Šitą gerybę jau seniai turiu. Tik niekaip neprisirašiau išbandyti ir tuo labiau aprašyti. Dabar kilo noras panaudoti šį stebūklą kaip apsauginę plėvelę ant PCB plokštės (spausdintinės laminuotos stiklotekstolito plokštės – čia taip jas vadina viena elektronikos detalių parduotuvė Lietuvoje).
Tai taip vadinamas Dry Film Photoresist (sausos plėvelės fotorezistas). Už kažkelioliką dolerių pirkau kažkiek ten kvadratinių pėdų šios medžiagos. Dar buvo pridėta ryškinimo medžiaga.
Tai melsvos spalvos plėvelė. Ji susideda iš trijų sluoksnių- nuplėšiamos apsauginės plėvelės, fotorezisto sluoksnio ir bazinės plėvelės.
Naudojimo instrukcijos kiek sudėtingesnės nei paprasto laminato su fotorezistu. Pirmiausia, kiek tamsesnėje patalpoje, atsikerpam reikiamą kiekį plėvelės. Medžiagą kuria norim padengti fotorezistu gerai nuplaunam ar net nušveičiam. Būtina pašalinti bet kokius riebalų likučius- tam tinka šarminės plovimo priemonės. Taip pat reikia naudotis pirštines arba rankas irgi nuriebalinti.
Nulupam apsauginę plėvelę. Dabar fotorezistą galima priklijuoti dviem būdais: sausas- uždėti plėvelę ant plokštės ir praleisti per karštą laminatorių. Šlapias būdas kiek sudėtingesnis, tačiau tikslesnis. Sušlapinti plokstę, ir palaipsniui uždėti plėvelę ant plokštės. Išstumti oro burbuliukus ir pozicionuoti plėvelę. Poto judesiais iš centro išstumti vandens perteklių. Toliau plokštę kaitinti 10..15 minučių neviršijant 90oC temperatūros. Jei temperatūra (bent jau pradžioje užkils virš 100 laipsnių, vandens likučiai po plėvele užvirs ir susidarę burbuliukai sugadins visą vaizdą).
Uždėti plokštę ant UV švitinimo dėžės ir švitinti. Su mano aparatu nedaugiau 2 minučių. Dėmėsio, nuo šviesos fotorezistas polimerizuojasi ir tvirtėja. T.y. procesas atvirkščias standartinėm UV PCB plokštėm, kur UV spinduliai ardo fotorezistą.
Nuplėšiam bazinę fotorezisto plėvelę. Ryškinti su kažkokiai milteliais, kurie savo konsistencija ir kvapu primena paprasčiausius skalbimo miltelius. Fotorezistas taip pat tirpsta šarme.
Eksperimento kokybė man nelabai patiko. Labai trumpas eksponavimo laikas neduoda derinti ekspozicijos, todėl labai lengva perlaikyti. O ir mano lazerinis printeris yra lavonas.
Smulkios detalės nesigavo. Gal dėl fokusavimo problemų- gi eksponuojama per bazinę plėvelę. Jos nulupti tikriausiai negalima. Nors reikės prie progos pabandyti.
Gautas fotorezistas yra žymiai stipresnis mechaniškai ir chemiškai. Terminis atsparumas taip pat didelis, bent jau trumpalaikis kontaktas su švino-alavo lydmetalių nepadarė jokios žalos.
Koks fotorezisto panaudojimas? Manau tinkamas gaminti ir PCB, ir PCB apsauginius sluoksnius, taip pat tinkamas gaminti kokius nors konstruktyvinius elementus, skales ir panašiai. Gi fotorezistą galima priklijuoti prie bet kokio lygaus paviršiaus. Tik nereikia užmiršti, kad eksponuotas fotorezistas nėra atsparus stipriems šarmams.
O su kuom dar daryti pcb, be VU lempos, kazka teko skaityti su ligintuvu, kazin kaip ten gaunas nesi bandes?
su lygintuvu t.y lazerinio spausdintuvo tonerio perkelimas ant stiklo tekstolito plokstes asmenisklai as tai buvau bandes bet budas ne is geriausiuju labai reikia atidirbti technologija. Lengviau nusipirkti tekstolito su jau paruostu fotorezistu ir perkelti skaidre su UV. PCB gaunasi tikrai grazios ir profesionalios.
Esu bandęs ir lazerinio spausdintuvo su lygintuvu technologiją. Principas labai paprastas- atspausdintas piešinys nuo popieriaus (plėvelės, folgos ir t.t.) perkeliamas ant laminuotos plokštės. Tai galima padaryti todėl, kad lazerinių printerių toneris (dažai) prisitvirtina prie pagrindo nuo karščio- lydosi ten kažkoks polimeras. O dar karta pašildžius, dažai vėl ištirpsta ir prilimpa prie folguoto tekstolito.
Nelabai man patiko ši technologija- vien todėl, kad mano lazerinis printeris užneša mažai miltukų. O ir vaizdas gaunasi nelabai tikslus- užtenka labiau pakaitinti ir takeliai kiek išplaukia. O darant smulkiakojom mikroschemom tai jau problema. Dar problema, kad gana didelis broko “taškelių” kiekis- ant didesnės plokštės be retušavimo neapseisi.
gali skype duot minde?
as galvoju kokiu paprasciausiu budu pasidaryt pcb normales nes su tais VU tai ilgai gan uztrunka
Norėjau paklausti kiek laiko tarnauja ryškalas, nes mano po penkiu sykių neberyškino ir taip tekdavo pusvalandį laukt kol išsiryškys. Jaučiu, kad man su šlapimu labiau apsimoka ryškyt. 🙂
humax’ui: Kodėl užtrunka daug laiko? Paruoštą piešinį spausdinu ant plėveles – 2 min, uždedu ant PCB, eksponuoju UV- 4:30 minutės, ryškinu ir plaunu ~10 minučių. Ėsdinam.
O lygintuvo technologija tokia:
Spausdinam su lazerinių printerių piešinį ant kreidinio popieriaus (spec popieriaus ar panašiai).
Nuplaunam laminuotą tekstolitą, nuriebalinam, pašveičiam ir t.t.
Dedam piešinį dažais į varį, kaitinam su lygintuvu (laminatorium). Kaitinam taip, kad visas piešinys prisispaustu ir priliptu, bet kartu ir neištyžtu.
Gauntą produktą kišam į vandenį- laukiam kažkiek laiko, kad suminkštėtu popierius, plaunam, krapštom, kad ant būsimos PCB liktu tik toneris.
Retušuojam nukritusias dalis.
Ėsdinam.
Justui: dėl ryškinimo medžiagos… nežinau. Teoriškai, ryškinimo medžiaga (skalbimo miltelių kvapo- ten kažkokie fosfatai) turi negesti inde ir būti beveik amžina. Naudojant NaOH ryškinimą medžiaga ant tiek pigi, kad nesvarbu.
humax’ui: amonalas
2 Administrator: NaOH naudoji “Kurmi” ? Jei taip, tai kokia proporcija skiesti ir koki pirkt skysta ar granules? Nesigauna man isgauti proporcija, tenka pirkt firmini o jo kaina 5 lt uz maza pakiuka 🙁
Kai reikia šarmo, tai naudojuos Yplon kanalizacijos valikliu. Ant butelio (o tai labai reta) parašyta 20% NaOH.
Nesenei ishsitraukiau ish lentynos 2 metu senumo fotorezistu dengta pcb gabaliuka ir meginau ishsiesdint plata, nieko nesigavo, net bandziau padvigubinti ekspozicijos laika (shvitinau 2x ilgiau nei praita sekminga bandyma priesh du metus) ir nieko… ryshkinau su naoh, shitas lyg ir negalejo pasenti (pas mane jis milteliu pavidalu). Lempa lyg dar tebeduoda uv (uzhuodziu ozona) -> pas mane nestandartinis variantas – gatves lempa su nudauzhtu gaubtu (ant kurio baltas kazkoks tai fosforas buvo). Klausimas butu nejaugi taip gali pasent shita plokste vos per pora metu??? Ce ish lemonos pirkta su melyna nakleike, positive photoresist coated.
Taip, gali pasenti. Gerai, kad ji paseno pas tave stalčiuje. O kai jau nusiperki pasenusia?
Aš nusipirkau didelę plokštę, tai pradžioje jos ekspozicija buvo 4 minutės. Dabar, po kažkiek mėnesiu jau reikia 5..6 minutes švitinti.
O dėl lempos tai viskas gerai.
Sveiki. Noriu pasidalinti patirtimi su PCB ryškinimu. PCB su fotoresistu iš Lemonos puikiai ryškinasi su kanalizacijos valikliu “Kurmis”.
1 stiklinė vandens (200ml) 1 arbatinis šaukštelis “kurmio” granulių – ryškinasi 20-30sek. Po PCB ėsdinimo bei nuplovimo, vėl apšvytini su UV ir dar karta merki pusei minutės į ta patį ryškalą. Tada viską gerai nuplauni..
Kurmis kainuoja centus lyginant su “spec” ryškalais iš tos pačios Lemonos ir kanalizacija tuo pačiu prasiplauna kai išpili ryškalą 🙂
Ir dar, klausimas (administratoriui?). Kaip ir ant kokios medžiagos kokybiškai spausdinti PCB trafaretą su lazeriniu spausdintuvu? Nusipirkau pigų Samsung lazeriuką specialiai PCB gamybai. Nusipirkau plėvelės skirtos lazeriniams spausdintuvams, bet spausdintuvas “neima” tos plėvelės, t.y. praslysta. Įsigudrinau plėvelę “paduoti” kartu su paprastu popieriumi, užlenkiau viršutinę popieriaus dalį (apie 1cm pločio) ant plėvelės ir “padaviau” – Samsungas mielai prarijo tokį sumuštinį, bet išleido nemažai dūmelių bei plastmasės kvapo. Mano džiaugsmui plėvelė neprikepė prie barabano 🙂 O trafaretas neatrodė idealus 🙁 nemažai “pixelių” peršviečiami, todėl teko koreguoti su flamasteriu. Išėsdinus takelių kraštai nebuvo idealūs, dantyti ir vietomis išgriaužė kur nereikėjo. Po kiek laiko mėginau su paprastu popieriumi tuo pačiu metodu tik ilgiau švytinau su UV – rezultatas panašus.
Gal galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, naudojant lazerinio spausdintuvo ir UV metodą? Reikia, kad PCB gautusi maksimaliai tiksliai su kuo plonesniais takeliais 🙂
Ačiū.
Spec ryškalas vs Natrio šarmas (kurmis)- viskas gerai, svarbu išlaikyti koncentraciją. Per daug ir nuplaus viską. Aš naudojau panašų “kurmį” tik skystam pavidale. Ten ir taip rodos 10 ar 5% NaOH tirpalas.
Dėl problemos su printeriu… nežinau dėl samsungo. Aš naudoju HP printeriuką P1005, plėvelė paprasta- Nordic Office transparency film for laser printers. Traukia ją puikiai. Plonus takelius dengia gerai, didelius plotus tenka retušuoti. Kažkada turėjau prabangios HP plėvelės, tai buvo iš viso įdealu (bet jos kaina siaubinga).
Plėvelė eina be jokių dūmų ir nelaimiu. Paima ir mažus gabaliukus. Toneris originalus.
Kad gautusi geras vaizdas- reikia spausdinti taip, kad dažų sluoksnis dėtus prie fotorezisto. Jei padaryt atvirkščiai, atsiranda plėvelės storio tarpiukas tarp foto rezisto ir dažų kuris darbo blogą įtaką.
Mano UV dėžė naudoja aukšto slėgio išlydžio lempas- jos meta labai ryyškų šešėlį (šviesa nėra tolygi), todėl net jei ir būna koks atstumas nuo fotorezisto, tai šešėlis vistiek ryškus.
Plačiau apie galimybes:
http://www.vabolis.lt/2011/11/22/pcb-gamybos-technologijos-testas/