Savel brain dump

Labai geri lazerio kolimatoriai išlupami iš Konica-Minolta lazerinių dauginimo aparatų. Ten kartais būna net du lazeriai, sumontuoti labai stabiliam, solidžiam aliumininiam korpuse, su labai geru kolimatoriu. Vienintelė problema- kolimatorius sureguliuotas dauginimo aparatui, o perreguliuoti nepavyks, nes viskas sulakuota ir nesireguliuoja. Jėga čia nepadės.

Toks kolimatorius randamas dauginimo aparate. Toliau bus daug fotkių ir detalus kolimatoriaus sutvarkymo (ardymo, surinkimo) aprašymas.

Pirmiausia nuardom viską, kas lengvai ardosi (neužmirštam plastikinės tarpinės prie spyruoklės):

Čia matosi kolimatoriaus optika, kuri nesireguliuoja dėl lako.

Su orpute kiek pašildom kolimatorių. Suminkštėja lakas laikantis mažąjį aliuminio žiedelį. Išardom pačią optiką, nečiupinėjam stikliukų! Įsidėmim kaip buvo sudėti stikliukai

Likusį metalą drąsiai kaitinam ant ugnies, kad išdegtu lakas laikantis metalines detales. Galima drąsiai kaitinti, niekas nesuges.

Po kiek laiko, metam karštą korpusą į vandenį ir lengvai išsukam vidinį elementą.

Nu, o dabar optikos surinkimo schema tiems, kurie nesugebėjo įsidemėti kaip sudėti stikliukai. Pirmas dedasi cilindriukas, poto dvigubai įgaubta linzė, poto metalinis žiedelis (spacer), poto vienpusė įgaubta linzė.

Per teisingai surinktą kolimatorių matosi didelis lazerio kristalas. Aišku šis kolimatorius pritaikytas infraraudonam diapazonui, bet gana gerai veikia ir su raudonu lazeriu. Pats geriausias kolimatorius išlupamas iš magnetooptinio rašymo įrenginio (MO drive). Ten naudojamas raudonas lazeris ir spinduliukas naudojamas bent 5 cm ilgio diapazone (kiek vaikšto galva, nes lazeris stacionarus).

Sekmingų lazerinių eksperimentų.

This entry was posted on Monday, May 19th, 2008 at 10:32 pm and is filed under Betkas, Lazeriai. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.