Šiam projektui reikės:
4 balastinių, apie 1uF >400V kondensatorių, 4 diodų tiltelių, 4 nedidelių elektrolitų >150V, 4 stabilitronų, saugiklio, PTC rezistorių (nebūtinai), PCB plokštelės ir 42″ LG LCD LED televizoriaus likučių 🙂
Y klasės kondensatoriai nebūtini, tačiau jie mėtosi visur ant stalo ir prašosi įlituojami į schemas.
Viską gražiai sulituojam:
Kitoje pusėje prilitavau SMD diodų tiltelius, čia jie 400V (280V RMS bridge) ir 1A:
LCD LED televizorių sudaužom, išlupam matricą, išimam viduje sumontuotas šviesos diodų liniuotes:
LOL 🙂
Kitaip sakant sujungiam tokią schemą:
O jei rimčiau, LCD teliko pašvietimas suorganizuotas kaip 4 liniuotės, kurios savo ruožtu sujungtos kaip trys grupės nuosekliai sujungtų smulkių LEDų. Tos mini grandinės darbinė įtampa prie 20..30mA srovės yra apie 110V. Aš aišku nusižengiu taisyklėm ir tas tris mini grandines sujungiu lygiagrečiai be jokių išlyginamųjų rezistorių. Aš guodžiuosi ta mintim, kad Innotek parinko vienodus diodus, o ir šiaip jie sumontuoti ant aliuminės PCB, tai termo režimai kaip ir stabilus.
Toliau šios keturios liniuotės jungiamos prie įdentiškų balastų. Tai paprasčiausias kondensatorinis balastas (reaktyvinė varža), toliau eina PTC vien tik dėl saugumo padidinimo (aš turiu daug šių, mėlynų PTC su maždaug 100mA darbine srove. Tačiau jie nelaiko tų 100 miliamperų, todėl sujungti du lygiagrečiai ir suglausti, kad sumažėtų darbinė srovė dėl šilumos). Lygintuvas, elektrolitas kad nemirgėtu ir papildomai 120V stabilitronas arba koks transilas. Tiktu ir varistorius. Jis naudojamas tik tam, kad jei netyčia nugeibs LCD liniuotė, tai jis neleis įtampai pakilti daugiau nei 120V ir taip apsaugos kondensatorius nuo sprogimo. Realiai, mūsų elektronikos parduotuvės neturėjo pardavime galingų stabilitronų, tai sudėjau mažiukus, vato rodos. Tai eksperimentuojant iš jų rūko dūmai, tačiau jie darbą atliko.
Schemoje ir PCB numatyta vieta antram balastiniui kondensatoriui. Nes vėl, Lietuvos parduotuvėse negalima gauti padorių polipropileno kondensatorių, o ir norėjosi kiek pakelti srovę per šviesos diodus. Tačiau vėl išgelbėjo šiuolaikiniai televizoriai, šį kartą plazminiai. Ten viduje labai patogūs ir geri 1uF ir 650V rudi kondikai.
PCB rekomenduoju užlakuoti, nes vietomis atstumai tarp didelio potencialų skirtumo takelių minimalūs.
Man toks klausimas filosofinis iskilo, kaip butu geriau. Sakykim sugalvojam tureti ledini apsvietima is serijos DIY kurioj nors patalpoj (sakykim koridorius is 10 led) taigi kaip reiktu laida tiest:
1)visur vaiksto 230V, ir led lemputes buna su tuom kondensatoriniu balastu
2)statom kazkoki tai maitinimo saltini, kuris kintama verstu i nuolatine ir kiekviena led lempute yra prijungiama prie to nuolatines laido. Kiekvienas led, zinoma, turi kazkoki tai driver’i. Sakykim kiekvienam prikabinam po buck tipo keitikli.
Kas naudingiau? kaip labiau verta daryti? kas efektyviau, atsizvelgant i tai, kad keitiklis nieko nekainuoja? ir isvis, cia didelio masto nesamone, ar turint laisvo laiko verta veikla?
Jei balastas nieko nekainuoja, tai tikras 230V balastas su PFC. Kad ir TPS92070…
Nes dviguba konvertacija visada blogis.
Ei “chebra”, baikit su tai kondensatoriniais balastais žaisti 🙂 Šiai dienai yra kur kas elegantiškesnių (ir gerokai ekonomiškesnių) sprendimų – kad ir su POWER INTEGRATIONS LinkSwitch-TN serija (LNK302-LNK306)
Nustosim kai tik paskaičiuosit kuris linkswitčas gali išduoti ~200mA prie 110V. Ir kuris Marijos žemėje kainuos sakysim 3 litus. 🙂
O dėl ekonomiškumo… jus čia apie reaktyvine galią šnekat? Nes šiaip balastas šaltas kaip lavono subinė.
O tai nebaisu, kad tie LED iškeps? Nes aš taip skaičiuoju tai prie 230V pradinės su 110 ant LED ir 1uF gaunasi 37mA. O dar įvertinus +-10% iš tinklų tai išeina nuo 30 iki 44 mA.
Negerai pervargusia galva komentarus rašinėti 🙂 Kaltas, neatkreipiau dėmesio, kad balastas įtampą tik iki 110V numuša. Nesu didelis LinkSwitch schemų specialistas, bet iš kitos pusės žiūrint, išėjime darant ne 12V bet 110V, ant valdančio tranzo kaip tik mažesnė įtampa kris. Tai tik “freweeling” diodui bus karšta, nes teks gerokai didesnę energiją nugesinti. Ir ko gero su droselio induktyvumu reikės “pažaisti”. Kažkur dar “mėtosi” plokštė su LNK304, tai gal pavyks ne tik 12 bet ir 110V “išspausti” 🙂
O lyginant kainas, kondensatorinis balastas tikrai be konkurencijos.
Viena LED “liniuotė” susideda iš triju grupių LEDų sujungtu lygiagrečiai. krk: Viso 57 šviesos diodai. Tas “vienas” diodas tai du LED kristalai vienam korpuse. Viso teoriškai 114 LEDų.
Kadangi LEDų grupės lygiagrečiai, vienos “liniuotės” srovė dalinasi iš 3. Vadinasi, 30..44mA /3= 10…15mA per kažkokį “papiktintą” diodą kuris prilituotas prie aliumininės PCB. Kadangi nežinau diodų parametrų, tai pasirinkau “saugią” srovę. Truputi spėju, kad šiem diodam ir didesnė srovė nebaisi.
gintarui: bandžiau kartą… nuo droselio pasipylė tokios aukštos įtampos “spaikai”, kad aplinkui sudegė ir raktai, ir diodai ir panašiai. 🙂
Šis LED šviestuvas dar tebešviečia mano WC patalpoje. Šiesa dar visai ryški ir neįprastai balta ir specifinio spektro. Dėl to svečiai sunerimsta, kad jų šlapimas ryškiai geltonos spalvos… 🙂