Metaliniai darbeliai

Koleikas žaidžiu su suvirinimo aparatu. Nelabai kas gaunasi, tai pažiūrai į jutūbę, tai pats pavirini… Tai ir žaidžiam, kai būna laiko, noro ir nelabai šalta. O pavasaris šis toks šaltokas.

Gyvenu name kuris statytas rodos 1939 metais ir kai kuriuose kambariuose išlikusios originalios spynos. Tos spynos nelabai ir naudojamos, bet vienos dvivėrės durys (pakabinamos ant bėgelio! sustumiamos) turi labai įdomią spyną. Ji sujungia dvi varčias- tiesiog surakina dvi duris viena su kita. Tačiau raktelis pamestas…

Metalo darbeliai
Tai ir kažkokio strypelio, geležies gabaliuko ir spyruokliuojančios poveržlės padariau raktą.

Kitas darbelis- darbe naudojam mažus tigliukus ir kupeliukus. Ir juos labai sunku sugrabalioti. Pirkau “firminį" vokišką instrumentą tam- šūdas. Bandžiau paaiškinti darbo mechanikui ko man reikia- nesuprato. Todėl pasidariau pats:

Metalo darbeliai
Tam sunaudoti keli strypeliai nuo dauginimo aparato, senos replytės ir guolis. Dalis guolio.

Metalo darbeliai
Guolis “čiups" karštus tigliukus ir kupeliukus. Kiek daugiau išpjoviau guolio, ir pagal akį, diametras kiek mažesnis už kupeliuką.

Metalo darbeliai
Nu nelabai gražiai suvirinau, bet tikiuosi, kad nenulaušiu.

6 Responses to “Metaliniai darbeliai”

  1. Andrius Says:

    Jei tigliukai didesni, tai aš naudoju du įrankius:
    reples tiglio iškėlimui ir “žiedą ant koto" išpylimui. Iškeli tiglį, ir padedi į žiedą. Tada su antru įrankiu pili. Pastebėjau kad taip tiksliau išpilt liejinius išeina, jei tiglis didesnis (200-500ml). kažką panašaus radau čia, tik čia labai jau grubūs
    http://farm5.static.flickr.com/4117/4894968689_8ed8fdb9a5.jpg
    O raktai tai visai dailiai suvirinti :)

  2. Administrator Says:

    raktas tik vienas :)

    Didelius tiglius pas mus irgi kelia iš viršaus. Labai didelius- du žmogučiai (nes talė nepatogi).
    Mano tigliukai ir kupeliukai mažyčiai- laboratoriniai. Ir krosnis atsidaro iš šono.

  3. Andrius Says:

    o krosnis kokiu principu kaista?

  4. Administrator Says:

    Kuri? Didelės krosnys- indukcinės. Laboratorinės- mufelinės, kaistančios spiralės. Aukštatemperatūrinės- su atvirom vijom (iki 1300), žemesnės (1100) su uždarom. SNOL.

    Beja, Andriaus puslapiuose medlaižis nepavyko parašyti komentaro lygtai. Tiesiog prarijo komentą ir tiek.

  5. Andrius Says:

    tikrai taip, komentaro neradau. Pats bandžiau sau parašyt - rašo tik jei teisingai pasirenki “Komentuoti kaip" profilį. Ta nelemta soc. tinklų integracija tikrai knisa.

    O kaip matuojat temperatūrą pvz snol krosnyje? Aš tai sudėjęs paprastą PID temperatūros valdikliuką iš ebay ir K tipo termoporą. Bet su termopora buvo bėdų - per trumpas “straublys" to apsauginio vamzdžio, kurio viduje yra termopora. Nepertenka per snolo sienelę. Teko improvizuot: biskį svarkės, biskį termopastos. Kažką rodo, tik neturiu su kuo palygint ar negrybauja.

  6. Administrator Says:

    Visos SNOL turimos krosnelės turi daugiaprograminius Omron PID kontrolerius. Aukštatemperatūrinės naudoja Pt/PtRh termoporas (žiauriai brangios). Senos ilgesnės, naujos trumpesnės. Keraminiai vamzdeliai parėjo, tai panaudojau vamzdelius nuo kaitinimo elementu. Suletėjo temperatūros nuskaitymas, bet temperatūra stabilizuojasi tiksliai.

    O žemesnės temperatūros krosnis rodos turi NiCr termoporą. Ji metaliniam korpuse, išlindus krosnyje gal 10cm. Šiaip ir eBay mačiau visokių dydžių termoporų.

    Temperatūrai tikrinti galima naudoti arba grynus metalus ;) arba galima pirkti pas keramikus piro-piramides. Jos gana geros.

Leave a Reply

Bot-Check (Jei ne skaičiai spauskit refresh. Tik oranžinius naudoti.)

Unhappy Tikbalang