Gatvių požemių topgrafija

Kartais reikia susidurti su žemės darbais. O žemės darbai “viešoje” vietoje yra gana komplikuotas reikalas- ten niekas neatsimena kur kas pakasta. O jei nutrauksi kokį nors kabelį- bus problemos. Ne tik kažkokia nebaisi bauda, bet ir remonto išlaidos. O dar baisiau, kabelio (ar kitų komunikacijų) naudotojas gali tau užkrauti prastovos nuostolius. Jei nukirpsi kokį nors optinį kabelį, koks nors telekomas gali paskaičiuoti visų atjungtų klientų mokesčius, o jei atšildysi kokios nors maGsimos šaldytuvus, tai gali ir prisipirkti pašvinkusių produktų.
Mūsuose teoriškai yra žemėlapiai kur kas eina, bet žemėlabai dažnai neatitinka. Galima išsikviesti kokį specialistą. O dar kaip uždokumentuoti to durno “specialisto” darbą, kai jis rankute mostelį- tipo kasti galima…
O kaip tai daroma didesniam ir senesniam metropolyje?

Čia viena gatvelė kuri tikriausiai bus perknista:

gatviu zymejimas pozemiai
Kai kurie užrašai dalinai suprantami: BT – telekomas, BG- dujos, WATER- vanduo 🙂

gatviu zymejimas pozemiai
Tačiau palaidi skaičiukai, rutuliukai tikrai nesuprantami bent jau man.

Tačiau, kažkaip šikna jaučiu, kad kas paišė tuos ženklus tikrai atsakingas jeigu kas ne taip įvyks. Ir dar spėju, kad darbu eigoje viskas paveiksluojama- ir jei darbininkai nukryps į šoną nuo esamų schemų, tai braižytojas išsisuks.

14 replies on “Gatvių požemių topgrafija”

  1. Šiaip jau egzistuoja tokie prietaisai, vadinami trasos ieškikliais, sugebantys “pamatyti” kas po žeme dedasi iki keliolikos metrų gylio. Kadangi tokie daiktai kainuoja šimtus tūkstančių EUR, tai yra įperkami tik monopolistams – TEO, LESTO, Lietuvos dujos ir t.t.

  2. gintarui: norėčiau pamatyti kur rodo iki keliolikos metrų betką. Kad ir už melioną.
    Aurelijui: Kur vykdau? Čia gi Londono gatvė 🙂

  3. Per statybas teko susidurti su tarybiniais drenažais. Pagal mano žemėlapį drenažas eina tiesiai po namu (75 mm vamzdis, kuris per pusdienį gali ežerą pripilt). O pagal kaimyno brėžinius — trys metrai į kitą pusę. Realybėje gavosi tikslus vidurkis po kaimyno siena, rado drenažą polius kasdami. Darbininkai rado, bet nieko nesakė, o kad buvo nukirsta ta magistralė, paaiškėjo, kai jau stovintis namas pradėjo lengvai plaukti į vieną pusę…

  4. Ką tik kalbėjau su savo kolega, pardavinėjančiu trasos ieškiklius, ir jis patvirtino, jog storą vamzdį ar kabelį, skleidžiantį stiprų signalą, iš tiesų galima “pamatyti” keliolikos metrų gylyje. Tačiau nuo gylio priklauso matavimo paklaida – jei gylis iki kelių metrų, prietaisas atstumą parodo kelių procentų tikslumu, jei giliau – paklaida pradeda smarkiai augti. Ir jei iš tiesų norėtum “gyvai” tokį prietaisą pamatyti, prezentaciją būtų galima be problemų suorganizuoti.

  5. nu viskas gerai su tais ieškikliais, kol neprasideda praktika: telekomo variniai ir ypač optiniai kabeliai, keraminiai ir asbocementiniai vamzdziai, elektros kabeliai kuriuose siuo metu netaka itampa ir t.t. 🙂
    Tada vadybininkų pasakėlės apie tikslumą kažkaip nyksta. O jei ten tų kabelių ir komunikacijų “miškas”? Kaip fotkėse? Arba palaidota pusė tonos armatūros 😛

  6. Taip, tas tiesa, kai po žeme yra komunikacijų “miškas”, ne taip paprasta susigaudyti. Tačiau kaip ir su bet kuriuo sudėtingesniu prietaisu, taip ir su trasos ieškikliu reikia mokytis naudotis. O tas mano kolega ne šiaip sau vadybininkas – jis ir elektronikoje susigaudo gerai, ir net labai gerai. Drįsčiau teigti, jog iš viso mūsų elektronikos kurso, jis buvo pats “kiečiausias” (mes esame ir klasiokai ir grupiokai, o vienu metu buvome net ir bendradarbiai). Tai galiu garantuot, jog jo teiginiai nėra marketingo paistalai.

  7. nenoriu įžeisti to klasioko… Bet.
    Mano mokytasis mokslas- elektros tiekimas ir bla bla. T.y. aukštos įtampos tinklai. Yra ten ir kabeliai.
    Atvažiavo vokiečiai, pabūrė apie savo super-duper laboratoriją ant ratų kuri diagnozuoja kabelius, randa pažeidimus ir t.t. Viskas labai gražiai atrodo. O vienas dėstytojas sako- davai padarom bandymą realiam pasaulyje. Nuvairavo ta laboratorija į vieną pastotę. Pajungė prie pažeisto kabelio. Tikrai rodo gedimą. Atstumas iki gedimo ten 30 metrų valio ir t.t. Pasiėmė nesiojamus detektorius vaikšto-vaikšto ir neranda. Signalas tai yra tau nėra. Atstumas ne į temą visiškai. Pasimetė, pradėjo miglą pūsti. O vietiniai rabotiagos juokiasi iš tu “mokslinčių”. Kai baigė pasirodymą, atėjo toks diedukas ir sako: o dabar mūsiškai: – Antanai, davai chujarink įtampą. O pats pasiėmė baslį medinį ir parėmė vieną galą į žemę, kita prie ausies. Antanas xujarina, anas klausosi. Pavaikščiojo vienon pusėn, kiton, atėjo prie vienos vietos ir sako čia. Vokiečiai- WTF, atstumas tikrai mažesnis nei 30 metrų, nesamonė. Diedukas nu į kas- kasime čia. O kad 30 metrų, tai kame bėda- kad nereikėtu kabelio galų pridavinėti atgal į sandėlį, tarybiniais laikais priraizgė papildomus ~20 metrų kilpomis. 🙂
    Nu iškasė, rado pažeidimą. Apie 1m atstumu buvo tikslumas.

  8. ” Nuvairavo ta laboratorija į vieną pastotę. Pajungė prie pažeisto kabelio. Tikrai rodo gedimą… ” čia apie 6 – 10 kV kabelius eina kalba?

  9. Tikrai galiu pritarti Levui, kad tie prietaisai gražiai atrodo tik kol teoriją dėsto, o praktikoj toli gražu nepavyksta jiems pasiekt pačių išsikeltų tikslų. Beje, labai faina istorija su lazda 🙂 pas mus per vieną prezentaciją buvo analogiškas nutikimas, tik kad su vandentiekio trasa ir virbulėm 🙂

  10. Nesakau ir aš, kad virgulės yra patikimas metodas, bet tąkart suveikė 😉

  11. Teko pačiam kasti kabelį nenaujam gyv. namų kvartale. Turėjom kažkokį žemėlapį kur jau praeina kiti kabeliai, tačiau paaiškėjo, kad žiauriai netiksliai, matomai prieš tai buvę kabelių klojėjai vengdavo darbo, vietoje 80 cm kasdavo 50 cm griovį, ir visaip kaip bandydavo kampus nukirst…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *