Vandalizavimas kaip mokslas

Vėl straipsniuko pavadinimas chytras… Elektronikos megėjui kartais iškyla klausimas- iš kur pigiai gauti detalių eksperimentams. Ypač tokiems, kur brangios detalės svyla dešimtim ir finansiškai tokie eksperimentai gali brangiai kainuoti. Dar tokie klausimai kartais iškyla ir mano weblogo skaitytojams- kodėl tas Levas savo schemoje panaudojo tokią brangią ir egzotišką detalę? Ogi todėl, kad ta detalė visai pigiai (dažnai ir už dyką) gaunama iš senos aparatūros. Aišku, dėl darbo specifikos (prisiminkit tomografą) paardau tokią egzotiką, kurios niekas kitas negaus. Bet kaip pavyzdį panagrinėkim tikrai prieinama elektroniką.

Štai vandalizavimo auka- beveik šiuolaikinė kompiuterio motininė plokštė- kelios detalės, jungtys. Rodos nieko gero…
(Dėmesio! Nuorodos į datasheetus gali ir neveikti. Tai “offsite links”.)

salvage

Toliau skaityti ir daugiau nuotraukų:
Tai Intel čipseto ir intel gamybos motininė D865PERL, skirta PGA478B procesoriams (Pentium 4 ir Celeron). Joje kažkas susvilo, greičiausiai kokia nors sudėtinga mikroschema. Ir taip jai reikia. Iš pirmo žvilgsnio- nieko gero čia nėra, nebent visai padorus aliumininis radiatorius. Bet pažiūrim atidžiau- plokštė nusėta mažiutėlėm SMD detalėm ir gana dideliais kondikais.

Atidžiau pažiūrėjus matosi dvi detalės 8 kojų korpuse. Vienos pusės kojos sujungtos į bendrą tašką- čia tikrai ne operacinis stiprintuvas. Čia gal gi beveik industrinio standarto I2C ar panašaus standarto skaitmeninis temperatūros daviklis? Gali būti ir toks žvėris (mačiau keliose motinėse). Tačiau pasinagrinėjus toliau…

salvage
Pagal takelius, PCB takeliai eina per 1.5A polimerinius saugiklius (irgi panaudojamas daiGtas) į USB lizdus. Čia gi “automatiniai saugikliai”! Tiksliau srovės ribotuvai. Tingiu ieškoti tikslaus datašyto, bet čia Fairchild semiconductors IntelliMAX load managment čipukai (ar panašūs). Jie riboja apkrovos srovę nuo 150mA iki 1.5A ir dar galima išjungti. Šiuos čipukus (HINT!) galima panaudoti kaip… akumuliatorių pakrovėjus. Juk ribojama srovė, o atjungimą nuo pakilusios akumo itampos galima ir sukonstruoti… Ir dar turi termo apsaugas. Bet pabandyk tokius čipukus gauti kokioje mikruškių parduotuvėje…

Prie AGP ir PCI lizdų stovi du galingi mosfetai ir mažyčiukas LM358D (dvigubas operacinis stiprintuvas, 1MHz, 100dB, nuo 3V iki 32V ir t.t.)
O mosfetai irgi visai nieko: PHB11N06LTA (datasheetas, 55V ir 10.5A – kaip tik valdyti kokią rėlytę ar lemputę)

Reikia galingesnio?

salvage

Pažiūrom į CPU maitinimo šaltinį. Jis prie procesoriaus lizdo, kur droseliai ir visa eilė elektrolitinių kondensatorių. Kondikai jei neišsipūte, tai gana geri LOW ESR daikčiukai. Beja, pažiūrėkit atidžiau, pamatysit visą eilę kokiu 5 ar 10uF keramininių SMD kondikų eilę. Jie labai geri visokiom konstrukcijom. Tiesa, jie mažavolčiai, bet ju ESR yra ultra maža.

salvage

Tačiau mums reikėjo mosfetų. Jie kiek mažesnio korpuso, bet dar nereiškia, kad jie silpnesni. Čiame modelyje tai ON-semiconductors 80N02 (NTD80N02, 24V, 80A!. Datsheetas)tranziukai. Ir dar geras mikrobas- analog devices ADP3418. Tai mosfetų draiveriai (kas darė mosfetų tiltelius ir viniojo mažus trafukus ir knisosi su “aukštesniojo” mosfeto draiveriu turi būtinai pasinaudoti. Va jums datasheetas).

Šiuos raktus valdo valdančioji mikroschema ADP3168, kuria, pasistengūs, galima irgi panaudoti.

Nu jei perėjom į daugiakojų krabų analizę, tai šioje plokštėje stovi LM85 mikroschema. Tai nepriklausoma nuo procesoriau “kondicionavimo” mikroschema. Ji valdo net keturis ventiliatorius (reguliuoja apsukas), kontroliuoja ventiliatoriaus apsisukimus. Plačiau apie šia mikroschemą.
Aišku dažnio generatorius (CJ360635) kuris iš vienintelio 14.3MHz kvarciuko generuoja visą eilę taktinių dažnių, panaudoti “ūkyje” beveik negalima. Tačiau minėti operaciniai tikrai panaudojami. MCU megėjai gali pasinauti FLASH čipuku, nors čia stovi vadinamas “hubas”- Intel N82802A. Tai irgi flash čipas, tik jam valdyti reikia žymiai mažiau kojų.
Aišku North-South bridžai nepanaudojami 🙂 Gal koks maniakas ras panaudojimą PC87372 (super I/O čipui)…
Bet gal kas nors panaudos ON-semiconductors DDR atminties maitblokio stabilizatorium? (NCP5201, tiktai korpusas toks, bekojis)

O gal atsiras toks gudruolis, kuris pažabos šį grožį:
salvage

Tai Analog devices multikanalinė garso mikroschema. Viduje pilna visokiausiu ADC ir DAC, visokie PLL skirti kariauti su skaitmeniniais garso formatais, integruotas mažiukas garso stiprintuvas ir t.t. Skaitykit datasheetą ir ieškokit jame: AC ’97 2.3 COMPLIANT FEATURES: 6 DAC channels for 5.1 surround.
Greater than 90 dB dynamic range 20-bit resolution on all DACs. S/PDIF Output Integrated stereo headphone amplifiers. Variable rate audio. Double rate audio (fS = 96 kHz). Line-level mono phone input. High quality CD mixer input. Selectable MIC input with preamp. AUX and line in stereo inputs. External amplifier power down (EAPD). Power management modes. Jack sensing and peripheral enumeration/identification
48-lead LQFP package. ENHANCED FEATURES: Integrated parametric equalizer (EQ). Stereo microphone with preamplifiers. Integrated PLL for system clocking. Variable sample rate 7 kHz to 96 kHz. 7 kHz to 48 kHz in 1 Hz increments. 96 kHz for double rate audio. Advanced jack sense with auto topology switching. Software enabled VREFOUT for microphones and external power amp. Software enabled outputs for jack sharing. Auto down-mix and channel spreading. Microphone to mono output. Stereo microphone analog passthrough to outputs. Built-in stereo microphone and Center/LFE pin sharing. Selectable Center/LFE tip/ring swapping to support various speaker products. 🙂

7 replies on “Vandalizavimas kaip mokslas”

  1. Cool 🙂 turiu keleta motininiu, bet kiek googlyje ieskojau datasheetu tai nerasdavau 🙁
    kur tu ieskai datasheetu ?

    mano pagrindinis tranzu saltinis http://www.datasheetcatalog.com, bet jis daugybes dalyku surandamu motinose neturi 🙁
    ypac noretus panaudoti tranziukus ir current limiteri 🙂

  2. Datasheetus ieškok kiek kitaip. Pagrindinis įrankis- googlis. Pirmiausia bandom pagal logotipą identifikuoti gamintoją. Tada gamintojo puslapiuose ieškom detalės. Jei nerandam, tada ieškom platesniuose vandenyse.

  3. Jo cia labai gera mintis is motiniu panaudoti tinkamas detales, as tai pat laikau keleta senu motininiu dar priklauso kokiu gaunu, tik siokia tokia beda, kad jos uzima vieta. Gavus motenke susvilusia praanalizuoju kas joje sedi, tai ir pasilieku ateiciai 🙂 Apie datasheetus tai tik google, nors ir yra pilna datasheetu servu, bet ir tai jie neturi visko, ar tai gamintojai nesidalina arba tie visi kiti, kurie made in china, tai apie tuos isvis beviltiska rast.

  4. Zinau jog su tema siek tiek pavelavau, ir vargu ar dar kas atkapstys si straipsni, juolab mano komentara, bet turiu keleta klausimu del PLL chipo – ( CPU Clock Generator’iaus) -. Labai issamiai nenagrinejau jo veikimo budo, bet daugmaz numanau. Noreciau paklausti ar pakeitus kvarca esanti sale PLL, tuopaciu pasikeis ir FSB?, karta meginau taip padaryti su sena Gigabyte superSocket7(AMD K6-2 500mhz. – tuomet buvau nustates 66mhz fsb) motinine, bet rezultatai nepasikeite, fsb liko nepakites… ar visdelto galima keisti motinines fsb kartu keiciant ir kvarca? , galbut man silpnokas kvarcas pasitaike ? — regis naudojau 8mhz ir 16~21mhz nepamenu.
    Lauksiu jusu pamastymu.

  5. O kodėl manai, kad dažnis nepasikeitė… 🙂 Jei vargšas kompiuteris naudoja tą patį generatorių kaip etaloną, tai jis nežino ar pakito taktinis dažnis- juk etalonas irgi pakito. Kažkaip nesitiki, kad BIOSas CPU dažnį skaičiuoja pagal RTC parametrus. Pakeitus kvarcą, turėjo pavažiuoti VISI dažniai- tiek CPU, tiek BUS, tiek IDE, tiek PCI/AGP, tiek net RS232. Gal USB turi savo CLK generatorių… Taip pagalvojus net CPU benchmarkas nepastebės “klastos”. Čia tik chronometravimas ar oscilografas ar dažnimatis padės. Arba specialiai rašyti softą kuris imtu duomenys iš RTC BIOS mikroschemos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *