Visa laiką norėjau išbandyti LCD monitorių Portrait režime, bet niekaip papapuldavo į rankas reikiamas. Miltukų Meistras pradėjo liuobti savo užkaborius ir prigrasino, kad išmes mano (ir jo pačio) sukauptus LCD monitorius ir jų šrotą. Taigi teko 🙂 pasiimti ViewSonic VP930 monitorių ir pastatyti šalia savo iškastruoto ar tai Samsung ar tai LG ar tai Chungwa monitoriaus. Vienu metu paleidau ir vieną ir kitą monitorių ir pažiūrėjau kaip rodo interneto puslapius.
Mano puslapiai naudojo labai primityvų “dizainą” tai jie gana normaliai rodosi ant abiejų monitorių. Tačiau pažiūrėjus į interneto “mass media” tinklaraščius iškarto pasimato nauda.
Komjaunimo Tiesa:
Šis interneto “portalas” labai kultūringai užpildo Portrait monitorių. Tuo tarpu įprastas monitorius turi tuščias paraštes.
Kitas geltonasis puslapis:
Čia irgi labai gražiai susinaikina nenaudingos paraštės. Tiesa, čia dar yra mano iškastruotas reklaminis blokas.
Užmiršau pasakyti, kad abu monitoriai turi tas pačias rezoliucijas- 1280×1024, tik portrait monitorius didesnis- 19 colių (Landscape- 17″).
Visai patiko. Dabar nežinau ar pasilikti prie šios konfiguracijos, grįžti prie 2×17 landscape ar pasistengti susiremontuoti ir nuknisti iš Miltukų Meistro dar vieną 19″ koją. Tada bus 2×19″ Portrait arba Landscape, nes monitorius gražiai sukiojasi ant šios kojos.
Nu sakyk ka nori, bet galva sukiot i sonus tikrai lengviau nei vertikaliai 🙂 O ir straipsnis juk neskaitomas fotogravo rezimu, tai tikrai nereikia viso iskarto matyti. Vienu zodziu, mano nuomone landscape(jei nemaisau rezimu) yra patogesnis.
nžn, bet aš galvos nesukioju kai skaitau 🙂 Naudojant monitorių nuotraukos dėšinėje (kaip standartinėje knygoje) aš matau dažniausiai visą straipsnį viename lape. Nu kartais reikia skrolinti. Tuo tarpu įprastame režime labai dažnai reikia skrolinti.
Tačiau naudojant kokias super-duper excelines lenteles ir buhalterines programas žymiai dažniau reikia sutalpinti info į plotį. Todėl pas mumi darbe labai daug monitorių su 1400 x 900 rezoliucijomis. Pats bosas tai įsitaisė obuolinį kompą-monitorių per pusę stalo kad tilpu visi langeliai vienu metu.
Kol kas eksperimentas vygdomas tik vieną dieną, tai negaliu pasakyti savo išvadų.
Turint gerą regėjimą ir pakankamai didelį stalą gal visai ir patogu. Bet spėju, kad daugumai galva paskaustu į antrą dieną 🙂
kita bėda yra kad regos laukas lcd žymiai blogesnis į viršų apačią negu šonus padarytas neerzina dar?
Has mane baisiai erzina vertikaliai pasuktuose monitoriuose, tai kad jų RGB subpikseliai atsistoja vertikaliai, o ne horizontaliai, ir todėl šriftai kitaip atrodo. Smulkmena, lyg ir, bet akis įpratusi.
Labai norėčiau tokio stačio monitoriaus šalia savojo Samsung T190 – tas zaraza gali būti tik gulščias, nes neturi sukiojimui skirtos kojos. Būtų šaunu, jei galėtum dar vieną prigriebt 🙂
Kažkada ir aš savo NEC’a buvau į portrait pavertęs. Bet greitai atgal atverčiau – užkniso kaip kokiam arkliukui galvą linguot, tekstą skaitant 🙂 O su OrCAD’du tai ir visai neįmanoma buvo dirbti. Gal būt portrait režimas praverstų planšetinio tipo nešiojamam kompe, bet LCD matrica turėtų būti atitinkama, nes pigiųjų žiūrėjimo kampas labai jau mažas – vaizdas “nesifokusuoja”
Paskaicius kai kuriu komentus, susidaro ispudis kad kai kuriu zmoniu akys nejuda vertikaliai
Manau, problema ne akių judinime vertikaliai, o tame, kad akys išdėstytos horizontaliai. Žmogaus matymo kampas horizontalia kryptimi daug didesnis nei vertikalia. Dėl šios priežasties ir pradėti gaminti wide (16:9) tipo monitoriai, nes jie geriau atitinka bendrą žmogaus matymo kampą.
Šiaip, aš galvojau, kad Dievulis davė gyvūnams dvi akis, kad jie matytu erdvinį vaizdą. O dar, matyt visi knygų, laikraščių ir skelbimų gamintojai yra visiški neišmanėliai, nes savo spaudinius daro Portrait režime. 🙂
o mane tai labai nervina kai tekstas būna prie monitoriaus krašto, kai toks puslapis pasitaiko aš firefoxe’e atsidarau adresyną, kad akys nekliuvinėtu
man tos paraštės būtinos, ypač iš kairės 😀
Man tai labiausiai patinka pas šį veikėją kaikurie slapyvardžiai, kaip tarkim šį kartą “Miltukų Meistras” 😀 Ir jei tai yra “tiesioginis slapyvardis”, tai labai lengva numanyti, kuo tas čiuvelis verčiasi ir su kuo mūsų gerbiamas Levas bendrauja 😀
Darbe aš daugeliui esu prigalvojęs visokius slapyvardžius. O “Miltukų Meistras” yra žmogus atsakingas už šaratinio malūno produkcijos tikrinimą, sandėliavimą ir kontrolę. Žmogus pastoviai apsistatęs sumaltos produkcijos mėginiais, visokiom grustuvėm, maišiukais ir pastoviai išsipaišinęs nuo galvos iki kojų. Ko ne miltukų meistras. O prieš eidamas šias pareigas jis dirbo ir to malūno operatorium. Galima buvo pavadinti malūninku, bet prigijo Miltukų Meistras. 🙂
Taigi nieko čia baisaus.
Aš ir išbandęs šį variantą. Gan smagu kokį word’o failiuką atsidarius, nereik daug slinkt, kad viską matytai, bet kaip minėjo Marius subpikselių išdėstymas kiša koją ilgesniam naudojimui… Nors gerai pagalvojus tai toks variantas vistiek daug geresnis skaitymui, nes akys dažnai vartaliojasi aukštyn – žemyn… Ir dėl to, manyčiau, dažniau (daugiau) drėkinamos, nei joms judinant į šonus.
Aišku tada 😀 Bet šiaip reikia atsargiai duot pravardes, nes kiti gali neteisingai suprasti 🙂 Na, bet už originalumą tikrai galima 10 parašyt 😀