LED lempa

Jau seniai turėjau saują baltų šviesos diodų kuriuos pirkau (labai pigiai) per eBay. Dabar prireikė parašyti kokį nors straipsniuką, kad skaitytojai nenuobodžiautu… 🙂
Projekto įdėja labai paprasta ir ji kilo tikrai ne man. Keletą projekto variantų mačiau internete. O maitblokio konstrukcija sena kaip pasaulis- bent jau Radio žurnaluose spausdinta prieš 30 metų ar daugiau.

Staline LED lempa
Lemputės konstrukcijai panaudotas cokolis iš perdegusios taupiosios lemputės. Demonstracijos metu lemputė įsukta į Smetonišką modern stiliaus šviestuvą, tik nuimtas gaubtas. Gavosi labai elegantiška stalinė lemputė. Nežinau ar galima su ja skaityti, bet šviesa labai kryptiška ir manau jei knygą laikyti ryškiausioje vietoje, apšvietimas atitiks normą.

Dabar apie elektrinę dalį. Lempoje panaudoti 39 šviesos diodai (paprasčiausiai tiek tilpo į PCB atraižą). Visi šviesos diodai sujungti nuosekliai. Vienintelis žinomas diodų parametras yra kad ju darbinė srovė 25mA. Prie šios srovės, įtampos kritimas ant visų diodų yra 120V.

LED lempos schema

Įtampos sumažinimas atliekamas per kondensatorinį daliklį. Toks daliklis leidžia lengvai sumažinti įtampą ir negeneruoti šilumos. Į reaktyvines galias mes nekreipiam dėmesio, nes buitiniai vartotojai už ją nemoka. Beja, šita lempa netgi atlieka stebūklingo “energy saver” funkcijas 🙂
Išlygintos įtampos pulsacijos išlyginamos elektrolitiniu kondensatorium. Jei jo nebūtu, LEDai mirgėtu. 150 omų rezistorius gal ir nereikalingas, bet ji įdėjau dėl viso pikto.
Kondenstorius parinktas eksperimentiniu būdu- skaičiavimas man kažkaip nesigavo. 0.68µF (matavimas parodė 0.7µF) kaip tik davė 25mA prie 230V.

Lemputė “in action”:

Matosi kaip po truputi užgesta diodai- išsikrauna elektrolitinis kondensatorius. Įjungimas taip pat ne momentinis, bet žymiai greitesnis.
Beja, vaiduoklinis švytėjimas lieka net kokias dešimt minučių…. 🙂

Beja, lemputė kaista- 120V * 0,025A= 3W. Tokia šiluma kiek kaitina lemputę, todėl jos negalima kišti į labai uždarą armatūrą. Taupiosios lemputės korpuse verta pragrežioti skylutes oro cirkuliacijai.

High Voltage

P.S. Rezistorių geriau perkelti prieš tiltelį.

20 replies on “LED lempa”

  1. O gal tai skaičiuojasi taip… kondenstoriaus varža 4680 omų (prie 50Hz), diodų varža supaprastintai 0 omų. 39 šviesos diodai ima 120V, lieka apie 110V. I=110/4680=0.024A. Panašu į reikiamus 25mA. Gal tai ir teisingas skaičiavimas.

  2. Sveiki, autoriau!
    Seip, labai nepatartina jungti galingus LED-sviestuvus be sroves stabilizatoriaus. Visur kur montuoja LED-sviestuvus deda tuos driverius-stabilizatorius.
    Egzistoja milijonas mikroschemu butent tam reikalui. Uzsisakyti galima pvz. is Farnelio.
    “LED driver”

    Pvz: PT4115
    MAX16802
    TLE4242
    MAX16832

    ir t.t.

    😉

  3. Na, kainuoja tie driveriai nebrangiai.
    Beje as cia turiu maisiuka. Galiu ir padovanot koki, jei labai noresi.

    120v nereikia. Reikia grupuot juos po 4 nuosekliai, o po to kabint lygiagreciai, kad gautusi 12v. Aisku, srove bus nelabai maza.

    Beje yra driveriu, kurie nuo 220v veikia.

    Na ir dealextream.com turi tokiu dalyku.

    Zinoma, jei cia tik “fun”, tai ir kaip aprasyta straipsnyje – tinka.
    O jei rimtai namuose daryt apsvietima – cia jau be driveriu neapsieisi 🙂

    Driveriu dar vienas pliusas – PWM is mikrovaldiklio ir galima reguliot ryskuma (dimmeris).

    🙂

  4. Karosui: reikės mažesnio kondensatoriaus. Jei tikėti skaičiavimu:

    1. išmatuojam įtampos kritimą ant šviesos diodo prie reikiamos srovės.
    2. Padauginam iš diodų kiekio.
    3. Atimam rezultatą iš rozetės įtampos.
    4. Likusią įtampa pagal omo dėsnį skaičiuojam kondensatoriaus varžą.
    5. Pagal varžą paskaičiuojam kondiko talpą. Parenkam kondiką.
    6. Nusispjaunam per kairį petį ir jugiam per LATRą į rozetę ir matuojam srovę per diodus. Jei viskas čiki, sumontuojam į grąžų korpusą.

  5. Tikrai nemanau, kad tokiam šviestuvui, sakykime, reikia draiverio. Protingai paskaičiuoji elementus ir viskas. Kokių dar draiverių, jei srovė bus visą laiką vienoda? Įtampa rozetėj nesvyruoja nuo 150-300V, tiesa? O jei ir nukris iki 150V tai ypatingo pokyčio ir nematysi plika akim.. Prijunk baltą led’ą prie 3V ir prie 3.5V – nekas skiriasi 🙂

  6. Padariau su rezistoriumi, vietoje kondensatoriaus ir keramikiniu kondensatorimi, kuris tarp pliuso ir minuso labai dideliu. Kaista labai stipriai rezistorius (net pajuodavo), kitos dalys gal irgi kaista, bet silpnai. Buvau padaręs tik su rezistorium irgi veikia, bet mirga 50 kartų per sekendę, pastebima.

    Laimės!

  7. Daryti be balastinio kondiko yra kvaila, nes visi perteklinė galia išsiskiria šilumos pavidalu. Naudojant kondensatorių, energija konvertuojama į reaktyvinę galią ir atiduodama atgal į skirstomuosius tinklus. Kadangi tai “kondensatoriaus” reaktyvinė galia (atitinka “taupykelektra.elte” lochatroną) ji kompensuoja visokių variklių reaktyvinę galią.

  8. galima nusipirkti gata sviestuva bei lemputes. kai skaiciavau, gavosi taupymas 10 kartu … pasikeiciau 20 halogeniniu lempu i LED lemputes ( pirkau cia : —————————) dabar 10 lempuciu dega kaip kaitrine viena, atsipirko po metu.

    komento autorius trys kartus postino tą patį komentą į tris skirtingas temas = SPAMAS. Spidzuolio reklama nepraeis, tuo labiau kad iš Kinijos tą patį šūdą galima nusipirti pigiau. O elektroninės cigaretės, kaip ir kitos cigaretės yra nuodai ir narkomanija. Ir tokio šlamšto reklama draudžiama. -Admin.

  9. Ši lemputė pradėjo perdeginėti. Patys diodai pradėjo feilintis. Nutrūko grandinė, užkilo įtampa, apsisysiojo elektrolitas. Elektrolitą pakeičiau, vėl šviečia, kai kurie LEDai nešviečia. 5 metus atidirbo rusyje, t.y. švietė nelabai ilgiai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *