėžutėje.
Dar gerai būtų, jei straipsnelyje perspėtum, jog schema galvaniškai surišta su 230V, kad koks pradedantysis meistras auksarankis, pačiupinėjęs pvz. potenciometro išvadus, pas Šventą Petrą per anksti neiškeliautų 🙂
Beje, ar esi tikras, kad nesukeitei varžų ir kondensatoriaus vietomis (arba simistoriaus žymėjimo)?
Pagal mane, tokia schema neleis nieko reguliuoti – simistorius atsidarys iš kart ir nebeužsidarys.
Ir dar – jei atmintis nemeluoja, pastebėjau keistą diako, stikliniame korpuse, fenomeną – apšvietus, jis daug anksčiau atsidaro. Taigi, naudojant diaką stikliniame korpuse, reikia ji “užtamsinti”
Ačiū Gintarai už nurodytą klaidą. Schemoje pataisiau triako pajungimą ir perjungiau rezistorius, kad kintamas rezistorius būtų “saugesnis”.
O lituokliui 40w reguliuot jis tiktu?:) ir iskur dar galima islituot ta simistoriu? 8)
Visos (ar panašios) detalės yra parduotuvėse. Taip, jis tinka ir lituokliams.
Įdomi ir naudinga schema… Tik vienas klausimas pasistojo:
tas termo saugiklis yra balta dėžutė ant droselio nuotraukoje? Kur jį jungti schemoje? Kaip spėju i grandine TRIAK’as-Droselis ? Ir prie kokios temperatūros termosaugiklis turėtų suveikti? 70 laipsnių С tiks?
—
DJKA, 31 m., Vilnius
Taip, temosaugiklis yra balta dėžutė. Kiniečiai panaudojo “125oC”. Jungti jį schemoje nuoseklai apkrovai, bet kurioje vietoje. 70 laipsniu kiek mažokai, bet tiks.
O dinistoriaus toks tikrai zymejimaS?:?dekui
Tai vakarietiškas žymėjimas (pagal Cadsoft Eagle).
O gal zinote kokia patikima, isbandyta schemute kad galima būtų valdyti 500w lempa ir kad tiktu diskotekoms ty kad ji po truputi isijungtu ir taip pat palengva issijungtu?
Įvairios schemos iš interneto. Galingumas priklauso tik nuo simistoriaus.
C1, L1- apsauga nuo radio trugdžių. R4, C4- apsauga nuo atsitiktinio suveikimo dėl tinklo trugdžių.
R4, C3- apsauga nuo atsitiktinio suveikimo dėl tinklo trugdžių.
L1, C1, R1- trugdžių sugertukai. R2- kad išsikrautu C1 atjungus iš rozetės.
O toks droselis tiktu? http://www.rcl.lt/index.php?id=2&lang=lt&begin=2&acc=show&fid=709&pcode=L310&pmode=&frame=3
Nuoroda neveikia. Bet šiaip, droselis reikalingas trugdžiams slopinti. Veiks ir be jo, ką ir rodo kitos schemos.
Kiek suprantu visos sios schemos skirtos valdyti su potenciometru rankiniu budu? ar butu galima tiktai ijungus jungikli isiziebtu po truputi, o isjungus uzgestu po truputi? gal turite kokiu minciu?
Tai droselio induktyvumas nera labai svarbus?
A ir dar klausimelis: kokia gali buti maziausia C1 itampa?
Droselis- tai apsauga nuo trugdžių. Galima išviso nedėti. Bet triukšmaus į tinklą. Kondiko darbinė įtampa- manau 400V ir daugiau. Mažavolčiai čia netiks.
Na tada idesiu ta 1mH droseli nes 3mH nerandu. Aciu 😉
Idomu, o keliu amperu saugiklius čia reikia statyti?
bei – R1 10K – tačiau spėju jog čia ne paprasta varželė, o tos didesnės kur būna tarkim po 5W, 10W, bet ne 0,25W. Ar pataikiau?
dar, klausimėlis – parašyta – C1 0.082 – tačiau tokiu kondiku neradau(arba radau vieną bet brangų), tai ar nebus blogai jei vietoj šito įdėsiu 0,1uF 630V kaip alternatyvą buvusiam schemoje?
tikiuosi realių atsakymų
Saugiklis – kad laikytų apkrovą. Kokia apkrova, toks ir saugiklis.
10K tai 10 000 omų. K yra įprastas 1000 daugiklis. M- mega.
Kondensatoriaus talpa nėra kritinė. Galima drasiai supaprastinti iki 0.1 mikrofarado ar mažiau nei 0.8. Svarbu, kad leistina įtampa butu didesnė nei rozetėje.
Kaitaliojant talpą paprasčiausiai kiek keisis reguliavimo diapazonas.
K, M, G, T, P(peta), E(eksa), Z(zeta), Y(jota) – visus šituos daugiklius aš žinau… bet norėjau sužinot jei pastatysiu paprasta rezistoriuką į R1 10komų nominalo ar jis nesusvils (sukinėjant potenciometrą). Nes kiek žinau mano naudojami rezistoriai tai 0.25W, gal reikia galingesnių kur būna keramikiniam korpuse(baltoje dėžutėje) įmontuoti.
šeip ar tai, dėkui jog išaiškinai esmę su kondensatoriais. 😉
Visada gi galima pasiskaičiuoti 🙂
R=R1+R2+Xc1
Xc1=1/(2*3.14*50*0.0000001)=32k
R(prie blogiausių sąlygų)=10k+0+32k=42k
I=U/R=230/42k=5.5mA
P=U*I=I*R*I=10k*30.25uA=10*30.25mA=302.5mW=0.3W
Kaip ir ant ribos 🙂 Jei visa laika kintamas rezistorius bus apatinėje padėtyje. Tačiau 10k rezistorius tikrai laikys. Va kintamą rezistorių irgi svarbu nenusimažinti. >=0.5W geriau dėti.
P.S. matematikoje gali būti klaidų.
P.S. dalis srovės nuteka per dinistorių į triaką, todėl tik dalis lieka rezistoriui.
Mielieji kolegos elektrikai ir zinovai.
Ieskau sprendimo savo 600W galingumo situacijai situacijai. Turiu siurbli AUDRA. Man reikia pasidaryti DIMMERI jam.
As ieskau schemos i kuria tarkime idejus stipresniais detalias galima butu ishgati gera rezultata?
Gal kas nors galite man teorishkai paaiskinti, kokios detales turi keistis i labiau stipresnes, kai dideja galingumas paties aparato, kuri nori dimeriuoti ?
Keičiasi tik simistorius (triakas) ir jo radiatoriaus plotas.
Sveiki,
Ar si pateikta dimerio schema tiktų valdyti šiluminei apkrovai, kurios dydis priklausytu nuo generatoriaus sukimosi greicio?
jegaines generatorius 1,2 kW
jegaines išejimo srove max 30A, itampa 750V naudojant DC inverteri
Šis dimeris veikia jei maitinimo įtampa kintama ir daugmaž sinusoidinė.
Jei inverteris neduoda sinusoidės tada nežinau. Šiaip, pagal protą, šiluminę apkrovą reikia jungti tiesiai prie generatoriaus, apeinant DC keitiklį.
Valdoma srovė priklauso nuo simistoriaus (triako) galingumo. Tiesa, didėjant triakui, jo valdymo srovė didėja ir gali dinistorius DB2 nepatraukti.
Tačiau 1.2kW nėra daug, tokia pat schema valdė ir kilovatinį dulkių siurblį.