Termoreguliacija

Man nepatinka ventiliatorių užimas. Bet kartais tie ventiliatoriai reikalingi. Todėl iš senos kompiuterinės motininės plokštės ir seno ATX maitblokio sukonstravau ventiliatorių termojungiklį. Schema maždaug tokia:

Termofanas

Detalės labai paprastos ir second hand: LM393D tikrai galima užtikti pagrindinėse kompų plokštėse. Tai dvigumas įtampos komparatorius. Ventiliatorius junginėja galingi MOSFET lauko tranzistoriai iš pagrindinės plokštės- 50A ir 30V visiškas overkill, bet kam tai rūpi. Termorezistorius radau ATX maitblokiuose. Tiesa, ne kiekviename maitblokyje galima rasti tokį rezistorių, bet jį galima ir nusipirkti.

termofanas

Gavosi visai kompaktiška schemutė. PCB nedėsiu, kiekvienas gali nusipaišyti savo.

termofanas

LM393 tai dvigubas komparatorius, todėl ir junginėja du ventiliatorius. Pagal planą, vienas ventiliatorius aušins pagrindinių raktų radiatorių, kitas- kondikų apipūtimas. Dar neišbandžiau, kai sistema reaguos į milžiniškus elektromagnetinius trugdžius. Manau kad sumontuoti kondikai kiek išspręs šią problemą. Pagyvensim- pamatysim. 🙂

17 replies on “Termoreguliacija”

  1. Na, sita schema gal ir nebloga, bet vat kai kuriu kondiku nominalu neparasei. Dar klausimelis. Komparatoriai eina nuo vienpoles itampos arba nuo dvipoles, bet man niekaip nepavyksta ju paleisti nuo vienpoles, gal yra koks subtilumas kurio nepastebiu?

  2. Schema veikia nuo vienpolio maitinimo šaltinio. Mažiausia įtampa kažkur apie 5V didžiausia iki 25V manau veiktu, bet MOSFETas gali sprogti.
    Subtilumų nėra jokių.

    Iškarto, jei schema bus kartojama, reikia įdėti vieną patobulinimą: padaryti teigiamą grįžtamajį ryšį- per mega-kilaomų eilės rezistorių sujungti išėjimą su + įėjimu. Taip bus stabiliau ir atsiras histerezė.

    Beja schema sėkmingai valdo 12V 1.5A turbo ventiliatorių nuo nereguliuojamo (12..15V) maitinimo šaltinio ir nė kiek nekaista.

    Kondikų nominalai nesudaro esmės. Aš dėjau 0.1uF nes tokių turiu daug. Jie saugo nuo trugdžių, nes schema sumontuota indukcinio kaitinimo aparate. Tiesa, vienas rezistorius ant labai ilgo laido, tai teko dar prijungti 1uF polipropileną prie to rezistoriaus. Ir pats maitinimas turi turėti 470…x000 uF kondikus.

  3. Ivesti histerize, manau, nera reikalo, nes tas isijungimo – ijungimo tarpas nera labai svarbus. Kad isijungimas nebus toks status tai nieko tokio, bet jei del sventos ramybes ir tobulumo galima. O tai maitinima vienpoli tiesiog jungi prie Vcc pino ir gnd? Nes ne velnio taip man nepavyko…:-)

  4. Zmogau jei nezinai kas yra histereze, tai bent patylek protingiau atrodysi. Matuok itampas ant teigiamo ir neigiamo iejimu, nera cia kam neveikt.

  5. Ba1tukui – histerizė bet kokiu atveju yra gerai, o ypač tinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. O dėl to, kad komparatorius neveikia, tai gal pamiršai, kad jo išėjimas atviro kolektoriaus – išėjime BŪTINA varžą prijungti, nes daugiau ten nėra kam neveikti (na nebent maitinimo ar kitus išvadus supainiosi).

  6. Atsiprasau, kad ne taip issireiskiau. Matyt geriau uz jus zinau kas ta histerize 🙂 na, tuomet pavadinkim griztamojo rysio ivedimu, manau labiau tiks. O del neveikimo-tik dabar pamaciau, kad mano srotinis comparatorius kazkoks pakepes:-) su kitu veikia puikiai. Na bet jus tai stumiat ant visu, jei jau kazka ne taip parasiau. Kas nores padet o ne prisikabinti-supras be problemu.

  7. Jo matos kaip geriau zinai, nenori placiau papasakot, gal ir as, ir kiti ka naujo suzinos?

  8. Histerize tai kai del komparatoriaus netobulumo, o jei tiksliau, del iejimo offset’o, kuris gali buti ir labai mazas, mA dalis, pasidaro nestatus komparatoriaus isejimo isijungimo taskas. Kitaip tariant, kai ref itampa sutampa su in, komparatorius gali buti nepilnai atsidares, kas gali labai pakenkti. Tai aisku vyksta su volto dalimis, bet visgi gali buti nestabilumas ar koks neteisingas schemos suveikimas. Tuomet isijungimo ir issijungimo kreive atrodo kaip trapecija, vietoje kvadrato. Tai ivedus griztama rysi susidaro toks nelygumas ant ref itampos, o tai padeda susikovoti su histerize bent kazkiek. Tai ar pakankamai placiai apie histerize?

  9. Gerbiamas “profesoriau” Ba1tuks, kadangi Levo blogą skaito ne tik tie, kurie pirmą kart lituoklį rankose laiko, tai ateičiai patarčiau bet jau Wikipediją pasiskaityti, prieš demostruojant savo “išmintį”, vis ne taip juokingai atrodys 🙂

  10. Atsirado laido riteris dar vienas… Tai gal pakomentuos, ka neteisingai parasiau? Gal gerbiamas Levas galetu padeti pabaigti bereiksme diskusija?:-)
    Kai kurie zmones galvoja kad jie vieni viska zino ir kabinejasi prie kitu zodziu, nes patys tustybes pilni…

  11. Nesikoliokit, negražu.
    Ir dar primenu, kad schemos postinamos šiame bloge tik tada, kai jos patikrinamos natūroje (nebent būna kitaip parašyta). Jos tikrai veikia.
    Ir dar, schemos sumontuojamos, aprašomos, poto kartais nuo karto atsiranda bugų, kurie aprašomi komentaruose. Va todėl ir nededu viso indukcinio kaitinimo schemos- yra kažkokių bjaurių bugų kurių nesugebu saugaudyti.

    Dabar apie kitus reikalus:

    Histerezė – (http://en.wikipedia.org/wiki/Hysteresis). Supaprastintai, sistemos veikimo “vėlavimas” kuris priklauso nuo ankščiau esančios būklės. Šiuo atveju, kai termorezistorius pakelia potencialą iki komparatoriaus suveikimo ribos, per teigiamą grįžtamą ryšį susidaro papildomas patempimas į pliuso pusę. Tai pasidaro trigerio efektas ir išėjimo signalas užsifiksuoja. Norint išjungti ventiliatorių, įtampą reikia sumažinti kiek mažiau nei reikėjo voltų, kad įjungti ventiliatorių.
    Praktiškai be histerezės ši schema triukšmingoje aplinkoje veikia kiek nekorektiškai- ties jungimo riba mažiausias trugdis priverčia komparatorių persijunginėti. Tai duoda papildomą įdomų efektą- atsirado papildomas, “tarpinis” ventiliatoriaus greitis. Savotiškas PWM moduliavimas- pvz. auštant kondensatorių baterijai aiškiai matosi trys būklės- pilnai ūžiantis aušinimas, švelnus apipūtimas ir ventiliatorius išjungtas. 🙂
    Jei įdėčiau papildomą rezistorių šių efektų nebūtų.

    Histerezė nėra grįžtamasis ryšis. Šiuo atveju, grįžtamasis ryšis tėra priemonė sukurti įrenginio histerezę.

    P.S. gerbkime vienas kitą. Bet klaidas nurodyti būtina. Gi ne visi išėjo elektronikos mokslus univere (aš pvz. neėjau, tik privalomas kursas, aš esu elektros sistemų inžinierius, mes kV ir kA skaičiavom 😉 )

  12. Tai čia aišku, kad Levas gali žymiai geriau paaiškinti, bent jau oficialiai mokosi(mokėsi) kažkur… 🙂 O ir pas jį patirties yra žymiai daugiau, gi kiek jau laiko jis su šituo briedu draugauja 🙂 Na, bet manau pagrindinė problema, kad aš pats suprantu, bet nemoku paaiškinti kitiems(ne viskas tai nesiseka paaiškinti. Pavyzdžiui matieką aš pusę savo klasės mokiau laisvalaikiu), bet vat pačiam tai viskas aišku kaip dieną(nu gerai, kaip ankstyvą rytą 😀 )

  13. Ką jungti nuo 5V? Tai ne kompo aušinimas (beja vienas kompo ventiliatorius pas mane pajungtas tarp 12 ir 5, taip jis gauna 7V įtampą ir puikiausiai veikia). Čia aušinama indukcinio kaitinimo “mašinėlė”, ten kai jau užkaista, tai ir 12V būna per mažai. Tačiau užkaista tik kaitinimo metu. Todėl ir padarytas aušinimas “kada reikia”.

  14. Schema veikia, tik as dejau ne LM 393 o JRC4558 ir vietoj r3 5K idejau 10K.
    Gal del toks siauras apsuku reguliavimas ? Salia lituoklio palaikiau iskart ant max sukasi, patrauki tolyn termorezistoriu – sustoja.Ka dar paderinti kad geriau reguliuotusi apsukos ?

  15. Todėl, kad čia ne analoginis reguliavimas, o tik įjungta/išjungta. Pas mane sumontuota labai triukšmingoje (elektriškai) aplinkoje, todėl dar atsiranda kitas režimas- triukšmų gaudymas.

    Norint gauti analoginį reguliavimą, reikia pirmiausia surasti tranzistoriui radiatorių ir sumažinti mikroschemos (JRC4558) stiprinimą t.y. perjungti iš komparatoriaus režimo į stiprinimo.

    Tačiau geriau daryti kitokią schemą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *