SIAscope

Kažkada ieškojau žmonių kurie padėtu suremontuoti apgamų mikroskopą SIAscope. Ten kartu su ASTRON Clinica softu toks šūdinas USB mikroskopas su R, G, B, W, IR LED pašvietimu. Viskas padaryta ant Cypress EZ – USB FX2LP čipo ir dar stove ATMEGA48 kuri gal valdo LEDus… o gal užsiima kenkėjiška veikla.
SIAscope vibratorius
Dabar kai daug kas paaiškėjo, norėtusi biški pabambėti ir gal kam nors bus sutaupyti pinigai. Nes šito prietaiso esmė- pinigai.

Visą ten nuotraukoje galima išsiskaityti, bet esmę perrašysiu:
give us your money suckers
IF THE KEY IS LOST OR STOLEN, IT WILL NOT BE REPLACED WITHOUT PAYMENT OF GBP995.

Bl… ką? Xuj…$%%. Nax$%^!!! нифига себе… Taigi, viskas čia skirta pinigų iš medikų čiulpimui. Ką gaunam už tuos pinigus? Lamerišką programą parašyta ant Microsoft visual basic, kuri dar naudoja kažkokią MS SQL serverio versija saugoti paveiksliukams. Primityvius “ala photoshop” smaukytuvus reguliuoti spalvingumui, kontrastui ir raiškumui.
Galvojat koks nors automatinis vėžio atpažintuvas- ne. Nors apgamo dydžio-ploto matavimas- ne. User friendly interface- ne. Gėjiškas interfeisas- o ja,ja.

Iš esmės veikimo principas toks- paprastas USB mikroskopas kuris padaro po dvi nuotraukas skirtingose spalvose. Kam dvi? Kogero softas turėtu skaičiuoti ala “high dynamic range” fotkes. Bet kiek supratau ten nelabai gaunasi.

O dabar apie baisiausią reikalą- aparatas genda. Genda labai keistai ir tendencingai. Staiga pradeda kompas kaip ir matyti tą “vibratorių”, bet softas jau ne. Kartais mato, kartais nemato. Hardwarinių bėdu kaip ir neturi būti. Bet mane ižeidė vieno oficialaus remontuotojo atsakymas į mano užklausimą:
aš pasakiau kad buvo sulaužytas USB kištukas ir vistiek neveikia. Man atsakė, kad pakeitus kištuką reikia perkalibruoti prietaisą. Man kai žmogui, kuris trupučiuką gaudosi elektronikoje buvo kaip mazgote per veidą.

Kas viduje:
moleview siascope internal structure
Kairėje didelis energijos kaupimo kondikas ir rodos step-up stabilizatorius. Nes USB galia nėra labai didelė, o LEDams reikia tikriausiai daug. Per vidurį- LED žiedas ir kažkokia matrica. Ten giliau nelindau, bet biški spėju, kad gal net IR filtras nenuimtas. Rezoliucija neturi būti didelė. Toliau mygtukai su klaikiu mėlynu pašvietimu. Pagrindinė plokštė kuri kampu jungiasi prie kameros. Ten stovi Cypress’s EZ-USB® FX2LP™ (CY7C68013A) su 128 kojom, ATMEGA48, standartinės logikos čipas TTL logikos lygiams keisti, įtampos reguliatorius ir 24LC64 čipas kiparisui.
Poto eina toks keistas USB laido pailginimas iki kištuko rankenoje.

Vienas toks “vibratorius” tiesiog rankose-akysė atsisakė dirbti. T.y. jis dar kelis kartus kaip ir veikė, bet rodė visokias nesamones, a poto tik pyst ir nebeveikia. Kitas vibratorius kažkur kitam mieste pradėjo irgi streikuoti, tai liepiau agentui skubiai gauti, kol nenustipo visiškai. Kai rankose jau buvo du vibratoriai, galėjau konstruktyviai padirbėti, juolab kad turėjau ir dev-boardą kuris skiriasi tik kojyčių kiekiu.

Sulyginus eepromus buvo pastebėta, kad vienas epromas kas kažkiek dešimčių baitų užpildytas besikartojančia informacija. Kito prietaisao epromas kaip ir buvo normalus, bet perskaičius kipariso datašyta buvo pastebėta anomalija- kažkodėl boot baitas buvo pakeistas į kitokį, ko pasekoje VID/PID perduodami, bet softas neįkeliamas.
Pakeitus įtartiną baitą ir užlopius ištrintas skyles firmware kaip ir buvo atstatytas. Dar teko firmwarėje surasti prietaiso serijinį numerį, surasti ir reverser engineerinti. Nes be serijinio numerio nesutampa kalibracijos, o kai nėra kalibracijos prietaisas (softas) neveikia.

MOLEVIEW SIASCAN eeprom firmare chip location
Čia pirščiukas rodo, kur stovėjo konfiguracinis eepromas. Dėl viso pikto aš pakeičiau eepromą į kitą, gal mano mintys bus neteisingos ir pats eepromas ėmė ir sugedo. Man tik neaišku, ką ATMEGA daro su tuom epromu, nes jos kojos jungiasi prie SDA/SCL linijų.

Dabar apie firmware- pirmas baitas turi būti 0xC2, pas “gendanti” prietaisą buvo 0xC0. Serijinis numeris įrašytas adresu 0x1200. Rašomas iškreiptai: jei numeris AC900016 tai koduojasi B0 BB 0D 00 00 00 43 41, jei serijinis numeris BC000351, tai: 5F 01 00 00 00 00 43 42. T.y. serija “AC” ar “BC” užrašoma kaip ASC, o pats numeris rašomas kaip skaičius bin. Ir eina pirmiausia LSB. T.y. iš galo.

Va SIAscope cypreso firmware. Ir apsišika kapitalistai.

Visdėlto neaišku kodėl nusimušė eepromas. Ypač jei jis teoriškai dirba tik READ ONLY režimu. Ką daro ATMEGA su tuom eepromu? Ką ten skaito? Gal kokius nors LED valdymo parametrus? Gal. O gal kai užeina noras užsiima perprogramavimu? Nežinau.

Ką galima dar padaryti? Gal iššifruoti kas visdėlto slepiasi kalibracijoje (ten beja yra BMP failai su tuščia nuotrauka. Teoriškai pixeliu kalibracija. Dar keli bin failai ir xml.).
Bet geriausia būtų skubiai padaryti openhardware-software projektą, kad kiekvienas žmogus ir draugai kinai galėtu padaryti tokį prietaisą pigiai. Kad kiekvienas dermatologas-onkologas galėtų tokį šūdą gauti už ~50USD +S&H. Gal toks reikalas išgelbėtu kelis žmones nuo melanomos? Kaip manot? Pakišti kiaulė ASTRON klinikai (beja ji bankrutavo, jos dalis irgi rimta BTG-Interventional medicine (su pakreiptu senu minolta logotipu)- rimtus šūdus gamina.)

12 replies on “SIAscope”

  1. Nuuu… a tai ką tas prietaisas konkrečiai ten daro? Tipo, kadžką „detektina“? Jei būtų aiškus detektinimo algoritmas (wiki nežiūrėjau, gal kas nors yra), tai kažką panašaus iškepti – tikrai yzy…

  2. Jo, jau pasiskaičiau… tokio daikto kaina tikrai galėtų būti iki $50 (nu, gal, daleiskim, $100, bet niekaip ne daugiau), nes visi komponentai yra niekingai pigūs ir jų pilna.

  3. Remontavau ir as toki stebuklinga medicinini prietaisa. kaip ji pavadint tiksliai nezinau, bet pati procedura vadinasi plaukeliu salinimas lazeriu. Pasak klientes ten kainavo desimtim tukst LT. O uz remonta kai keleta kartu sumokejo po tukstantuka EUR, pradejo ieskoti “serviso” Lietuvoje. Pats aparatas elementarus rankenoje stovi lempa, istatyta i radiatoriu kuris ausinama distiliuotu vandeniu. pridedi prie apzelusios vietos, spragteli migtuku. Yra keiciami filtriukai (stikliukas aliuminio korpuse) kurie matyt praleidzia skirtingo ilgio bangas. Na tiek apie aparata, o dabar linksmoji dalis. korpusas pagamintas tokio pigumo plastmases, kad turbut pigesnes neisejo uzsakyt. as ji ten jau suklijaves, virinau plastika ir tt. pirmas reikalas uz ka kliente su siuntimu i Italija sumokejo 1,5 K eur buvo prakiurusios slangutes pakeitimas. Slangute elamentari kur Ermitaze 1m kainuoja 1 Lt. Ja makaronscikai sukiso belekaip, tai po to pasinaudojus issizerge korpusas. Kitas gedimas buvo Filtro davikliu keitimas. tai ten is vis kosmosas. Viduje ant plokstes stovi 5 mygtukai (lemonoje po lituka kainuoja) sujungti lygiagreciai. Kisdamas filtriuka nors viena nuspaudi tai ir aparatukui to uztenka “suprast” kad jau pasiruose darbui. Tie mygtukai sustatyti statmenai tam filtriukui, tai kisdamas filtra visa laika juos rauni nuo plokstes, o kad butu linksmiau tai jie skirtingus filtrus pagamino skirtingo storio. ploniausas vos sugeba tuos mygtukus nuspaust, storiausiausias rauna juos kaip reikiant. Tam filtriukui jokio fiksatoriaus nepadaryta, tas spaudziamas- raunamas mygtukas ji ir teprilaiko. tai uz tu mygtuku prilitavima prie ploksteles su siuntimu sumokejo 900 Eur.
    Paciupinejus tokius “stebuklingus” aparatus is kart matai ju realia kaina, o kai kai pasako kiek jis ale kainavo, tai supranti is kur medicinos paslaugu tokie ikainiai

  4. Levui: atmega gali atlikti tiek slave I2C tiek master I2C fujkcijas, bent jau pats standartas tai leidžia. Sakykim kiparisas išsaugo eeprom’e nustatymus, o atmega juos paima ir valdo LED’us.

    P.S. Ko jūs stebitės, juk prie okupanto nebuvo tvarkos, sažinė minimali, prie kapitalizmo pinigas patapo Dievu, ypač pareigūnams ir politikams. Mokykitės iš kapitalistų “sąžiningai” varkes virti, tada neverksite dėl mažų atlyginimų.

  5. Briedziui: kiek žiūrėjau, neradau patentų. Tačiau radau, kad ta astroklinika bandė užpatentuoti kažkokius trivialius dalykus (rodos kaip “kad programa užsikrauna iš kitos atminties”) ir jų patentus atmetė. Poto jie bandė paduoti UK patentų biurą į teismą…

    Šiaip stebėjimas/fotkinimas naudojant skirtingą apšvietimą daug kur naudojamas jau kokį 100 metų.Sunku būtų užpatentuoti.

  6. Teko apsilankyti pas medikus panašiu klausimu, tai hw buvo (įprastas?) fotoaparatas, na toks su keičiamais objektyvais. Nežinau, kas per softas kompe, bet įvairiaspalvių layerių rodymas irgi nelabai įtikinamai pasirodė. Sumoj už patį fotografavimo aktą (konsultacija atskirai) – 80 litukų. Tai su vibratorium gal dar rimčiau būtų buvę.

  7. na puikiai suprantu kodėl, lochatronas aukštam lygyje, beje su juodu humoru šiuolaikinei webcam’ai iš siauraakių daro daug geresnės kokybės foto/video(1650X1050@40fps) XD ant durniaus teko mėsinėt viena egzempliorių už $18 perdarinėjant į galimybę matyt tamsoj, tai apginklavus 6 vnt. 3W IR diodais gerai kabino į mėsą nekalbant apie drabužius ir plastmases XD

  8. Tai, kad medicinoje ir visur kitur, daugiau kainuoja visokie standartai ir lincencijos gaminti ir parduoti tuos prietaisus. Aišku, kaip jau praleidžiami pro pirštus tokie lochatronai, tai jau kitas reikalas. Nors taip pat neaišku, kodėl klinikos ar med. specialistai pasirenka tokius lochatroninius besočių kapitalistų prietaisus. Galėtų konsultuotis pas Levą prieš įsigydami aparatus. 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *